Kyšis medikui dėl eutanazijos: šokiruoja, priverčia susimąstyti ar kelia nerimą?

Pastebima, kad jaunoji karta jau nelinkusi medikams teikti dovanų.
Pastebima, kad jaunoji karta jau nelinkusi medikams teikti dovanų.
  © 123rf.com

Prašymas gydytojo padėti greičiau mirti, prašymas geriau ir atsakingiau išoperuoti, prašymas priimti greičiau ir be eilės – visi jie lydimi vienos kitos šimtinės eurų. Žinia, kad ligonis prašosi eutanazijos ir grūda gydytojui į kišenę 200 eurų, šokiruoja visus. Tačiau mūsų visuomenėje vis dar gajus suvokimas „neduosi – numarins“, „neduosi – blogai išoperuos“ ir pan.

Apie galimą korupciją gydymo įstaigose Sveikatos apsaugos ministerijai anonimiškai vis dažniau praneša ne tik didžiųjų Lietuvos miestų, bet ir mažesnių miestelių gyventojai, pastebi sveikatos apsaugas ministras Aurelijus Veryga. Pasak jo, situacija, nors ir pamažu, tačiau gerėja.


Aurelijus Veryga

Aurelijus Veryga© Edvard Blaževič

– Kaune nuskambėjo skandalas dėl Onkologijos ligoninėje gydytojos paimto kyšio, kurį davė pacientė, prašydama padėti jai greičiau numirti. Kodėl pacientai apskritai taip elgiasi? – Alfa.lt paklausė ministro.

– Tai – labai jautri tema, susijusi su pacientų ir artimųjų išgyvenimais, emocijomis, sergančiųjų sveikatos būkle. Sudėtinga būtų rasti visiems atvejams tinkamus paaiškinimus, nes nėra vienodų situacijų. Visos jos skirtingos ir labai jautrios bei skaudžios žmonėms, kurie susiduria su sudėtingomis situacijomis, kuomet sunkiai serga jų artimieji.

Kaip žmogus tokiais atvejais visada linkėčiau atrasti savyje stiprybės ir neieškoti tokių kelių kaip eutanazija. Kad ir kaip būtų sunku, tikiu, kad visada įmanoma atrasti šviesą tunelio gale, ypač turint galvoje, jog mūsų šalies medikai yra labai kvalifikuoti, aukšto lygio specialistai, galintys padėti ir labai sunkiai sergantiems ligoniams.

Kalbant apie jūsų minimą įvykį, kuris užfiksuotas 2016 metų gegužės mėnesį Onkologijos ligoninėje, galiu konstatuoti tik tai, kad Specialiųjų tyrimų tarnyba atliko tyrimą. Vėliau tais pačiais metais jis buvo nutrauktas dėl nepakankamų įrodymų. Kauno klinikos, sužinojusios apie šį faktą, taip pat atliko tarnybinį patikrinimą. Analogiškų situacijų Onkologijos ligoninėje daugiau nėra kilę.

– Ar situacija Lietuvoje gerėja, kalbant apie korupciją sveikatos apsaugos sistemoje? Juk įgyvendinamos įvairios socialinės akcijos. Ar jos turi įtakos visuomenės požiūriui?

– Norėčiau šiek tiek pasiremti konkrečiais faktais, kurie rodo, kad, nors ir nežymiai, bet situacija šiek tiek gerėja. Štai ministerijos specialistai paskaičiavo, kad šiais metais jau buvo gauti 28 žmonių skundai bei anoniminiai pranešimai dėl galimų korupcijos atvejų. Taip pat nuo praėjusių metų veikia pasitikėjimo telefonas, kuriuo šiais metais sulaukta 44 skambučių.

Daugiausiai skundų (trečdalis) yra bendro pobūdžio apie korupciją ir kyšininkavimą sveikatos sistemoje (neįvardijant konkrečių atvejų), kiti susiję su teikiamų sveikatos priežiūros paslaugų kokybe, galimai neteisėtais mokėjimais (t. y. mokamomis paslaugomis), gydymo įstaigų veiklos organizavimu (vadovų veiksmų), nedarbingumo ir neįgalumo lygio nustatymu.

Svarbu tai, kad žmonės dažniausiai praneša apie kyšininkavimą apskritai, nenorėdami įvardinti konkrečių gydytojų pavardžių. Tačiau pradėti tyrimą ir aiškintis situaciją galima tik tuomet, kai žmonės pateikia tikslios informacijos. Kitaip tariant, tam, kad būtų kovojama su korupcija, reikia žinoti tikslius duomenis.

Pastebėjome, kad gyventojai ima daug aktyviau pranešti apie korupcijos apraiškas tuomet, kai apie tai pasirodo pranešimų ar naujienų žiniasklaidoje. Tai dar kartą įrodo, kad apie šią problemą reikia kuo daugiau kalbėti, nes tik tuomet, kai žmonės mato realius pavyzdžius, jie išdrįsta ir patys prabilti.

Aktyviausiai apie korupciją pranešinėja Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Druskininkų, Vilkaviškio gyventojai. Sveikintina tai, kad vis aktyviau pasisako mažesnių miestų ir miestelių gyventojai, nes, kaip žinia, juose žmonės labiau bijo atskleisti korupcijos atvejus. Taip yra dėl to, kad jie baiminasi, jog gydytojas ar kitas neskaidriai dirbantis darbuotojas gali sužinoti, kas atskleidė informaciją. Svarbiausia, kad žmonės nesibaimintų ir pradėtų kalbėti, nes kol jie tyli, neįmanoma nustatyti korupcijos atvejų.

Dar geriau būtų, kad žmonės pradėtų dažniau kalbėti apie tai, kad gavo kokybiškas paslaugas, nieko nemokėdami. Tai taptų paskata ir kitiems, tikintiems, kad gerą gydymą galima gauti neatsidėkojant materialiai, žiūrėti į gydytojus kaip į savo srities profesionalus, pasiryžusius bet kokiu atveju savo darbą atlikti maksimaliai gerai. Manau, ir gydytojams tai būtų puiki motyvacinė priemonė.


Ligoninė

Ligoninė© Paulius Peleckis

– Visiems žinoma, kad gydytojų Lietuvoje atlygiai vis dar maži. Ar tai yra priežastis, kodėl imami kyšiai?

– Suprantame, kad mūsų šalies medikų atlyginimai nėra tokie, kaip kai kurių ekonomiškai stipresnių šalių. Lietuvoje jie keliami pagal finansines galimybes. Jie buvo didinti praėjusiais metais, šiemet nuo liepos sudarytos teisinės ir finansinės galimybės juos gydytojams ir slaugytojams vidutiniškai didinti 8 procentais.

Darbo užmokestis ir toliau bus didinimas, pavyzdžiui, jau sutarta, kad kitų metų liepą daugiau kaip 50 proc. Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rezervo lėšų bus skirta būtent medikų algoms didinti.

Patikėkite, darome viską, kas įmanoma, kad atlyginimai didėtų, nes mūsų šalies medikai neabejotinai nusipelnė didesnio darbo užmokesčio.

Atsakydamas į klausimą, ar algos gali būti viena priežasčių imti kyšius iš pacientų, negalėčiau to paneigti, bet reikėtų paminėti ir tai, jog tokios tradicijos susiformavo per ilgą laiką. Tai – lyg savotiškas „paveldas“, kurio sudėtinga atsisakyti.


Rytinis plikledis ir prastos oro sąlygos užpildė ligoninių koridorius

Rytinis plikledis ir prastos oro sąlygos užpildė ligoninių koridorius© Etaplius

– Pacientų požiūris „neduosiu – ne taip išoperuos“ – ar jis vis dar gajus? Ir kaip jį galima išnaikinti?

– Norėčiau tikėti, kad laikui bėgant situacija šioje srityje gerės. Sutinku, kad tai sudėtinga pakeisti, nes tokios tradicijos nusistovėjo per daugybę metų. Tačiau vilties teikia mano minėti konkretūs faktai, kurie rodo, kad žmonės vis daugiau domisi, žino, kokias paslaugas valstybė apmoka ir už kurias nereikia mokėti antrą kartą.

Vėlgi norėčiau paminėti keletą faktų. Pavyzdžiui, iš žmonių gautuose pranešimuose dažniausiai nenurodoma, kokios sumos buvo paimtos. Tačiau siekdama išsiaiškinti šią informaciją ministerija neseniai atliko visuomenės nuomonės tyrimą. Pasirodo, kyšius duoda apie 20 proc. pacientų, deja, oficialių pranešimų tiek tikrai nėra gaunama. Iš tų 20 proc. nurodė, kad apie 13 proc. medikams atsidėkodami duoda pinigais, o likusieji – dovanomis, kurių vertė labai įvairi – nuo keliolikos iki kelių šimtų eurų.

Kaip tai pakeisti? Manau, per dieną tai sudėtinga pakeisti, reikalingas nuolatinis švietimas, informavimas, kad už paslaugas apmoka valstybė, ir pacientams nereikia už tai dar kartą mokėti. Taip pat sėkmės istorijų viešinimas, viešos padėkos medikams už suteiktas paslaugas daro gerą įtaką. Svarstome, kad būtų tikslinga sudaryti pacientams galimybę viešai atsidėkoti medikams ir tuo tikslu sukurti, pavyzdžiui, visiems matomą „padėkos lentą“ virtualioje erdvėje. Tai tik viena iš daugelio galimų priemonių. Tad neabejotinai svarbiausias vaidmuo šiuo atveju tenka viešumui, informavimui, švietimui.

Be to, džiugina tai, kad jaunoji karta vis mažiau linkusi atsidėkoti medikams materialiai. Tai rodo, kad vis daugiau pacientų supranta, jog medikams už paslaugas galima atsidėkoti ir šypsena.