Pabėgėlių ir migrantų integracijos centras „InLT“ padeda užsieniečiams įsitvirtinti visuomenėje

Alfa.lt
2017-10-13 12:58

Kaip tinkamai pasiruošti darbo pokalbiui, išsinuomoti būstą, atsidaryti banko sąskaitą, užsiregistruoti pas gydytoją ir susiplanuoti savo finansus? Šie mums įprasti kasdienio gyvenimo klausimai į Lietuvą gyventi atvykusiems užsieniečiams gali kelti daug streso. Portalo Alfa.lt kalbintų užsieniečių istorijos parodo, kaip jiems pavyksta tapti visuomenės dalimi ir kaip šalies institucijos bei nevyriausybinės organizacijos padeda tai padaryti.

Pagalbos iš ne Europos Sąjungos (ES) atvykę žmonės gali kreiptis į Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugijos įsteigtą Pabėgėlių ir migrantų integracijos centrą „InLT“, kuriame teikiamos paslaugos finansuojamos Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondo bei valstybės biudžeto lėšomis. Čia organizuojamos lietuvių kalbos pamokos, vyksta teisininkų konsultacijos, kurių metu žmonės supažindinami su darbo, socialinės ir sveikatos apsaugos sistemomis. Taip pat vedami įvairūs užsiėmimai, skirti pažinti Lietuvą, suprasti jos kultūrą, skatinti pilietiškumą. Tokiu būdu tikimasi, jog į šalį atvykę žmonės taps mūsų visuomenės dalimi.

Mokymai ir renginiai itin populiarūs

Kaip pabrėžia centro socialinė darbuotoja Eglė Butvydė, „InLT“ teikiamomis paslaugomis kasmet pasinaudoja apie 300 Lietuvoje gyvenančių užsieniečių, atvykusių iš ne ES šalių. Visos pamokos, konsultacijos ir užsiėmimai yra nemokami. „Skatiname ir savanorystę, čia savanoriauja moksleiviai ir studentai. Kitas paslaugas teikiame pagal poreikį – žmonėms paprašius, randame reikiamus specialistus“, – pasakoja centro darbuotoja.

Be įvairių pamokų, „InLT“ organizuoja ir asmeninių kompetencijų srities mokymus. Jų metu žmonės gali išmokti geriau planuoti savo asmeninį biudžetą, pasiruošti darbo pokalbiui ir susidoroti su stresu. Psichologinę pagalbą centre taip pat teikia kvalifikuoti specialistai.

„Kartais prisijungiame prie mieste organizuojamų viešų renginių. Centre taip pat švenčiame įvairias šventes, rengiame centro lankytojų parodas ir pan. Vyksta įvairūs dienos užsiėmimai, skirti moterims ir vaikams“, – pasakoja E. Butvydė.

Dirbti būtina

Pabėgėliams ir iš trečiųjų šalių atvykusiems migrantams mūsų šalyje įsikurti nelengva. „InLT“ centro lankytojai sirai Hamza ir Ismaelis pabrėžia, jog norint dirbti kvalifikuotą darbą būtinos lietuvių kalbos žinios.

Lietuvoje ne visada pripažįstamas kitose valstybėse įgytas išsilavinimas. „Kartais atvykėliai neturi jokių išsilavinimo dokumentų, nors gali ir viską mokėti, pavyzdžiui, dirbti vaistinėje. Todėl atvykėlių lūkesčiai dažnai yra didesni už įsidarbinimo galimybes čia“, – teigia socialinė darbuotoja Gabrielė Vaitulionytė.

Metus mūsų šalyje gyvenantis Hamza gimtojoje Sirijoje ruošėsi tapti banko darbuotoju, tačiau Lietuvoje jo išsilavinimas nėra pripažįstamas, todėl jaunam vyrui teko rinktis picų kepėjo darbą. „Pirmajame darbe buvo daug streso, nusivylimo, sudėtinga psichologiškai. Dirbau picų kepėju vienoje picerijoje. Čia buvo nesusipratimų, problemų“, – pasakoja vyras.

„InLT“ centro įdarbinimo specialistė Toma Čekauskaitė teigia, jog kai kurių tautybių žmonėms, pavyzdžiui, ukrainiečiams, susirasti darbą Lietuvoje yra kiek lengviau, nes tarp darbdavių paplitusi nuomonė, jog ukrainiečiai yra puikūs darbuotojai.

Su šeima kelis mėnesius Kaune gyvenantis Ismaelis dirba pagal specialybę statybų sektoriuje. „Čia, Lietuvoje, statybose reikia dirbti visus darbus, nėra tokio aiškaus atidalinimo kaip Sirijoje. Čia kitas mąstymas – visi viską daro“, – teigia vyras. Jam darbą susirasti padėjo teritorinė darbo birža.

Gyventi norėtų Lietuvoje

Atvykusiems į Lietuvą pabėgėliams norėtųsi daugiau išmokti apie mūsų šalį ir geriau įvaldyti lietuvių kalbą, tačiau tam esą paprasčiausiai trūksta laiko, mat, norint išgyventi, būtina dirbti. Su lietuve susižadėjęs Hamza pirmąjį pusmetį Lietuvoje gaudavo pašalpą, kuri dabar sumažėjo perpus. Žmoną ir vaikus išlaikantis Ismaelis taip pat gauna pašalpą, tačiau jam baisu galvoti, kaip reikės išgyventi, kai pašalpa nebebus mokama.

„Pagrindinis dalykas, kurio ieškau, – saugumas. Jo yra Lietuvoje. Aš noriu gyventi čia, bet tai sunkiai įmanoma finansiškai“, – sako Ismaelis.

Jam pritaria ir Hamza. Jis teigia, jog valstybė turėtų prisiimti didesnį vaidmenį siekiant integruoti pabėgėlius į Lietuvos visuomenę, užtikrinti jiems galimybę mokytis nedirbant. Vyrui Lietuvoje integruotis padeda ir lietuvė sužadėtinė, su kuria susipažino lietuvių kalbos kursuose. „Dabar jau turiu planą, kaip ir kiekvienas žmogus. Sužadėtinė studijuoja čia, planuojame jai baigus mokslus išvažiuoti šiek tiek užsidirbti ir tada grįžti į Lietuvą“, – teigia Hamza.

Lietuviai draugiški

Kurdami naują gyvenimą Kaune, Hamza ir Issamas teigia retai susiduriantys su neigiamu požiūriu į atvykėlius. Picų kepėju dirbantis Hamza pasakoja, jog tik vienoje darbovietėje jautėsi esantis stebimas dėl savo kilmės, tuo tarpu statybose duoną uždirbantis Issamas pasakoja apie puikius santykius su kolegomis ir darbdaviais.

„Visi galvoja, kad esu iš Italijos. Tik draugas kažkada sakė, kad pastebėjo kiek neigiamą požiūrį iš vyresnių žmonių“, – juokdamasis pasakoja Hamza.

Lietuvoje jau 13 metų gyvenantis afganistanietis Amanulahu Lietuvoje jaučiasi kaip namie. Pradžioje bandęs įsikurti sostinėje, netrukus vyras persikėlė gyventi į Kauną, mat savarankišką gyvenimą pradėti ten lengviau. „Esu labai dėkingas integracijos centrui. Raudonasis Kryžius man padėjo su būstu, darbu, padėjo mokytis lietuvių kalbos“, – teigia Amanulahu. Lietuvių kalbos čia mokosi ir iš Afganistano kilusi jo žmona, kuri nori Kaune tęsti magistrantūros studijas fizikos mokslų srityje. „Mano žmona sako, kad Lietuvoje gera gyventi, nes čia labai ramu“, – pasakoja vyras.

Amanulahu su šeima planuoja savo gyvenimą kurti mūsų šalyje. Įvykdęs formalius reikalavimus, kurie keliami asmeniui, norinčiam gauti Lietuvos pilietybę, dabar jis laukia sprendimo dėl pilietybės suteikimo.

Lietuvoje už Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondo administravimą yra atsakinga Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija.

Šiuo metu vykdomi 25 projektai, skirti prieglobsčio prašytojų, prieglobsčio gavėjų ir kitų teisėtai Lietuvoje gyvenančių užsieniečių integracijos sąlygų gerinimui Lietuvoje, taip pat finansuojamas trečiųjų šalių piliečių grąžinimas. Šie projektai finansuojami ES ir valstybės biudžeto lėšomis.