Tradicinė žydų chala kepama tik penktadieniais

Chalos kepimas
Chalos kepimas
  © Asmeninis albumas

Sovietmečiu vilniečiai puikiai žinojo chalos pavadinimą. Pynutės formos batonai tada buvo parduodami kasdien ir buvo tapę visų įprasta balta duona. Tik retas žinojo, iš kur atsirado toks kepinys ir jo pavadinimas.

„Mes nevalgome kūčiukų kasdien, – paaiškino Dovilė Rūkaitė. – Žydai kepa chalą šabui, kuris prasideda penktadienį po saulėlydžio ir baigiasi šeštadienio vakarą, kai pateka trys žvaigždės. Per šabą žydai negali nieko dirbti. Jie švenčia, ilsisi, linksminasi.“

reklama

Iš tikrųjų lietuviai turėtų žydams pavydėti šabo. Mes pamiršome tradiciją ilsėtis vieną dieną per savaitę – ilsėtis tikrąja prasme, o ne praleisti dieną bet kaip ir nudirbti visus buities darbus, kurių nespėjame per darbo savaitę.

Ketvirtus metus iš eilės Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė prisijungia prie tarptautinio projekto „The Shabbos Project“, kurio tikslas – paskatinti po pasaulį išsibarsčiusius žydus kartą per metus susivienyti ir prisiminti senas savo tautos tradicijas. „Beigelių krautuvėlės“ (įsikūrusios Vilniuje, Pylimo g. 4) kepėjos ta proga surengė chalų kepimo šventę, kurioje dalyvavo ne tik bendruomenės nariai, bet ir svečiai, besidomintys šios tautos tradicijomis. Riva Portnaja su kitomis savo šeimos moterimis mokė paruošti ir kildinti tešlą, pinti iš jos kasas.

„Prieš pradedant valgyti chalą, ji turi būti pašventinama, sukalbant specialią maldą, – papasakojo tautos religinių tradicijų žinovė Natalija Heifetz. – Chala valgoma šeštadieniais. Tik per žydiškas Velykas jos liesti negalima. Tada valgomi macai. Ant žydų stalo tą dieną negali būti nieko, kas gaminama su raugu, taip pat acto, raugintų produktų. Tai žydams turi priminti, kad žmogus yra menkas prieš Dievą ir turi būti kuklus, neaukštinti per daug savęs. Mat tą dieną, kai žydai vadavosi iš Egipto vergovės, moterys turėjo tik miltų ir vandens, iš kurių paskubomis iškepė macų.“

reklama

„Nuo kiekvienos tešlos turi būti atgnybiamas mažas gumulėlis, skirtas paaukoti Dievui“, – priminė Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky.

Kur dedamas tas atgnybtas gabaliukas? Viena šventės organizatorių D. Rūkaitė paaiškino, kad pagal tradiciją Dievui skirtas tešlos gabalėlis turi būti metamas į krosnį ir sudeginamas. Nuo kokio tešlos kiekio pradėti (nuo 2 ar 3 kilogramų) ir kiek reikia paaukoti Dievui, reglamentuoja rabinas.

Visa chalos paruošimo, atskyrimo ir kepimo reikšmė glaudžiai siejasi su tradicijomis ir religija: „Iš pirmosios tešlos atidėsite atnašai chalą, kaip atidedate atnašą kūlės grūdų“ (Bamidbar 15:20) – tai buvo vienas pirmųjų įsakų izraelitams, jiems ruošiantis dykumoje įžengti į Pažadėtąją žemę.

Apie chalos receptus ir kepimo subtilybes skaitykite straipsnyje „3 žydiškos chalos receptai“.

reklama

Tradicinė žydų chala kepama tik penktadieniais

Chalos kepimas
+10