Savaitę be vadovo gyvenę Panevėžio ligoninės medikai sunerimo dėl savo algų

Įtariama, jog Panevėžio ligoninės vadovas I. Dorošas galėjo manipuliuoti sąskaitomis faktūromis.
Įtariama, jog Panevėžio ligoninės vadovas I. Dorošas galėjo manipuliuoti sąskaitomis faktūromis.
© „Sekundės“ archyvas

Nuo pareigų nušalinusi Respublikinės Panevėžio ligoninės direktorių Ivaną Dorošą, į jo vietą laikinąjį vadovą Sveikatos apsaugos ministerija suskubo skirti tik kilus ažiotažui dėl gydymo įstaigoje įstrigusių net medicinos priemonių pirkimų bei grėsmės tūkstančiams darbuotojų likti be atlyginimų.

Sustojo daug darbų

Respublikinėje Panevėžio ligoninėje įtarusi vykstant neskaidrių dalykų ir nušalinusi direktorių Ivaną Dorošą nuo pareigų, Sveikatos apsaugos ministerija savaitei gydymo įstaigą paliko likimo valiai.

„Sekundei“ pradėjus domėtis apie nesant vadovo įstrigusius net būtiniausių medicinos priemonių pirkimus ir grėsmę likti įšaldytiems 2000-ių darbuotojų atlyginimams, SAM suskubo paskirti laikinąjį vadovą. Šios pareigos patikėtos tos pačios gydymo įstaigos direktoriaus pavaduotojui medicinai Mindaugui Vaitkui.

Respublikinės Panevėžio ligoninės atstovas ryšiams su visuomene Vytautas Riaubiškis pripažino, jog situacija gydymo įstaigoje artėjo prie kritinės ribos.

„Vadovo gali nebūti vieną, dvi dienas, bet ne visą savaitę. Yra daug svarbių dalykų, kuriuos įstaigos vadovas atlieka kiekvieną darbo dieną. Be bendrųjų vadybinių reikalų, dar yra dokumentai, įsipareigojimai darbuotojams, tiekėjams, pirkimų planai, įvairios sutartys ir kiti bendro pobūdžio reikalai, kai būtini direktoriaus sprendimas ir parašas. Mes nesuprantame, kokio tikslo ministerija gali siekti, tiek laiko jo nepaskirdama“, – „Sekundei“ teigė V. Riaubiškis.

Nebuvo kam pasirašyti sutarčių

Ligoninės darbuotojai, kurių yra apie 2000, neramiai laukė lapkričio 10-osios – atlyginimų mokėjimo dienos. SAM iki to laiko nesugebėjus surasti jai patikimo atrodančio žmogaus laikinai vadovauti gyvybiškai svarbiai įstaigai – didžiausiam darbdaviui Panevėžyje, sutartą dieną atlyginimų būtų nesulaukęs visas jos kolektyvas: gydytojai, slaugytojos, techninis personalas, administracija ir kt.

„Iki šiol atlyginimai dar niekada nėra vėlavę, bet šiandien šitas klausimas yra atviras. Žmonės jau dabar teiraujasi, ar bus išmokėtas darbo užmokestis. Juk ne visi turi pinigų atsidėję kitai dienai. Yra tokių, kuriems atlyginimas konkrečią dieną yra gyvybiškai būtinas. Darbuotojai turi savų finansinių įsipareigojimų, todėl kad ir viena uždelsta diena jiems gali turėti neigiamų pasekmių“, – kalbėjo V. Riaubiškis.

Be to, kad finansinė nežinomybė prislėgė darbuotojus, ligoninė, pripažįsta jos atstovas, jau susidūrė su rimtomis problemomis dėl savo įsipareigojimų tiekėjams.

„Kyla problemų net įsigyti būtinų medicinos priemonių, nes kiekvieną veiksmą, kiekvieną sutartį lydi dokumentas. Nėra taip, kad paskambinau, susitariau ir man atvežė, kažką pristatė. Kiekvieno pirkimo atveju turi būti pasirašomos sutartys, o jos negalioja be vadovo parašo“, – teigė V. Riaubiškis.

Anot jo, direktoriaus nušalinimas nuo pareigų į jo vietą nepaskyrus laikinojo sukėlė problemų ir dėl ligoninės vykdomų projektų – be vadovo parašo įstaiga negali pateikti privalomų ataskaitų.

„Nė vienoje civilizuotoje teisinėje valstybėje šitokio atvejo, kad tiek žmonių turinti gyvybiškai svarbi įstaiga būtų palikta be vadovo, aš nežinau. Reiktų rimtai paklausti ministerijos, ką ji galvoja ir kokius povandeninius žaidimus rezga“, – stebisi gydymo įstaigos atstovas.

Ministeriją kasdien atakavo skambučiais

Panevėžio ligoninę užgriuvusios nenumatytos problemos jos steigėjai SAM nėra paslaptis. Pasak V. Riaubiškio, gydymo įstaigos administracija – pavaduotojai, Personalo skyriaus vadovai visą savaitę kiekvieną dieną skambino į ministeriją teirautis, kada tokia nežinomybė baigsis.

„Ministerijos žingsnis buvo nušalinti direktorių, vadinasi, pati puikiai žino, jog vadovo nėra. Jos pareiga skirti laikinąjį, kad nenutrūktų ir nesikomplikuotų įstaigos darbas. Bet iš SAM girdime vien tik atsikalbinėjimus, neva tie raštai dabar pas tą darbuotoją ant stalo, kitąkart pas kitą. Kažkoks žaidimas ir tiek. Absoliučiai jokio argumentuoto atsakymo“, – stebėjosi V. Riaubiškis.

Lig šiol nebuvo skyrimo tvarkos

Panevėžio ligoninėje darbas į normalias vėžes dabar jau turėtų pradėti grįžti. „Sekundei“ pradėjus domėtis, kodėl gydymo įstaiga jau savaitę palikta sudėtingoje situacijoje, iki darbo dienos pabaigos likus vos pusvalandžiui SAM pranešė laikinuoju ligoninės direktoriumi skirianti M. Vaitkų.

„Tad darbuotojams nereikėtų baimintis dėl vėluojančių atlyginimų ar kitų galimų nesklandumų nesant vadovaujančio asmens“, – teigė ministro patarėja Lina Bušinskaitė-Šriubėnė.

Anot jos, ilgą laiką SAM nebuvo numatytos procedūros dėl laikinų vadovų skyrimo tuo atveju, jeigu gydymo įstaigos vadovas yra nušalinamas.

„Neseniai buvo pradėtas formuoti aukštos kvalifikacijos specialistų rezervas. Tad ateityje laikinieji vadovai galės būti paskiriami greičiau, taip nesutrikdant gydymo įstaigų veiklos“, – situaciją aiškino patarėja.

reklama

Įtarė mėtant pėdas

Dėl galimo piktnaudžiavimo ir kyšininkavimo Kauno apygardos teisme teisiamą Respublikinės Panevėžio ligoninės direktorių I. Dorošą (nuotr.) nuo lapkričio 1-osios SAM mėnesiui nušalino nuo pareigų gavusi informacijos apie jo galimai padarytą naują pažeidimą.

Įtariama, jog ligoninės vadovas galėjo manipuliuoti sąskaitomis faktūromis ir taip bandyti išvengti prokurorų jam pateikto nemenko civilinio ieškinio.

Dar pernai gruodį Panevėžio apygardos prokuratūra, gindama viešąjį interesą, pateikė teismui ieškinį dėl ligoninei padarytos 6670 Eur žalos išieškojimo iš I. Dorošo.

Bylos duomenimis, tiek Respublikinei Panevėžio ligoninei liko nesumokėjusios bendrovės „DG ir Ko“ bei „Modesta“ už savo darbininkų gyvenimą ir maitinimąsi Likėnų sanatorijoje, kurioje atliko biuvetės (statinio, iš kurio imamas mineralinis vanduo) remonto ir įrengimo darbus. Prokurorai surinko įrodymus, kad abiem įmonėms Panevėžio ligoninė už statybininkų apgyvendinimą ir maitinimą dar 2013-aisiais, kaip ir priklauso, buvo išrašiusi 6670 Eur sąskaitas. Tačiau netrukus išrašyti mokėjimo dokumentai buvo anuliuoti ir įmonėms nurodyta sąskaitų neapmokėti.

Praėjusių metų pabaigoje prokurorams pareiškus, kad dėl to Panevėžio ligoninei buvo padaryta materialinė žala, ir teismo paprašius 6670 Eur priteisti iš paties I. Dorošo, netrukus abi įmonės iš Panevėžio ligoninės sulaukė tokių pačių kaip prieš ketvertą metų sąskaitų.

Darbdavės sprendimus apskundė

I. Dorošas „Sekundei“ yra teigęs, jog sąskaitos su ligonine neatsiskaičiusioms įmonėms buvo pateiktos įvertinus, kad ketverius metus trunkančios derybos dėl verslininkų netenkinusių maitinimo ir apgyvendinimo kainų yra bevaisės.

Ministerija yra pradėjusi tyrimą dėl I. Dorošo galimo darbo drausmės pažeidimo.

Direktorius iki lapkričio 6-osios turėjo pateikti paaiškinimą tyrimo komisijai, kurią sudaro ministerijos teisininkai ir korupcijos prevencijos specialistai.

SAM Ryšių su visuomene skyriaus projektų vadovės Alinos Žilinaitės teigimu, I. Dorošas paaiškinimo nepateikė.

Tačiau savo darbdavės sprendimą nušalinti nuo pareigų ligoninės vadovas apskundė Darbo ginčų komisijai ir Seimo kontrolieriui.

„Jei Darbo ginčų komisija nuspręs taip, kaip man atrodo netinkama, arba kitai pusei atrodys netinkama, toliau eitų administracinis teismas“, – perspektyvą mato I. Dorošas.

Darbo ginčų komisijai I. Dorošas yra apskundęs ir SAM rugsėjį jam skirtą įspėjimą.

Tąkart nuobauda direktoriui skirta SAM atlikus tyrimą dėl didžiulio rezonanso visuomenėje sulaukusio incidento, kai Panevėžyje, buvusio „Ekrano“ profilaktoriumo apleistame pastate buvo aptikta viešai prieinamų medicinos dokumentų su juose surašytais buvusių ligonių asmens duomenimis bei diagnozėmis.

Tąkart SAM konstatavo, kad dėl I. Dorošo, kaip reorganizuotos ligoninės teisių ir pareigų perėmėjo ir šiuo metu ligoninės vadovo, neveikimo atsirado neigiamų padarinių.

reklama