Rekordinės sviesto kainos atskleidžia karčią tiesą: panašiais brangimais ateityje neturėtume stebėtis?

Sviestas
Sviestas

Europoje kilusi sviesto krizė iš dalies palietė ir Lietuvą. Dalyje Senojo žemyno parduotuvių sviesto lentynoms tiesiog ištuštėjus, lietuviai kol kas su šia problema nesusiduria, tačiau turi kitą bėdą – sviesto kainos pakilo į rekordines aukštumas.

Lyginant su šių metų pradžia, sviesto kainos Lietuvos prekybos centruose buvo padidėjusios beveik 60 proc., tačiau pastaruoju metu fiksuojamas menkas pigimas. Nepaisant to, pirkėjai skundžiasi neatsimenantys tokių laikų, kai už pakelį sviesto teko mokėti daugiau nei 2 eurus (7 litus).

Prancūzai sunerimę

„Business Insider“ rašo, jog Prancūzijos prekybos centruose jau išseko sviesto atsargos ir lentynos arba visiškai ištuštėjo, arba sviesto kainos tiesiog tapo sunkiai įkandamos. Tai yra rimtas signalas Prancūzijos rinkai, kadangi ši šalis pirmauja pasaulyje pagal sviesto suvartojimą.

Prasti orai Prancūzijoje lėmė tai, jog sumenko pašarų tiekimas į karvių ūkius, dėl to jos ėmė duoti mažiau pieno. Taip pat sumažėjo ir sviesto importas į Prancūziją iš Naujosios Zelandijos, kuri laikoma viena pagrindinių sviesto gamintojų pasaulyje. BBC teigimu, padidėjusi pasaulinė sviesto paklausa padidino ir sviesto kainas. Nuo sausio mėnesio 100 kilogramų sviesto kaina padidėjo nuo 527 iki 791 JAV dolerio.

Remiantis „Bloomberg“, sviesto krizę Prancūzijoje padidino ir susirūpinę vartotojai, kurie pastarosiomis savaitėmis tiesiog ėmė sandėliuoti šį produktą. Daugumoje šalių prekybos centrai paprasčiausiai padidino sviesto kainą, tačiau Prancūzijos prekybininkai to negalėjo padaryti, kadangi šioje šalyje sviesto kainos yra nustatomos kartą per metus po derybų su gamintojais.

Kainos išaugo ir Lietuvoje

Internetinėje parduotuvėje „Barbora“ šiuo metu sviesto kaina už 200 gramų pakelį svyruoja nuo 1,88 iki 2,49 euro. Tiesa, kai kurių gamintojų produkcija yra dar brangesnė – už 175 gramų pakelį prašoma ir 2,29 euro. Pastebima ir dar viena tendencija – prekybos centruose sviesto pakelio kainos išliko panašios kaip anksčiau, tačiau sviesto pakeliai tiesiog tapo mažesni (parduodami 175 ar 180 gramų sviesto pakeliai).

Pricer.lt atliktas tyrimas parodė, jog dar rugsėjo mėnesį sviesto kaina kilo į rekordines aukštumas. Jei rugpjūčio mėnesį pigiausias sviestas (82 proc. riebumo, 1 kg) parduotuvėse vidutiniškai pabrango 9,9 proc., tai per rugsėjo mėnesį jo kaina pakilo dar 23,3 proc.

Surinkti duomenys parodė, kad nuo metų pradžios sviesto kaina pakilo 40,1 proc.. Tuo tarpu ne pigiausias saldžios grietinėlės „Dvaro“ sviestas (82 proc. riebumo, 1 kg) nuo rugpjūčio vidutiniškai pabrango 17,1 proc., o nuo metų pradžios –  daugiau kaip 33 proc.

Remiantis Produktukainos.lt pateikiamais duomenimis, 82 proc. riebumo sviesto kaina spalio 27 dieną už 1 kilogramą siekė 10,22 euro, spalio 20-ąją ji buvo kiek mažesnė – 9,94 euro. Per vieną savaitę sviestas pabrango 2,82 proc. Lyginant su praėjusiais metais, panašiu laikotarpiu sviesto kaina buvo 6,40 euro. Per vienerius metus sviesto kaina padidėjo 59,69 proc.

Šios kainos registruojamos Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Panevėžio, Šiaulių, Alytaus ir Marijampolės miestų „Maxima“, „Iki“, „Rimi“, „Norfa“ ir „Lidl“ prekybos tinklų parduotuvėse ir išvedamas bendras jų vidurkis.

„Sviestogeitas“

Praėjusių metų balandį Lietuvoje prasidėjo vadinamasis kalafiorų skandalas. Kalafioras, kitaip – žiedinis kopūstas, viename prekybos centre buvo įsigytas už 3,49 euro. Tuomet tokią kainą išvydusi pirkėja tiesiog negalėjo suprasti, kodėl taip yra. Galiausiai internete užvirė tikra velniava, paženklinta „kalafiorgeito“ vardu.

Žvelgiant į sviesto kainas susidaro įspūdis, jog Lietuvoje prasidėjo ir „sviestogeito“ skandalas. SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda panašių skandalų kaip „kalafiorgeitas“ atžvilgiu nėra optimistiškai nusiteikęs ir sako, kad tokių situacijų galima tikėtis bet kada.

Prisimindamas kalafiorų skandalą, G. Nausėda neslėpė šypsenos, kadangi čia įžvelgė ir prekybos tinklų klastą, dėl ko kilo toks didelis, aukščiausius šalies vadovus palietęs ažiotažas.

„Ten gal supuolė ir keletas veiksnių. Iš tikrųjų kai kurie prekybos centrai užsimiršo truputį ir galbūt kai kurios prekės turėjo labai didelius antkainius, bet, be abejonės, sezoniškumas taip pat yra labai svarbus, nes užteko ateiti vasaros mėnesiams, ir tas kalafiorų skandalas išsikvėpė. Aišku, iš pradžių jis išsikvėpė dėl to, nes visi puolė mažinti kalafiorų kainas, tai buvo viena iš reakcijų į žmonių nepasitenkinimą. Bet vėliau neliko ir tų fundamentalių priežasčių: tiesiog atėjo vasaros mėnesiai, kai daržovės ir vaisiai ženkliai atpinga“, – teigė jis.

Ekonomistas dar anksčiau buvo perspėjęs, kad išpūstų kainų galima tikėtis kalbant apie įvairius produktus. Panašu, jog jis buvo teisus – būtent tai dabar vyksta su sviesto kainomis.

„Aš manau, kad galima tikėtis nuolat, kad atsiras kažkokia prekė, kuri tada atkreips vieno ar kito dėmesį. Žinot, tokie skandalai lengviau kyla tokioje dirvoje, kai, kaip sakant, žmonės jaučia kainų didėjimą, bet nejaučia savo pajamų didėjimo. Tai savotiškas toks tampa tada kaip sausas miškas – įmeti bet kokį degtuką, ir jau didžiulį gaisrą gali sukelti.

Tai taip turbūt ir socialinėje sferoje, kai žmonės piktinasi augančiomis kainomis ir nemato savo atlyginimų didėjimo, tai labai lengva, atkreipus dėmesį į vieną ar kitą pabrangusią prekę, sukelti jų nepasitenkinimą, ir tada gimsta tokie skandalai. Tai aš negaliu neatmesti galimybės, ypač dabar, kai daugelis kainų kopia į viršų, kad vėl atsiras kažkas tokio panašaus kaip kalafiorų skandalas. Galbūt tai bus net ne maisto produktas“, – reziumavo G. Nausėda.