Naujas VLKK pirmininkas Antanaitis – kalbos gynėjas ar politinis įrankis?

Audrys Antanaitis
Audrys Antanaitis
© Youtube.com

Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (VLKK) pirmininku gali tapti žurnalistas Audrys Antanaitis, bet jo kandidatūrai nepritariantys politikai baiminasi, kad naujasis vadovas gali sugriauti ekspertinės institucijos reputaciją. Esą tokiu būdu siekiama įgyvendinti politinius „valstiečių“ tikslus.

Išrinkti padėjo „kalbos išdavikė“

Trečiadienį Švietimo ir mokslo komitete už A. Antanaičio kandidatūrą tapti komisijos pirmininku pasisakė 6 Seimo nariai, o 4 balsavo už ligšiol pareigas ėjusią Daivą Vaišnienę. Lemtingą balsą, kuris lėmė A. Antanaičio išrinkimą, atidavė socialdemokratė Raminta Popovienė.

Jos pavardė figūruoja paties A. Antanaičio sudarytame „Valstybinės lietuvių kalbos išdavikų“ sąraše, kuris publikuotas portale Alkas.lt. Šio portalo redaktoriumi ir dirba naujasis kandidatas į VLKK pirmininkus. Sąraše surašyti Seimo nariai, kurie palaikė iniciatyvą leisti Lietuvos asmens tapatybės dokumentuose rašyti raides „q“, „w“ ir „x“.

Anot konservatoriaus M. Adomėno, A. Antainaitis pirmininku buvo pasirinktas būtent dėl kategoriško požiūrio šiuo klausimu. „Trijų raidžių rašymo dokumentuose priešininkai yra suinteresuoti, kad naujos sudėties komisija kuo greičiau pradėtų veikti. Yra užregistruotas Mindaugo Puidoko įstatymo projektas, kuris „q“, „w“ ir „x“ raides nukelia į antrą puslapį. Jei naujoji VLKK tam pritartų, atitinkamai galios netektų visi ankstesni kitų įstatymų atžvilgiu pareikšti pritarimai, kad raides galima įteisinti“, – teigia Seimo narys.

Pats A. Antanaitis sako nenorintis visko suvesti į vieno klausimo sprendimą. „Komisija kuriama ne atsakyti į vieną kokį nors klausimą, kuris dabar yra labai sureikšmintas, bet apskritai palaikyti ir saugoti lietuvių kalbą, iškelti jos prestižą“, – teigia jis.

VLKK pirmininką ir narius plenariniame posėdyje dar turės patvirtinti Seimas. Kaip balsuos parlamentarai, neaišku, bet savo nuomonę „Facebook“ tinkle išreiškė ir Vytautas Landsbergis.

„Tikiuosi, kad dauguma palaikys europietišką ir civilizuotą požiūrį, kad pilietis yra savo vardo savininkas, o žmonės, bandantys sukurti tam dirbtines kliūtis, elgiasi pagal įpročius, labiau atitinkančius XX amžiaus pradžios nacionalistinius žaidimėlius“, – teigia M. Adomėnas.

Kalbos gynimas

A. Antanaitis teigia, kad lietuvių kalbai yra iškilusi reali grėsmė, nuo kurios jis, būdamas komisijos pirmininku, stengtųsi apginti. „Lietuvių kalbai per visą jos istoriją nuolat kilo pavojai. Kadangi mes vėlai sukūrėm savo raštą, mūsų silpna rašytinė tradicija lėmė tai, kad mes visada pasiduodavom, mes visada nutautėdavom ir mes visada prarasdavome savo kalbą. Mes priimdavom žargonus ir svetimybes, mes visad buvom besiginanti kalba. Man atrodo, kad kol kas mažai kas pasikeitė. Anksčiau gynėmės nuo rusicizmų, dabar ginamės nuo anglicizmų“, – sako žurnalistas.

Kilus klausimų dėl kvalifikacijos trūkumo, A. Antanaitis teigia čia problemos neįžvelgiantis: „Manau, kad esu tinkamai pasiruošęs. Esu filologijos magistras lietuvių kalbos ir literatūros. Tikrai esu paruošęs naujovių, nes manau, kad kalba nėra kalbininkų ir vien tiktai kalbininkų nuosavybė, o visos tautos. Į kalbos kūrimą ir saugojimą noriu įtraukti platesnius visuomenės sluoksnius. Nes kai kalbą paverčiame tik profesorių ir daktarų dalyku, tada kalba labai atitolsta nuo realaus gyvenimo. Aš noriu savo žurnalistinę patirtį panaudoti būtent tam reikalui, iškeldamas klausimus, ko reikia modernios kalbos kūrimui.“

Tačiau tam nepritaria konservatorių frakcijos narys M. Adomėnas. „Naujos sudėties VLKK iš tikrųjų yra ekspertai, žmonės, pasižymintys labiau balansuotu požiūriu. (A. Antanaitis – Alfa.lt) yra bene vienintelis radikalių nacionalistinių pažiūrų atstovas, ŠMM komiteto pirmininkas Eugenijus Jovaiša teikia jį ir bando prastumti į pirmininkus. Dėl savo fanatiškai besilaikomo įsitikinimo, kad trys raidės piliečių pavardėse pražudys lietuvių kalbą, jis naikina ekspertinės institucijos reputaciją“, – aršios kritikos negaili Seimo narys.

Reikia pokyčių

Komisijos kritikai dėl perdėto bandymo norminti lietuvių kalbą teigia, jog ją reikėtų panaikinti. Tačiau, anot sociolingvistės Loretos Vaicekauskienės, problema slypi ne čia.

„Šita institucija yra pernelyg tampoma už virvučių tuo metu išrinktų partijų, o ne sprendžia klausimus, kurių mūsų bendruomenei reikia. Aš nesu prieš instituciją, bet (...) reikia ekspertų grupės, kuri turėtų bendruomenės pasitikėjimą ir spręstų aktualius klausimus. Ta institucija turėtų būti ne galios institucija, bet ekspertizės – ji rekomenduotų ir teiktų siūlymus“, – teigia VU Filologijos fakulteto docentė.

„Reikia pajudint lietuvių kalbą ir mitą, kad turi būti institucija, kuri ją saugo. Juk netrukus bus išversta, kad jeigu nebus institucijos, tai niekas nesaugos ir kalbos nebeliks. Labai daug žmonių tiki šiuo mitu“, – sako mokslininkė.