Ko laukti 2018-aisiais šalies ekonomikoje: būsime turtingesni, jei valdžia priims teisingus sprendimus

Turgus
Turgus
  © Edvard Blaževič

Kitąmet Lietuvos ekonomikos ir gyventojų laukia išbandymai. Nors ekonomistai prognozuoja gan stabilų laikotarpį, būtent 2018 metais valdžia ir verslas turės pasiruošti ateities grėsmėms, o darbuotojai turės siekti išsikovoti didesnes algas.

Nors ekonomika ir augs lėčiau nei 2017 metais, tikimasi, kad atlyginimai išlaikys augimo tempą, o šiek tiek mažesnė infliacija ne taip stipriai brangins prekes. Visgi politikai neturėtų užmigti ir pasinaudoti ganėtinai ramiu laikotarpiu, kad įgyvendintų reikiamas reformas. 

reklama

Tyla prieš audrą

Banko „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas teigia, kad kiti metai bus tokie, kokių Lietuva jau seniai laukė. Nebus jokių svarbių rinkimų Europos Sąjungoje, palūkanos toliau bus žemos, projektai toliau gaus ES paramą, be to, toliau kyla JAV akcijų vertė.

„Taip, kaip tyla prieš audrą“, – Alfa.lt sakė Ž. Mauricas. 

reklama

Anot jo, 2019 metais ekonominė situacija gali pasikeisti iš esmės: pakils paskolų palūkanos, Skandinavijoje bei kitose valstybėse ims trauktis nekilnojamojo turto rinkos, toliau bus nerimaujama dėl to, ar Kinija sugebės išlaikyti tvarų augimą. Būtent todėl, anot jo, kitąmet valdžia turi įgyvendinti reikiamas reformas, nes vėliau gali būti per vėlu. 


​„Nordea” banko ekonomistas Žygimantas Mauricas

​„Nordea” banko ekonomistas Žygimantas Mauricas© Socialiniai tinklai

„Aš kitus metus palyginčiau su rugsėju. Kai nėra stiprių audrų, dar nespaudžia šaltis, iš tikro dar šilta ir nuiminėjamas derlius. Tačiau visi supranta, kad jau artėja žiema ir tam reikia ruoštis“, – tikino ekonomistas.

Jo teigimu, privačiame sektoriuje toliau turėtų augti atlyginimai, kurių nesuvalgys infliacija, be to, pakils pensininkų pajamos. Taigi liks viešasis sektorius, kuriame atlyginimai neauga pakankamai sparčiai, tad valdžia kitąmet turėtų daugiau dėmesio skirti būtent jam.

Anot Ž. Maurico, nereikėtų baimintis, kad po 2018-ųjų staiga užklups ekonominė krizė ir šalies ūkis grius. 

„Staigaus kritimo neturėtų būti, nes pati ekonomika brandesnė. Ekonomika pasistūmėjo, ji labiau diversifikuota, statybos nebesudaro tokios didelės BVP dalies, šešėlis sumažėjo“, – Alfa.lt sakė Ž. Mauricas. 

Mato grėsmę iš valdžios

reklama

Lietuvos laisvosios rinkos instituto vadovas Žilvinas Šilėnas teigia, kad kitąmet verslas su dideliais iššūkiais nesusidurs. Tačiau, anot jo, grėsmę kelia galimi politiniai sprendimai, apsunkinsiantys gyvenimą. Be to, 2018 metais įsigalios dalis jau dabar priimtų sprendimų, kurie gali neigiamai paveikti gyventojų pinigines. 


Ž. Šilėnas

Ž. Šilėnas© Organizatoriai

„Nuo sausio pirmos dienos įsigalios vadinamosios „Sodros“ grindys, tai palies apie 180 tūkst. žmonių. Kad ir kiek mažai beuždirbtum, „Sodros“ įmoka turės būti tokia kaip nuo minimalaus atlyginimo. Manau, kad dalis asmenų legalizuosis, tačiau nėra taip, kad visi jie dirbtų nelegaliai. Todėl įmonės turės didinti atlyginimą. Tos, kurios pajėgs tai padaryti, didins, bet tos, kurios sunkiai verčiasi, ypač regionuose, atleis darbuotojus, kurie iš tikro dirba puse etato“, – Alfa.lt sakė Ž. Šilėnas.

Taip pat, pasak jo, kitąmet pasimatys naujojo Darbo kodekso įtaka. Dalis jo nuostatų, kaip darbo tarybų kūrimas įmonėje, turi būti įgyvendintos iki kitų metų vidurio. Eksperto vertinimu, bendrovės gali nespėti to padaryti, todėl, jeigu institucijos vadovausis tik įstatymais, galima tikėtis baudų. 

Ž. Šilėnas teigia, kad kitąmet nerimą kelia ir kalbos apie pensijų sistemos reformą. 

„Yra tikrai dalis žmonių valdžioje, kurie nori nebeleisti žmonėms pervesti tų 2 proc. į privačius fondus. Jeigu juos nukirps, tai bus smūgis tiek taupantiems, tiek visam privačiam kaupimui. Aš tikiuosi, kad tai neįvyks“, – tikino jis.

Anot jo, kitąmet galima tikėtis naujų svarstymų dėl progresinių mokesčių, nekilnojamojo turto bei automobilių apmokestinimo, o tai taip pat kelia nerimą, nes gali ištuštėti gyventojų piniginės. 

reklama

Ūkio ministras tikisi proveržio

Kitų metų ramiais nelaiko ūkio ministras Virginijus Sinkevičius. Pasak jo, vis daugiau kalbama apie ketvirtąją pramonės revoliuciją bei skaitmenizaciją, todėl Lietuva turi spėti įgyvendinti reikiamas reformas.


Virginijus Sinkevičius

Virginijus Sinkevičius© Dmitrijus Radlinskas

„Skaitmeninė ekonomika tikrina mūsų lankstumą, jei priimsime ateities industrijoms svarbius įstatymus, koks buvo savivaldžių automobilių teisės aktų pakeitimas, ir toliau galėsime sparčiai vytis pažangiausias pasaulio valstybes“, – Alfa.lt teigė V. Sinkevičius.

Pasak ministro, kitąmet vienu svarbiausių prioritetų taps inovacijų ir žmogiškųjų išteklių poltika, mat geopolitinė situacija rodo, kad ekonomika keičiasi, vis daugiau kalbama apie ketvirtąją pramonės revoliuciją.

„Kitas svarbus ūkiui dalykas – valstybės valdomų įmonių reforma. Nors privatizuoti ar likviduoti ketinama vos kelias įmones, daugelio įmonių veikla bus efektyvinama“, – tikino ministras.