Tyli revoliucija: kol Seimas delsia, teisėjai įteisino lyties keitimą Lietuvoje

Translytis asmuo
Translytis asmuo
© Unsplash.com

Kad Lietuva – konservatyvus ir katalikiškas kraštas, puikiai parodo Lyties keitimo įstatymas. 2003 m. blokuotas tuometinio Seimo pirmininko Artūro Paulausko, šis įstatymas iki šiol nėra priimtas. Tačiau panašu, kad jo nelabai ir reikia – lietuviai fiziškai pasikeisti lytį gali ir užsienyje, ir tėvynėje, o teisinė sistema rado būdą, kaip, snaudžiant valdžiai, lyties pakeitimą įteisinti ir juridiškai.

Kol Seimas miega, teisėjai gelbsti translyčius

reklama

Lietuvoje faktiškai įmanoma pakeisti lytį, byloja į Alfa.lt rankas patekę keturi Vilniaus miesto apylinkės teisme – didžiausiu bylų srautu pasižyminčiame teisme Lietuvoje – priimti sprendimai. Užbėgant už akių, reikia pasakyti, kad tai – dar ne visos bylos, kurias pavyko sužiūrėti. Alfa.lt žiniomis, penkta byla dėl lyties pakeitimo užbaigimo nėra prieinama, nes nagrinėta neviešai, dar vienoje, greičiausiai šeštoje, sprendimas dar nėra priimtas.

2016 m. spalio 7 d. teisėjas Gintaras Seikalis visiškai patenkino pareiškėjo, save laikiusio moterimi, prašymą ir nurodė Registrų centrui bei Vilniaus miesto savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriui visuose pareiškėjo asmens dokumentuose – gimimo akto įraše, asmens liudijime ir pase – pakeisti vardo, pavardės ir lyties įrašus, taip pat pirmąjį asmens kodo skaičių 3, bylojantį apie vyrišką lytį, pakeisti skaičiumi 4. Moterimi tapusiam vyrui užsienyje jau atlikta lyties keitimo operacija, todėl vieninteliai praeities reliktai buvo įrašai asmens dokumentuose.

„Kadangi pareiškėjui lyties pakeitimo operacija (iš vyriškosios į moteriškąją) yra atlikta pilnai ir šiuo metu <...> asmuo fiziškai yra moteris, akivaizdu, jog vardo, pavardės, lyties įrašo bei asmens kodo įrašų pakeitimas yra būtinas tolesniam šio asmens gyvenimui, ir šis faktas privalomai turi būti įregistruotas“, – rašoma dėl neviešai nagrinėtos bylos priimto sprendimo tekste, kurį Alfa.lt visgi pavyko gauti.

reklama

Šių metų balandžio 7 d. kitas Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas, Žilvinas Terebeiza, patenkino analogišką moterimi gimusio, tačiau vyru save laikiusio translyčio asmens prašymą asmens dokumentuose įrašyti jį kaip vyrą. Pareiškėjas dar nebuvo galutinai pakeitęs lyties, tačiau privačioje plastinės chirurgijos klinikoje savo lėšomis apmokėjo jam atliktą krūtų pašalinimo operaciją, jau buvo pradėjęs pakaitinę hormonų terapiją, kurios tikslas – padėti išryškėti vyriškiems bruožams.

„Pareiškėja, <...> pradėjusi negrįžtamą lyties pakeitimo procesą Lietuvoje, yra priversta gyventi su jos faktinės išvaizdos, tikrosios lytinės tapatybės ir besikeičiančios lyties neatitinkančiais asmens tapatybės dokumentais, kas laikytina konstitucinės teisės į privatų gyvenimą neliečiamumo ribojimu“, – rašoma teismo sprendime, kuriuo atitinkamos institucijos įpareigotos pakeisti asmens dokumentuose pareiškėjo lytį ir asmens kodą.

Teisėjas Ž. Terebeiza šiuo metu, Alfa.lt žiniomis, nagrinėja dar vieną bylą, kur prašoma ištaisyti asmens dokumentuose ir kituose įrašuose vardą ir pavardę, lytį ir asmens kodą.

Šių metų gegužės 2 d. teisėja Rūta Poniškaitytė tenkino vyru virtusios moters, kuriai šiuo metu dėl duomenų vagysčių pagarsėjusioje klinikoje „Grožio chirurgija“ buvo pašalintos krūtys, prašymą dokumentuose pataisyti jos lytį ir asmens kodą, o rugpjūčio 9 d. teisėjas Gintaras Pašvenskas įpareigojo Registrų centrą ir Civilinės metrikacijos skyrių pakoreguoti dar vieno asmens dokumentus.

Teisės viražai: pakeisti lytį gali tik gavę nurodymą „iš aukščiau“

reklama

Visi šie translyčiai asmenys jau anksčiau kreipėsi į Civilinės metrikacijos skyrių, prašydami pakeisti jų asmens duomenis, tačiau iš šios institucijos sulaukdavo neigiamo atsakymo, po kurio būdavo priversti kreiptis į teismą. Kaip paaiškėjo, Lietuvoje egzistuoja įdomus teisinis reiškinys – Civilinės metrikacijos skyrius pripažįsta, kad gali pakeisti lytį, jei yra nurodymas „iš aukščiau“, pavyzdžiui, teismo sprendimas.

„Civilinės metrikacijos skyrius netenkino pareiškėjos prašymo dėl lyties ir asmens kodo ištaisymo ir nurodė, kad kol nėra priimtas lyties pakeitimo įstatymas, Civilinės metrikacijos skyrius neturi teisinio pagrindo spręsti klausimo dėl lyties pakeitimo registravimo. Kita vertus, pripažino, kad nors Lietuvos Respublikoje nėra priimta teisės aktų, reglamentuojančių lyties pakeitimo klausimus, tačiau atsižvelgiant į Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką, tokiu teisiniu pagrindu galėtų būti teismo sprendimas, kuriuo būtų išspręstas pareiškėjos prašymas“, – rašoma viename iš aukščiau minimų teismo sprendimų.

Įstatymai tokiu būdu nėra apeinami; asmens teisę pakeisti lytį Lietuvoje reglamentuoja Civilinio kodekso 2.27 straipsnis, kuriame nustatyta, kad nesusituokęs pilnametis asmuo turi teisę medicininiu būdu pakeisti savo lytį, jeigu tai mediciniškai įmanoma. O to paties kodekso 2.18 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad valstybė privalomai registruoja asmens lyties pakeitimą. Dar 2006 m. gegužę tuometinis teisingumo ministras patvirtino Civilinės metrikacijos taisykles, kurių 109.8 punkte numatyta, kad civilinės būklės akto įrašai ištaisomi, jei pakeista asmens lytis, o šių taisyklių 111.1 punktas suteikia teisę civilinės būklės akto įrašą ištaisyti remiantis teismo sprendimu.

Savo atsiliepimuose Registrų centras ir Civilinės metrikacijos skyrius tikino, kad jų atstovai nėra prieš translyčius, tačiau be Lyties keitimo įstatymo imtis iniciatyvos negali, o įstatymų leidėjas – pasyvus. Tačiau teisėjams iki šiol nepriimtas Lyties keitimo įstatymas – ne kliūtis. „Teismas pripažįsta, kad egzistuoja teisės spraga dėl to, kad Lietuvos Respublikos Seimas nepriėmė pareiškėjos teisės keisti lytį realizuoti būtino teisės akto. Tačiau tai nereiškia, kad jeigu dėl to, kad įstatymų leidėjas nėra išleidęs teisės akto, kurį turėjo išleisti, toks asmuo negali ginti savo pažeistų teisių“, – konstatuojama balandį Ž. Terebeizos priimtame sprendime.

Dvigubas gyvenimas: kai išvaizda rodo viena, o dokumentai – kita

reklama

Gali atrodyti, kad prašymai pakeisti duomenis dokumentuose ir civiliniuose įrašuose – tik paika užgaida. Tačiau, kaip nurodo patys translyčiai, popieriuje likusi senoji lytis tampa kančia: kasdienės žeminančios situacijos, kai turi aiškintis, ar tu vyras, ar moteris, turi meluoti darbe, susidūrimas su policija ar kitais valstybės tarnautojais gali virsti gėda ir pažeminimu.

„Faktinis neatitikimas tarp pareiškėjo realios išvaizdos ir asmens tapatybės dokumentų turi didelį poveikį pareiškėjos gyvenimui visuomenėje. Tokiu būdu yra suvaržyta pareiškėjos judėjimo laisvė keliaujant ir kertant valstybės sieną, nes yra kvestionuojamas pareiškėjos pateikiamų asmens tapatybės dokumentų autentiškumas.

Dėl neatitikimo tarp faktinės fizinės išvaizdos ir asmens tapatybės dokumentuose nurodytų asmens lyties ir asmens kodo įrašų pareiškėja nuolat susiduria su žeminančiomis situacijomis – pareiškėja yra priversta atskleisti savo lytinę tapatybę ir tokiu būdu susidurti su neabejotinomis priešiškumo, diskriminacijos ar net fizinio smurto apraiškomis“, – teismui nurodyta vienos pareiškėjos byloje.

Kitas translytis asmuo teigė, kad pakeistą lytį turi slėpti darbe dėl galimų neigiamų išgyvenimų, kelionės į užsienį tampa kančia. „Šiuo metu asmeniui gyventi normalų kasdieninį gyvenimą, neatskleidžiant šios privačios informacijos ir privataus gyvenimo faktų, praktiškai yra neįmanoma. <...> Toks dvigubas gyvenimas, kai yra užbaigtas gydymo procesas, yra nepakeliamas, psichologiškai sunkus, sukelia depresiją, asmuo dėl tokios situacijos kasdieninėje gyvenimo situacijoje yra priverstas atskleisti savo privataus gyvenimo faktus ir aplinkybes, patirti kitaminčių pažeminimus ir stresą“, – nurodoma vieno translyčio asmens byloje.

Vienas į teismą kreipęsis translytis prisiminė nepatogią ir žeminančią situaciją, kai viešojo transporto kontrolierius, įvertinęs vyrišką išvaizdą, nepatikėjo dokumentais, bylojusiais, kad prieš jį – moteris.

reklama

Įstatymo priimti neskuba

Lyties keitimo įstatymo, kuris galėtų sureguliuoti lyties keitimo procesus, valdžia priimti neskuba. Seimo Žmogaus teisių komiteto, kurio daržui priklauso panašaus pobūdžio įstatymų projektų svarstymai, narys Sergejus Jovaiša sakė, kad greitu metu toks įstatymas turbūt nebus priimtas. „Aš nemanau, kad šioje sesijoje dar bus“, – sakė Seimo narys.

Tuo tarpu tikėtis, kad translyčiai stebuklingai apsigalvos ir nebenorės pakeisti biologinės lyties, greičiausiai neverta. „Asmuo, turintis lyties tapatumo sutrikimą, stengiasi gyventi pagal savo fiziškai turimą lytį, sukurti šeimą, tačiau laiko perspektyvoje neįstengia kovoti su vidiniu (smegenų nulemtu) neatitikimu. Kol tai asmuo suvokia, jis išgyvena didelį stresą“, – taip formaliai teismų sprendimuose aprašomi vidiniai demonai, su kuriais tenka kovoti gimusiesiems ne tame kūne.

reklama