Pieno ir kefyro butelių nesupirkinės, o visoms alkoholinių gėrimų pakuotėms – žalia šviesa?

Bet kokios stiklinės ar plastikinės taros taromatuose neplanuojama surinkinėti.
Bet kokios stiklinės ar plastikinės taros taromatuose neplanuojama surinkinėti.
© SCANPIX

Depozito už vienkartines pakuotes sistema Lietuvoje veikia jau beveik dvejus metus. Šiemet pradėta diskutuoti apie tai, kad į sistemą reikėtų įtraukti ir daugiau rūšių pakuočių. Po visų diskusijų paaiškėjo: būtų gerai supirkti visų alkoholinių gėrimų pakuotes. Nuspręsta, kad plastikiniai 1 litro buteliai, į kuriuos pilamas pienas, kefyras, geriamasis jogurtas, ir nedidelės talpos – 0,5 ar litro – stiklinė tara per daug užteršta, kad galėtų dalyvauti užstato sistemoje.

Atliks vertinimą

reklama

Diskusijos apie tai, kad galbūt reikėtų į užstato sistemą įtraukti ir plastikinius butelius bei stiklinę tarą, prasidėjo dar šių metų pradžioje.

„Seime užregistravus Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo pataisas buvo svarstomas siūlymas į užstato sistemą įtraukti visas alkoholinių gėrimų pakuotes ir tetrapakus. Taip pat buvo užsiminta ir apie galimybę į užstato sistemą įtraukti ir kitas pakuotes“, – pasakojo Aplinkos ministerijos Atliekų departamento Atliekų valdymo skyriaus vedėja Laura Zukė.

Po diskusijų visgi buvo nuspręsta toliau svarstyti tik visų alkoholinių gėrimų pakuočių įtraukimą į užstato sistemą.

reklama

Prieš priimdama galutinį sprendimą, Vyriausybė pasiūlė atlikti sąnaudų ir naudos analizės vertinimą. Jį iki kitų metų vidurio turėtų atlikti Aplinkos ministerija.

Sulaikė galimos kliūtys

Kodėl buvo atmesta galimybė į užstato sistemą įtraukti 1 litro plastikinius butelius bei stiklinę tarą?

„Šios pakuotės užterštos įvairiais maisto produktais. Jie turi savybę gesti ir skleisti nemalonius kvapus. Atiduodant pakuotę į taromatus, būtų sudėtinga užtikrinti higienos reikalavimus“, – aiškino L. Zukė.

Tikėtis, kad visi lietuviai ims prieš atnešdami pakuotes į taromatus jas plauti, būtų naivu. „Dalis žmonių galbūt išplautų pakuotes, bet tikrai būtų ir dalis visuomenės, kurie to nedarytų. O higienos reikalavimų užtikrinimas – vienas svarbiausių reikalavimų prekybos centrams“, – pridūrė ministerijos atstovė.

reklama

Pakuotes – į konteinerius

Pasak specialistės, konteinerinė sistema Lietuvoje pakankamai išvystyta. Beje, ir toliau siekiama, kad jos tinklas būtų dar platesnis.

Tikimasi, kad daugelio lietuvių sąmonėje jau įsitvirtino pilietiškumas ir noras išsaugoti švarią aplinką. Daugybė socialinių akcijų, raginančių rūšiuoti atliekas, turėjo pasiekti bent kas antrą ausį.

„Konteinerinė sistema dar nėra 100 proc. pasiekiama, tačiau ES ir Atliekų tvarkymo programos lėšos šiam reikalui ir toliau skiriamos“, – pabrėžė L. Zukė.

Lauktų milijoninės investicijos

reklama

Viešosios įstaigos „Žaliasis taškas“ direktorius Kęstutis Pocius įsitikinęs, kad nauja pataisa ne tik sugriautų ilgus metus kurtą konteinerinę sistemą, keltų grėsmę demotyvuoti gyventojus rūšiuoti didžiąją dalį atliekų, bet ir pabrangintų kasdienes prekes galutiniam vartotojui.

Anot pašnekovo, užstato sistema – viena brangiausių pakuočių atliekų tvarkymo sistemų. Į užstato sistemą perkėlus ir visą stiklo tarą, gamintojams esą tektų investuoti mažiausiai 3,5 mln. eurų, pritaikant technologijas. Per metus stiklo atliekų tvarkymas brangtų dar apie 11 mln. eurų.

„Jei į užstato sistemą bus perkeltos visos stiklo pakuotės, konteinerinėje sistemoje likusioms dalyvauti įmonėms reikėtų padengti visus konteinerių statymo ir aptarnavimo kaštus. Taip atsiranda didelė tikimybė, kad brangtų ne tik gėrimai, bet ir kitos kasdienės maisto prekės – konservai, bakalėjos produktai, duona, pienas, mėsa, taip pat ir ne maisto prekės – už tokį sprendimą galiausiai tektų sumokėti gyventojams“, – perspėja K. Pocius.

Nemato didelės naudos

Pašnekovas spėja, kad po pakeitimų pasunkėtų ir atliekų rūšiavimas: dabar prie namų stovinčiais stiklo konteineriais naudotis gali daugiau kaip milijonas lietuvių, o konteinerių aptarnavimas jiems papildomai nekainuoja.

reklama

„Jeigu pataisa būtų priimta, žmonės turėtų kaupti daugiau stiklo taros, ją vežti į taromatus, kurie nebūtinai yra šalia namų. Be to, liktų atviras klausimas – kur dėti stiklainius ir specifinių formų butelius, nes taromatai jų nepriimtų?“ – klausia K. Pocius.

Nesunku numanyti, kad tokios atliekos nukeliaus į bendrus buitinių atliekų konteinerius.

Specialistų skaičiavimais, nei finansiškai, nei socialiai siūlomas projektas didelės naudos neatneštų – į taromatų sistemą įtraukus alkoholio pakuotes, būtų surenkama vos 8 proc. daugiau stiklo atliekų nei dabar.

Be reikalo pirko konteinerius?

Pastaraisiais metais Lietuvoje vyksta labai sparti konteinerių infrastruktūros plėtra, kurios metu iš viso planuojama pastatyti 9,4 tūkst. kolektyvinių ir 285 tūkst. individualių konteinerių stiklo atliekoms surinkti.

reklama

Iš planuotų 11 mln. eurų jau investuota per 8,5 mln., tad plečiant taromatų sistemą jau pastatyti konteineriai, jų infrastruktūra iš esmės taptų nebereikalingi.

Projektą siūlantys Seimo nariai argumentuoja, kad nauja stipriųjų gėrimų pakuočių surinkimo sistema padės aplinkosaugai, nes papildomai bus surinkta 50–60 tūkst. tonų stiklo atliekų per metus, tačiau gali būti, kad šie skaičiai visiškai neatitinka realybės: „Žaliojo taško“ duomenimis, Lietuvoje iš viso išleidžiama 67,6 tūkst. tonų vienkartinių stiklo pakuočių, iš kurių 50,2 tūkst. tonų, arba 74,3 proc., yra surenkama jau dabar.

Kur reikės dėti keistų formų butelius?

Taip pat vertėtų atkreipti dėmesį į tai, jog didelė dalis Lietuvoje parduodamos stiklo taros taromatai apskritai nepriims.

Dėl lietuviškų taromatų technologinių ypatybių juose gali būti priimama tik apvali tara.

reklama

„Dabar užstato sistemoje dalyvauja įvairūs plastikiniai buteliai, metalinės skardinės ir nedidelė dalis stiklo butelių, kurie yra apvalūs. Stipriųjų alkoholinių gėrimų (išskyrus vynų) rinka yra visai kitokia: čia stiklinių butelių įvairovė labai plati, gėrimai parduodami įvairiausio dydžio plokščiuose, ovaliuose, kvadratiniuose ar netgi įvairias daiktų formas primenančiuose buteliuose“, – aiškino „Žaliojo taško“ vadovas.