Seimo ūkininkams milijonieriams sau mokesčių susimažinti nepavyko

Ramūnas Karbauskis
Ramūnas Karbauskis
© Edvard Blaževič

Lietuvos stambieji ūkininkai nesulaukė dar vienos malonės iš Seimo, kuriame, kaip žinia, taip pat netrūksta žemvaldžių – ir ne eilinių, o patenkančių į šalies turtingiausiųjų sąrašą. Jo viršuje esančiam Ramūnui Karbauskiui taip pat nepavyko įsiteikti beveik 14 mln. eurų vertės Kalėdinės dovanos.

Apskaičiavo naudą R. Karbauskiui

Nors pastarojo turtingiausių žmonių Lietuvoje šimtuke šmėžuoja 8 pavardės žemės ūkiu besiverčiančių asmenų, didelius ūkius valdantys verslininkai jau seniai praminti privilegijuota kasta. Visgi dar viena mokestinė lengvata ketvirtadienį dienos šviesos neišvydo.

Seimo nariai Mindaugas Puidokas ir Agnė Širinskienė siūlė Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pakeitimus, pagal kuriuos asmenims, gaunantiems pajamų iš individualios žemės ūkio veiklos, būtų leidžiama apmokestinamąsias pajamas kasmet mažinti 1/20 žemės įsigijimo vertės. Panaši galimybė, pataisos teikėjų nuomone, galėtų būti taikoma ir anksčiau įsigytai žemei. Tiesa, ketvirtadienio plenarinio posėdžio metu jau priimtą įstatymą sutikta perbalsuoti, o galiausiai jis atsiimtas.

Prieš iniciatyvą sukilo opozicija, o parlamentarė Aušra Maldeikienė specialiai šiam klausimui surengė ir spaudos konferenciją. Pasak Seimo narės, tokios pataisos akivaizdžiai yra į naudą tik stambiems žemvaldžiams, kurių mokestinė aplinka ir iki šiol prilygo šiltnamio sąlygoms.

reklama

„Mūsų mokestinė sistema padaryta taip, kad iki 2009 metų ūkininkai, tame tarpe ir stambūs ūkininkai, jie iš tikrųjų mokesčių nemokėjo visiškai, per krizę juos privertė mokėti labai nedidelius mokesčius „Sodrai“. [...] Jie iš tikrųjų turi tokias lengvatas, kurių nėra nė vienoje Europos Sąjungos valstybėje. Jie moka mokesčių 2-3 kartus mažiau negu smulkūs ūkininkai“, – remdamasi Aleksandro Stulginskio universiteto mokslininkų tyrimu ir Valstybės audito duomenimis sakė A. Maldeikienė.


Konservatorius Andrius Kubilius nepraslydusią iniciatyvą pavadino Kalėdine dovana įtakingiausiam ir didžiausiam Seimo ūkininkui Ramūnui Karbauskiui. Konservatoriaus skaičiavimais, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas ir „Agrokoncerno“ grupės savininkas per mokestinę lengvatą galėtų susigrąžinti beveik 14 mln. eurų, lygiai tiek, suprantama, nepasiektų ir valstybės biudžeto. Savo matematika A. Kubilius pasidalino „Facebook“ paskyroje:

„Neturėdami galimybių padaryti tikslių skaičiavimų ir tiksliai įvertinti kiekvieno valdomo sklypo vertės bei už jį sumokėtos kainos, paskaičiavimus galime padaryti vartodami oficialią 2016 metų vidutinę žemės ūkio paskirties žemės ha vertę, kuri yra lygi 2 600 eurų/ha.

Atlikę paprastus aritmetinius veiksmus gauname, kad R.Karbauskio bendra nauda (RKN), kurią jis gali gauti priėmus šį įstatymą yra lygi RKN = 35 000 ha*2600eur/ha*0.15% = 13 650 000 eurų. Taigi bendroji nauda, kurią priėmus šį įstatymą gaus „Agrokoncerno” savininkas R.Karbauskis sieks beveik 14 mln. eurų. Tiek pat lėšų negaus valstybės biudžetas. Tiek lėšų nebus galima skirti mokytojų ar kultūrininkų atlyginimams, kuriais vaizduoja, kad rūpinasi valstiečiai. Mokytojais rūpinasi skelbdami tuščius skambius pareiškimus, o savimi pasirūpina realiais sau naudingais sprendimais“, – dar prieš „valstiečiams“ atsiimant įstatymo pataisą rašė A. Kubilius.


Lietuva – gyvūlių ūkio šalis

Lietuvos mokestinė sistema primena orvelišką „Gyvūlių ūkį“, kuriame formaliai visi lygūs, tačiau yra ir lygesnių. Tarp pastarųjų yra stambieji ūkininkai – tuo įsitikinusi ne tik Aušra Maldeikienė, bet ir Raimondas Kuodis.

Ekonomistas įsitikinęs, kad Lietuvai reikalinga esminė, o ne kosmetinė mokesčių reforma, kurios gaires jis siūlo.

„Yra pasaulyje pripažinti gero apmokestinimo principai, vienas iš kurių yra horizontalus teisingumas, kuris sako, kad žmonės, kurie skiriasi savo veiklos rūšim, neturėtų būti diskriminuojami mokesčių sistemos. Priešingu atveju, turėtume lenktynes, kas yra išskirtinesnis – ar mokytojas, ar santechnikas, ar ūkininkas, ar turgaus prekiautojas ir tai vestų į didelį gyvūlių ūkį, kurį turim ir dabar.

[...] Tai ūkininkai lygiai taip pat neturėtų turėti savo atskiros mokesčių sistemos, o vykdyti veiklą pagal įprastas veiklos formas, kurias aš siūlau palikti tris – akcinės bendrovės, uždaros akcinės bendrovės ir kokios nors mini įmonės. Būtų visiškai nesvarbu, kuo tu užsiimi, mokesčių sistema būtų skaidri, aiški, visiem vienoda ir teisinga“, – Alfa.lt sakė R. Kuodis.


Anot ekonomisto, mokestinės sistemos netobulumų tiesioginė pasekmė yra šūsnis dabartinių šalies ekonominių ir socialinių problemų.

„Turėtų būti visos veiklos daromos per juridinius asmenis, jeigu juridinis asmuo yra iš vieno žmogaus, t.y. turi vieną akcininką. Tarkime, ūkininkas pats save atskirtų kaip darbuotoją ir kapitalistą, mokėtųsi sau alga su visom socialinėm garantijom, o kaip kapitalistas galėtų išsimokėti sau dividendus. Tada būtų aišku, kas yra darbo pajamos, kapitalo pajamos, neiškiltų problemos, kad kažkas ateityje ateis ištiesta ranka, nors bus labai mažai mokėjęs „Sodrai“, ir norės pensijos. [...] Elementarūs dalykai turėjo būti seniai padaryti, na, bet šitoj šaly nueita kitu keliu – Gyvūlių ūkio keliu. Dabar turim keliolika veiklos darymo formų, kai kurios iš jų yra labai keistos. [...] Pasekmėje turim praktiškai mažiausią biudžetą ES, mažas pensijas, menkai apmokamus gydytojus ir taip toliau“, – esamą situaciją kritikavo R. Kuodis.

Turtingiausių sąraše – ir įtakingi ūkininkai

Kaip rodo kasmet penkių šimtų turtingiausių lietuvių sąrašą sudarantis žurnalas „Top“, ūkininkai pirmajame šimtuke šmėžuoja rečiau nei pramoninės, logistikos ar mažmeninės prekybos milžinai, tačiau žemės ūkio verslais besiverčiantys negalėtų skųstis, jog nėra atstovaujami Seime.

Sąrašo 15-oje pozicijoje yra turtingiausias Seimo narys, „Agrokoncerno“ grupės savininkas R. Karbauskis. Didžiausia grupės įmonė „Agrokoncerno grūdai“ pelną per metus padidino beveik keturis kartus, iki 5 mln. eurų, o pardavimų pajamos augo penktadaliu, tad verslas „valstiečių“ vedliui sekasi bene geriau negu dirigavimas valdantiesiems, reitinguose pasislinkusiems į antrąją vietą.

reklama

Antras tarp turtingiausių šalies ūkininkų ir 28-as bendrame sąraše yra Darius Zubas, „Linas Agro Group“ valdybos pirmininkas, kuris savo verslą valdo per Danijoje registruotą įmonę „Akola ApS“. Tiesa, D. Zubo sukauptas kapitalas, kurio vertė siekia 115 milijonų, yra ne vien iš žemės:„Akola ApS“ priklauso kontroliniai žemės ūkio verslo bendrovės „Linas Agro“ ir biodegalų gamintojo „Mestilla“ akcijų paketai. Pirmuosius žingsnius didžiajame versle D. Zubas pradėjo krauti į užsienį eksportuodamas rapsus, kiaulių ir galvijų odą. Įdomu tai, kad „Linas Agro“ yra dosniausias darbdavys Panevėžyje – moka vidutiniškai 2500 eurų prieš mokesčius Įmonėje, kurioje dirba 130 žmonių.


Po 2014 m. Krymo okupacijos pasipiktinęs sankcijomis Rusijai, verslininkas Vilius Kaikaris išgarsėjo fraze „galėsime savo tankus sviestu tepti“. Įmonės „Šiaurės vilkas“ generalinis direktorius įširdo neatsitiktinai, mat sankcijos ypač palietė žemės ūkio ir logistikos bendroves – abiem veiklomis verčiasi V. Kaikaris, 50-as turtingiausias šalies žmogus. „Šiaurės vilkas“ eksportuoja grūdus, teikia pervežimų paslaugas, o po skandalingo pasisakymo viešumoje beveik nematomo V. Kaikario verslas didelius žemės plotus valdo ir Rusijoje. Jo turto vertė – 70 mln. eurų.

„Pievagrybių karaliumi“ tituluojamas Kęstutis Juščius – dar vienas ryškus šalies ūkininkas, kurio turto vertė siekia 50 milijonų. Šių metų „Top“ reitinge „Auga Group“ valdybos pirmininkas rikiuojasi 72-as. Įmonė verčiasi jau ne tik žemės ūkiu, bet ėmėsi ir maisto pramonės – prekystalius neseniai pasiekė „Auga“ sriubos ir kiti ekologiški produktai.

Adomo Balsio kontroliuojama „Lytagra“ yra viena stambiausių žemės ūkio technikos prekybos bendrovių, o įmonės valdybos pirmininko turtas vertinamas 46 mln. eurų. Tai leidžia sąraše jam užimti 80-ąją vietą. 

Valdas Lebeda į turtingiausių Lietuvos asmenų šimtuką, 94-ąją poziciją, šiemet pateko pirmą kartą, nors Lygumų žemės ūkio bendrovę „Žvalguva“ įkūrė daugiau nei prieš 20 metų. Įmonės veiklos sritys – didmeninė ir mažmeninė prekyba žemės ūkio lauko kultūrų sėklomis, jų dauginimu bei gamyba, prekyba trąšomis ir augalų apsaugos priemonėmis. V. Lebedos turto vertė – 40 mln. eurų.

Buvęs Seimo narys Jonas Jagminas su žemės ūkiu susijusiose bendrovėse dirbo ir prieš politiko karjerą, o dabar yra „Agroaves Group“ savininkas. Jis yra 96-as žurnalo „Top“ sąraše, o 68-erių verslininko turto vertė – 38 mln. eurų.

reklama

Turtingausiųjų šimtuką uždaro dar vienas žemės ūkio srities verslininkas, nors ir ne ūkininkas. Įmonių „Dojus“ valdybos pirmininko Prano Dailidės plėtojamas verslas išaugo į įmonių grupę, tapusią žemės ūkio technikos pardavimo lydere. „DOJUS agro“ yra didžiausio pasaulyje žemės ūkio technikos gamintojo „John Deere“ atstovė Lietuvoje ir toliau intensyviai plečiasi.


Nutolęs nuo šimtuko, tačiau toli gražu ne mažiausiai įtakingas dėl savo kaip parlamentaro statuso yra konservatorius Kazys Starkevičius. Nuo 1985 m. užėmęs įvairius postus Kauno savivaldybėje, o nuo 2004-ųjų renkamas į Seimą politikas didžiąją dalį turto, kuris šiandien vertinamas 3 mln. eurų, sukaupė iš žemės ūkio. Buvusiam Žemės ūkio ministrui priklauso apie 100 ha žemės, dar 400 ha nuomojami.

Alfa.lt primena, kad Seimo ūkininkus įtarimai savo interesų protegavimu šią kadenciją užgula ne pirmą kartą. Dar balandį grupė parlamentarų Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai apskundė 12 kolegų, nes šie esą savo ūkių neišregistravo, privačių interesų deklaracijų nepatikslino arba jose nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis. Galiausiai kreipimosi nagrinėjimą perėmę Seimo etikos sargai nustatė, kad įstatymą pažeidė šeši politikai.