Emigrantų istorijos: renginių vedėjas laimę rado ne Londone, o Palangoje

D. Petrošius (dešinėje), grįžęs į Lietuvą, nėra atgal į pramogų sferą, be to įkūrė statybų bendrovę.
D. Petrošius (dešinėje), grįžęs į Lietuvą, nėra atgal į pramogų sferą, be to įkūrė statybų bendrovę.

Šiandien Dovydas Petrošius, praleidęs Jungtinėje Karalystėje dešimt metų, nė kiek nesigaili sugrįžęs atgal į Palangą. Jis čia jau neblogai įsikūrė: įkūrė statybų bendrovę, gyvena nuosavuose namuose, veda renginius ir neslepia, kad vilioja mintis save išbandyti vietos politikoje. „Žinoma, su tikslu padaryti gera vietos bendruomenei“, – sakė D. Petrošius.

reklama

Pirma taisyklė: pasitikėk tik savimi

O sulaukus pilnametystės, Dovydo galva buvo „pramušta“ viena mintimi – išvažiuoti iš Lietuvos į Londoną, kurio vardas skambėjo kaip pasaulio centras. Ir užkariauti jį savo azartu.

Dovydas į Londoną išvažiavo vos baigęs mokyklą. Jau šešiolikmetis jis Palangos radijo stotyje vedė laidas, o savaitgaliais buvo didžėjus klubuose.

Emigruoti nebuvo sunku – Londone gyveno nemažai šeimos narių. Tačiau jie Dovydui leido suprasti, kad vaikinui teks pačiam duoną didmiestyje pelnytis.

reklama

„Jau pirmomis dienomis suvokiau, kad pas juos galiu pagyventi tam tikrą laiką. Manęs nė kiek energija kunkuliuojantis didmiestis nebaugino – atrodė, kad man yra pravertos visos durys“, – prisiminė pašnekovas. Kaip ir daugelis bičiulių, išvažiavusių laimės ieškoti kitur, jis planavo, kad užsienyje pabus metus, kelis ir grįš. Tačiau Londonas susuko galvą, nors pati pradžia buvo nelengva. 

Pirmas darbas – virtuvėje pagalbiniu darbuotoju. Neįgudusį skusti morkų ir lupti bulvių jį netrukus iš jos atleido. Tada įsidarbino pagalbiniu darbuotoju statybose.

Nuvažiavęs šiandien į Londoną, jis jį matuoja kitaip: „Aha, čia šitą pastatą grioviau, ten – tą, o, žiū, kokie dangoraižiai iškilo...“

Dovydas neslepia, kad jam teko save „perlaužti“ prisiverčiant dirbti nekvalifikuotus darbus.

„Tiesiog neturėjau kitos išeities. Kaip šuo kariamas pripranta, taip ir žmogus“, – sako Dovydas.

reklama

Tačiau vaikinas naujoje šalyje investavo į save – vaikščiojo į statybų kursus, kaupė jų baigimo pažymėjimus ir pastangos davė vaisių – vienoje statybų bendrovėje Anglijoje jis tapo statybų vadovu.

„Gyvenimas Londone mane išmokė kelių svarbių taisyklių. Pirma, pagalba – gerai, bet jos daug negali tikėtis, išmok pasikliauti savimi. Ir, žinoma, mokykis, kaupk patirtis, kontaktus“, –atskleidė Dovydas.

Visų galvose ta pati mintis – taupyti

Vos atvykus į Londoną, jo žodžiais tariant, teko pagyventi „grubesnėje“, ne itin švarioje aplinkoje, tačiau prakutęs lietuvis vėliau išsikėlė gyventi į gerokai švaresnį ir tvarkingesnį Londono pakraštį.

Visus dešimt metų Londone galvoje kirbėjo viena mintis – kaip taupyti ir sutaupyti.

reklama

„Tai – suprantama. Juk aš, kaip ir visi tautiečiai, į Angliją važiavau geresnio gyvenimo. Kai tik atvažiuoji, bandai sutaupyti per visus galus. Gyveni name, kurį nuomojasi dar keli žmonės, dirbi šeštadieniais, sekmadieniais, kad daugiau uždirbtum. Kiekvieną dieną, kada nedirbi, priimi kaip minusą kišenei“, – pasakojo D. Petrošius. 

Lietuvos žiniasklaidos jis šiandien – itin mėgstamas, yra tarsi pavyzdys visiems emigrantams, kad ir gimtoje šalyje galima laimingai gyventi. Dovydas juokiasi, kai paskaito straipsnius apie save – juos paprastai lydi lavina ir piktokų komentarų. Girdi, nevykėlis, nesugebėjo Anglijoje įsikurti.

„Aš – tikrai ne toks. Galėjau ir toliau gyventi Londone. Juolab, kad statybose paskutiniais metais jau neteko plytų nešioti, – teigė D. Petrošius. – Deja, turiu pasakyti, kad Anglijoje sutikau daug lietuvių, kurių gyvenimas ten klostosi ne jų norima vaga, tačiau jie nedrįsta to sau pripažinti ir delsia priimti sprendimą grįžti atgal į Lietuvą. Dar baisiau – kai kurie lietuviai Londone, kaip sakau, vos kapanojasi, įklimpę į skolas, tačiau vis tiek gena į šalį mintį grįžti į Lietuvą. Man tai nesuprantama. O čia, Lietuvoje, tikrai yra ką veikti.“

Paklaustas, ar teisingas požiūris, kad išvažiavę emigrantai užsienyje tarsi nutrūksta nuo grandinės, purto galvą – yra visko, bet lietuviai iš konteksto neiškrenta.

„Aišku, būna, kad sėdi traukiny ir važiuoja į darbą jau apsikabinę alaus skardinę. Britai irgi įvairiai mano – vieni atsiliepia, kad esame labai geri darbuotojai, sąžiningi, kiti sako, kad darbus atiminėjam. Bet ne tik apie lietuvius, lygiai tą patį jie gali pasakyti ir apie lenką, rumuną. Londonas yra multikultūrinis miestas, tikrų londoniečių ten labai mažai“, – sako jis.

reklama

Tačiau Dovydas pripažįsta, kad atvykėlius britų darbdaviai vertina. Ne tik dėl to, kad esame puikiai dirbanti tauta, bet ir dėl to, kad emigrantai linkę paklusti – lieps ir darys. Anglai, pasak jo, yra mažiau nuosaikūs. 

„Anglas gali pasakyti, kad nenori, nedirbs. Dėl to anglus ir vengia samdyti, o kitas tautas galima versti vergauti. Lygiai taip pat, kaip ir Lietuvoje – statybų rinką užvaldo užsieniečiai“, – sako buvęs emigrantas.

Grįžo, nes pasiilgo

2014 metais į gimtąją Palangą sugrįžęs D. Petrošius sako, kad tai padaręs, nes pasiilgęs gimtosios šalies, be to, per visus 10 metų Londone jo neapleidusi mintis, kad galima gerai gyventi ir Lietuvoje, tik stiprėjo.

Anot jo, ir Londonas per 10 metų gerokai pasikeitė.

reklama

„Jis man tapo per didelis, toks tirštas – su daugybe žmonių ir, žinoma, dar didesne konkurencija, – sakė D. Petrošius. – Ėmiau suvokti, kad per visus darbus ir nuolatinę skubą prarandu galimybę džiaugtis gyvenimu. Juk Londone visų mintis tėra viena – kaip uždirbti daugiau pinigų.“

Vis tik Dovydas neslepia, kad jį galutinai pastūmėjo grįžti sunki tėvo liga.

„Galiu pasakyti: aš Palangoje esu laimingas, Anglijos tikrai nepasiilgstu. Dabar pinigai man nėra didžiausia vertybė. Man labai svarbu mano gera dvasinė ir psichologinė savijauta, galimybė praleisti daug laiko su savo mama Palangoje“, – „Palangos tiltui“ sakė buvęs emigrantas. Jo Anglijoje gyvenanti sesuo kol kas nesiryžta grįžti į Lietuvą.

Nors dešimt metų praleistų svetur – daug, tačiau energingas, draugiškas ir mielai su visais bendraujantis Dovydas lengvai prisitaikė prie gerokai per tiek laiko pasikeitusios Lietuvos ir Palangos.

„Jaučiausi taip, lyg ir niekada nebuvau niekur išvykęs. Nebuvo jokio sudėtingo adaptacijos periodo. Sunku buvo prisitaikyti gal tik prie Lietuvos mokesčių sistemos, ji pakankamai sudėtinga žmogui, kuris nebuvo su tuo susidūręs“, – sakė jis.

reklama

Grįžęs jis paniro į renginių vedimo verslą, o netrukus įsidarbino pardavimų vadovu žemės ūkio technika prekiaujančioje bendrovėje.

„Man tai buvo labai įdomus patyrimas, darbo sąlygos buvo geros – dirbau iš namų“, – prisiminė D. Petrošius.

Neseniai jis ėmėsi statybų verslo– atidarė savo statybų bendrovę.

„Darbų tikrai užtenka, tik dirbančiųjų, tiksliau – norinčiųjų dirbti – nedaug. Mano įmonė, tiesą pasakius, dar visai nauja, statybos darbų ėmėmės ir Palangoje“, – atviravo pašnekovas. Jis iki šiol veda įvairius renginius pajūrio krašte.

Vienija buvusius emigrantus

reklama

Sugrįžęs vyras socialiniame tinkle „Facebook“ įkūrė grupę „ExEmigrantai“, kuri šiandien vienija beveik tūkstantį narių.

„Matau, kad tokia grupė reikalinga, žmonės dalinasi patarimais, daugeliui kyla panašūs klausimai: apie darželius, darbus, mokesčius, būsto problemas. Turėdamas laiko stengiuosi ir pats sudalyvauti diskusijose bei pasidalinti patirtimi. Pastebėjau, kad norinčių grįžti vis daugėja: žmonės pasiilgsta savo tėvų, draugų, gimtinės. Tokius visada padrąsinu ir skatinu grįžti. Lietuvoje gyventi tikrai galima, reikia tik užsispyrimo!“ – sako Dovydas.

Paklaustas, kaip vertinąs skambias iniciatyvas ir kampanijas sugrąžinti lietuvus į Lietuvą, jis sakė, kad į jas žiūrįs dviprasmiškai: „Man atrodo, kad neteisinga būtų valstybei žadėti aukso kalnų emigrantams. Kai kurie jų, man regis, tokiu dėmesiu ir papiktnaudžiauja – reikalauja daug iš Lietuvos valstybės, kuri negali visų jų pageidavimų įvykdyti. Man atrodo, kad svarbiausia yra sudaryti kuo geresnes sąlygas čia likusiems ir gyvenantiems žmonėms. Kad jie nesikrautų lagaminų. Deja, reikia pripažinti, kad atlyginimai Lietuvoje – gan žemi, o mokesčiai – dideli.“

Anot jo, svarbiausia – ne kritikuoti kitus ar valstybę, o keisti požiūrį ir save.

„Pradėkime keistis nuo savęs. Mėgstu tai nuolat kartoti, – pabrėžė palangiškis. – Lietuvoje ir Palangoje galimybių – daug. Tik nereikia bambėti sėdint prie bokalo alaus. Juk visi turime dvi kojas ir galvą ant pečių. Pasinaudokime jomis.“

reklama

Pilietiškas palangiškis pamąsto ir apie vietos politikos vandenis.Su Liberalų sąjūdžiu 2015 m. savivaldybės Tarybos rinkimuose nesėkmingai dalyvavęs D. Petrošius apie tai dar šneka itin atsargiai.

„Nors šiaip jau privengiu politikos, tačiau jeigu taip jau atsitiks, kad vėl atsidursiu jos kelyje, tai padarysiu tik įsitikinęs, kad galiu ką nors pakeisti – savo bendruomenėje, Palangoje ir valstybėje. Į gera, žinoma“, – svarsto D. Petrošius.