Verslininkai kyla į kovą su cenzūra: teisme – ginčai dėl geidulingo Jėzaus atvaizdo

Keulė Rūkė reklama
Keulė Rūkė reklama
© „Facebook“

Lietuvoje baigėsi sovietmetis, bet niekur nedingo šiuo laiku klestėjusi cenzūra – vis dar atsiranda temų ar išraiškos priemonių, kurios šalyje nepageidaujamos. Prekės ženklo „Keulė Rūkė“ ir restoranų tinklo savininkai praeitą spalį sulaukė baudos už tai, kad socialinėje reklamoje pašiepė Jėzų. Dabar verslininkai teisme bando įrodyti, kad bauda jiems skirta nepelnytai.

Skirtingų vertinimų sulaukęs Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos (VVTAT) sprendimas buvo paskelbtas 2017 m. spalio 5 d., kai vos per 10 min. šios tarnybos komisija bendrovei „Kiaulių valdovai“ skyrė 1500 eurų baudą už tai, kad „Keulė Rūkė“, kaip konstatavo ta pati komisija, pažeidė Reklamos įstatymą, mat neįprastai pavaizduotas Jėzus Kristus esą pažeidžia visuomenės moralės principus, žemina žmogaus garbę ir orumą.

Prekės ženklo „Keulė Rūkė“ savininkai Dominykas Čečkauskas ir Rokas Medonis, dar praėjusį rudenį teigę, kad feisbuke paskelbtas Jėzaus atvaizdas – ne reklama, o diskusiją skatinti turinti socialinė žinia, tokį VVTAT nutarimą apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui, prašydami panaikinti minėtą nutarimą, o kartu priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Jėzus – linksmas ir besidžiaugiantis gyvenimu

Tarp socialinės akcijos ir reklamos laviruojančio prekės ženklo „Keulė Rūkė“ repertuare – visame pasaulyje pagarsėjęs grafitis su Donaldo Trumpo ir Vladimiro Putino bučiniu, ekstremistais paverstų Aurelijaus Verygos, Ramūno Karbauskio ir Agnės Širinskienės vaizdinys. Tokios verslininkų akcijos sulaukia ne tik susižavėjimo, bet ir kritikos bei pasipiktinimo.


Ypatingo dėmesio sulaukė kelios akcijos, palietusios vieną ypač gausią bendruomenę – katalikus. Į jų jausmus ir įsitikinimus buvo nukreipti keli tarp reklamos ir socialinės žinios laviruojantys feisbuke paskelbti pranešimai, kuriuose Biblija vaizduojama išplėšytais ir mėsainio padažu išterliotais lapais, Jėzus Kristus – ne kenčiantis, bet besidžiaugiantis gyvenimu.


Kai kurie tikintieji į tokią „Keulė Rūkė“ komunikaciją sureagavo itin jautriai ir kreipėsi į teisėsaugą dėl religinių simbolių išniekinimo. Tačiau prokuratūra nusikaltimo neįžvelgė ir perdavė šią istoriją VVTAT.

Reklama ar diskusijos skatinimas?

VVTAT nutarimą apskundę verslininkai mano, kad vartotojų teises ginanti tarnyba jų vadinamąją reklamą vertino ne gindama vartotojus, bet savavališkai – tai, anot „Keulė Rūkė“ atstovų teisme, byloja faktas, kad užkliuvusi socialinė žinia buvo paskelbta 2017 m. balandžio 8 d., o VVTAT veiksmų verslininkų atžvilgiu ėmėsi dar 2017 m. kovą, net nespėjus paskelbti kontroversiškos žinios.

„Keulė Rūkė“ savininkų prašymą panaikinti VVTAT nutarimą Vilniaus apygardos administracinis teismas išnagrinėjo pirmadienį. Ar jį patenkins, teisėja Margarita Stambrauskaitė turėtų paskelbti kovo 2 d.

Anot teismo posėdyje dalyvavusių „Keulė Rūkė“ atstovų, į jų situaciją reikėtų žvelgti plačiau – tai, ką VVTAT vertino kaip reklamą, yra verslininkų skleidžiama socialinė informacija, kuriai Reklamos įstatymas apskritai neturėtų būti taikomas. „Mes darome daug projektų, kurie nėra susiję su komercine veikla. Surasti jungtį su kažkokia komercine veikla visada įmanoma, bet tai būtų labai siauras požiūris į mūsų veiklą“, – teigė vienas iš „Keulė Rūkė“ savininkų D. Čečkauskas. Pasak verslininkų, jei tam tikrą asmenų grupę užgauna jų skleidžiama informacija, ši grupė gali tiesiog nepirkti jų produkcijos.


VVTAT atstovės Irina Martinkevič ir Inga Grinevičienė teisme teigė, kad šiuo atveju reikėtų griežtai laikytis įstatymo ir nesiplėsti į kontekstą – pasak VVTAT atstovių, 1500 eurų bauda „Kiaulių valdovams“ buvo skirta ne už įžeistus tikinčiųjų jausmus, bet už konkretų Reklamos įstatymo punkto, draudžiančio pažeisti visuomenės moralės principus, žeminti žmogaus garbę ir orumą, pažeidimą.

Nors restoranų „Keulė Rūkė“ savininkai teigia skleidę ne reklamą, o socialinę žinią, VVTAT atstovės savo ruožtu pažymėjo, kad bylos objektu tapusioje socialinėje žinioje verslininkai nurodė net konkrečius produktus ir jų kainas.

Kaltina žodžio laisvės varžymu

VVTAT dėmesio sulaukę „Keulė Rūkė“ savininkai jau anksčiau buvo išreiškę savo nuomonę, kad tokie VVTAT veiksmai – žodžio laisvės varžymas ir kontrolė, taip pat pataikavimas Bažnyčiai.


„Mes turime labai sunkiai iškovotą laisvę. Pagrindinis būdas už ją kovoti visada buvo per žodžio ir saviraiškos laisvę. Sovietų laikais disidentai buvo uždaromi į kalėjimus ir psichiatrijos ligonines už tai, ką jie kalbėjo ar rašė. Sovietų Sąjunga sugriuvo pasekoje dainuojančios revoliucijos, kurioje mes kovojome ne ginklu, bet balsu.

Po beveik 30 metų laisvės naujų žodžio ir minčių kontrolierių atsiradimas yra didžiulis įžeidimas tiems, kurie kovojo už mūsų teisę mąstyti ir kalbėti tai, kuo tikim“, – anksčiau savo poziciją virtualioje erdvėje buvo išreiškęs vienas „Keulė Rūkė“ savininkų R. Medonis.

Prieš kelias savaites Europos Žmogaus Teisių Teismas paskelbė nutartį dėl 2012 m. vykusios panašios istorijos, kai dizaineriui Robertui Kalinkinui buvo skirta 580 eurų bauda dėl drabužių reklamos kampanijoje pavaizduotų Jėzaus ir Marijos – neva pažeidus Reklamos įstatymo nuostatą dėl visuomenės moralės. Vis dėlto Strasbūre nuspręsta, kad Lietuva drabužių reklamą apribojo nepagrįstai.



reklama