Ties Kaunu Neris pakilo lyg pavasarį: ar verta nerimauti gyventojams?

Neris
Neris
© Organizatoriai

Šiemet vanduo iš dangaus liejosi lyg iš gausybės rago: lietinga pirmoji vasaros pusė ir spalio lietūs sugadino ir derlių, ir nuotaiką.

Neries vanduo ties Jonava ir Kaunu pasiekė tokį lygį, lyg dabar būtų ne ruduo, o pavasaris. Tačiau upės pakrantėse įsikūrę kauniečiai neturėtų baimintis – specialistai potvynio tikrai nežada. Paprastai Neris pridaro rūpesčių Radikių ir Kleboniškio gyventojams.

Kauno hidrologijos stoties viršininkas Ričardas Bučinskas pasakojo, kad vandens lygis šiandien Neryje ties Jonava pakilęs 1,6 metro. „Rudeniui nebūdingi tokie kritulių kiekiai ir toks vandens lygis Neryje. Pavasarį Neris būna pakilusi 2,16 m, o dabar gi ruduo“, – stebėjosi hidrologas.

Visgi jis ragina gyventojus nesibaiminti – Neris tikrai neiškrės pokšto ir neužtvindys namų kaip tą daro pavasariais. „Pavasarį po žiemos upėje susidaro ledų sangrūdos, todėl potvynio vanduo staigiai pakyla. Rudenį tokių pokštų nebūna“, – tikino R. Bučinskas.

Į Nerį pastarosiomis dienomis atitekėjo lietaus, kuris gausiai iškrito Biržų, Pakruojo, Utenos, Ukmergės, Anykščių rajonuose, vandens.

„Kadangi oro temperatūra neaukšta, vanduo negaruoja, jis lieka žemėje ir teka į upes“, – paaiškino specialistas.

Meteorologų prognozės guodžia: nuo artėjančio sekmadienio kritulių kiekis mažės, saulės bus daugiau, todėl upių vanduo natūraliai nutekės.

Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, kritulių rekordų būta ir ankstesniais metais: didžiausias paros kritulių kiekis užfiksuotas 1980 m. liepos 2-ąją Dusetose, visą mėnesį lijo 1978-ųjų rugpjūtį Šilutėje, o štai 1994-ųjų liepą Klaipėdos apskrityje neiškrito nė lašo lietaus.