Gėlėmis pražydę tūkstančiai eurų: Seime be jų – nė iš vietos

Seimo posėdis
Seimo posėdis
  © Paulius Peleckis

Tūkstančiai eurų gėlėms – vos per pusmetį. Tokiu jau ne kartą praeityje aptarinėtu dosnumu pasižymi kai kurie Seimo nariai. Tiesa, šis dosnumas įkainotas valstybės pinigais. Tradicinės etiketo taisyklės sako, kad gėlėmis išreiškiamas neeilinis dėmesys ir pagarba, tačiau vadinamajai Y kartai tai gali atrodyti ne tiek senamadiška, kiek perteklinga.

Gėlės – padėka rinkėjams

Parlamento rekordininkai, nuo 2017-ųjų pradžios iki rugsėjo mėnesio gerokai viršiję tūkstančio eurų ribą gėlėms, yra du Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų frakcijos nariai Jaroslavas Narkevičius ir Česlavas Olševskis. Pirmasis gėlėms panaudojo 1 391 eurą parlamentinių lėšų, antrasis – net 1539 eurus. „Valstietė“ Levutė Staniuvienė, panašu, taip pat nestokojo proginių renginių, mat gėlėms skyrė 835,60 euro, beveik šimtu eurų „nusileido“ Vytautas Kamblevičius (738 Eur).

Parlamentarai mėgsta aiškintis, jog kas mėnesį yra kviečiami į daugybę renginių ir švenčių ne tik savo rinkimų apygardose, bet ir visoje Lietuvoje, be to, vieni priklauso kelioms, o kiti – keliolikai ar net dviem dešimtims tarpparlamentinių ryšių grupių. Kitaip tariant, progų mainytis rankų paspaudimais, gėlėmis ir suvenyrais yra apstu.


Seimo narių priesaika: Česlav Olševski

Seimo narių priesaika: Česlav Olševski© Dmitrijus Radlinskas

Seimo rekordininkas Č. Olševskis, tik paklaustas, kokiomis progomis jam dažniausiai teko įteikinėti gėles, išsyk stojo į gynybinę poziciją tvirtindamas, kad iki paskutinio cento yra deklaravęs, kiek, kada ir kam išleido. Parlamentaras pasakojo, kad vienoje televizijos laidoje jis jau buvo parodytas „kaip klounas“, nors nepažeidė įstatymo, o tik pasinaudojo šio suteikiama galimybe.

„Lėšos yra naudojamos pagal įstatymo nustatytą tvarką, jokių pastabų iš nieko nesu gavęs, ir aplamai geriau jūs paklauskit tų Seimo narių, kurie nė cento nepadovanojo gėlėms, – aiškino parlamentaras. – Aš esu naujas Seimo narys, ir tikrai, supraskit teisingai: nuo dūšios, nuo širdies norėjau padaryt, kaip geriau [...] ir nieko čia blogo nematau“, – Alfa.lt sakė Č. Olševskis, pridūręs, kad yra tikintis žmogus ir labai išgyveno dėl jam skirtos kritikos.

Gėlės, pasak jo, yra vienas iš būdų atsidėkoti rinkėjams, o Vilniaus krašte išrinktas Č. Olševskis savo elektoratui dėkingas su kaupu – jis yra vienas iš trijų Seimo narių, kuriems patekti į parlamentą pakako pirmojo turo – Medininkų apygardoje nuo LLRA-KŠS nario Č. Olševskio toli atsiliko visi likę kandidatai.

„Visokiom progom, kuriom leidžia įstatymas dovanot gėles. [...] Yra bendruomenės, yra švietimo įstaigos, ten jubiliejai ir taip toliau. [...] Suprantat, aš visada gerbiu tuos rinkėjus, kad yra man didelis pasitikėjimas, ir stengiuosi atlyginti, kiek įmanoma“, – aiškino politikas.

Jo frakcijos kolega J. Narkevičius prasitarė, kad progų dalyti gėles yra ir daugiau, bet tenka rinktis. Kiek ir kada tai daryti, pasak jo, lemia kiekvieno parlamentaro asmeninis santykis su rinkėjais.

„Įvairiausiom progom: susitikimai, sveikinimai – organizacijų, bendruomenių. Viskas priklauso nuo laikotarpio. Jeigu kalbant apie trečią ketvirtį, tai buvo Mokytojų diena, buvo Rugsėjo 1-oji, buvo Mirusiųjų diena“, – apie savo išlaidas pasakojo J. Narkevičius, pabrėžęs, kad yra švietimietis.


Jaroslavas Narkevič

Jaroslavas Narkevič© Karolis Kavolėlis / Alfa.lt

„Kiekvienas nustato savo prioritetą pagal savo bendravimą su rinkėjais. [...] Aš dabar (išrinktas – red. past.) pagal sąrašą, tai ir geografija išsiplečia. [...] Jeigu per tą laikotarpį, tai nemanau [kad daug – red. past.]. Nemanau, poreikio yra ir dar daugiau, tai pagal būtinumą, pagal aplinkybes“, – sakė J. Narkevičius.

Etiketo žinovas: laikmenos prezidentei nepadovanosi

Opozicijai priklausančios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narys Vytautas Juozapaitis prieš politinę karjerą spėjo pelnyti Nacionalinę kultūros ir meno premiją ir daug kitų scenos apdovanojimų. Jis sako, kad su kultūrininkais vertina simbolines dovanas gėlių ar suvenyrų pavidalu ir priima tai kaip valstybės dėmesį.

„Premjeros, būna įvairiausi jubiliejai. Ypatingai teatruose, koncertuose, meno žmonių. Jiems tas dėmesys yra labai svarbus, ir jeigu tu dar šalia gėlytės padovanoji kokį nors su Seimo atributika suvenyrą, jiems tas yra labai malonu ir jie tą priima kaip valstybės požiūrį arba valstybės dėmesį parodytą“, – Alfa.lt teigė V. Juozapaitis.

Kaip sakė konservatorius, svarbu išlaidas pamatuoti ir atseikėti ten, kur iš tikrųjų reikia: „Renginių būna, laidotuvių būna, kur tenka atstovauti Seimui, ir jubiliejinių renginių. Aišku, kai atsitinka, kuomet kelis šimtus eurų išnaudoja, čia buvo vienas faktas, ir paskui tas gėles dalina visiems praeiviams, tai turbūt kritikos jau nelabai atlaiko.“


Vytautas Juozapaitis

Vytautas Juozapaitis© Edvard Blaževič

Pasak etiketo specialisto Giedriaus Drukteinio, sunku įsivaizduoti, kaip pavyktų apsieiti be gėlių oficialiuose renginiuose. Jo teigimu, politikų švaistymąsi nekukliomis sumomis galima vertinti ir teigiamai.

„Ką, pavyzdžiui, prezidentei dovanoti gimtadienio proga? Laikmeną kokią nors terabaito dydžio ar kolonėlę? – ironizavo G. Drukteinis. – Jeigu, tarkim, ir santykinai didelės sumos yra išleistos tom gėlėm, tai galima žiūrėti ir pozityviai. Vis tiek stimuliuojama mūsų vietinė ekonomika, kadangi, reik manyt, nepirko tų gėlių kur nors Japonijoj ar Olandijoj tie parlamentarai. Antra, gėlė iš principo kaip dovana yra neutraliausias, labai optimalus, gal net universaliausias variantas“, – Alfa.lt sakė etiketo žinovas.

Nors gėlių glėbiai dažna proga, anot G. Drukteinio, gali atrodyti pertekliniu dalyku Y kartai, naivu manyti, kad tai greitu metu galėtų keistis. „Nereikia užmiršti to paprasto fakto, kad Y karta kaip ir valstybės valdyme arba oficialiuose valstybės procesuose nedalyvauja, gal tik stebėtojo teisėmis. Dalyvauja sena karta ir jų atneštos aprangos tradicijos, elgsenos tradicijos, taip ir tos pačios gėlės. [...] Kol kas vis tiek jos dominuoja tam oficialiam, protokoliniam, ritualiniam mūsų šalies gyvenime“, – svarstė G. Drukteinis.


Giedrius Drukteinis

Giedrius Drukteinis© Organizatoriai

Alfa.lt primena, kad šios Seimo kadencijos valdantieji kaip vieno pirmųjų darbų ėmėsi parlamentinių lėšų naudojimo korekcijų. Seimo valdyba 2016 m. pabaigoje priėmė sprendimą neleisti parlamentarams už parlamentinei veiklai skirtas lėšas nuomoti automobilių. Tiesa, nepanašu, kad tai padės sutaupyti daug lėšų, mat žymesnę pinigų dalį politikai dabar skiria nuosavų automobilių priežiūrai ir remontui.