Iš Nigerijos į Lietuvą atvykęs studijuoti Samsonas: noriu likti čia, nes turiu misiją

Iš Nigerijos į Lietuvą studijuoti atvykęs Toye Samson Abiodun
Iš Nigerijos į Lietuvą studijuoti atvykęs Toye Samson Abiodun
© Paulius Peleckis
Alfa.lt
2017-10-12 08:00

Iš Nigerijos į Lietuvą studijuoti atvykęs Toye Samsonas Abiodunas jau penkerius metus yra vedlys kitiems užsieniečiams studentams. Pamėginęs mokytis Maskvoje, paskui – Minske, jis suprato, kad šių šalių žmonės juodaodžiams nedraugiški. Persikėlęs į Lietuvą, vaikinas pateko į visai kitokią aplinką ir dabar nori čia kurti šeimą, įgyvendinti misiją šviesti moksleivius, padėti integruotis kitiems atvykėliams.

Prieš penkerius metus Samsonas apsistojo Vilniuje, kuris jau iš pirmo žvilgsnio pasirodė atviresnis, draugiškesnis ir modernesnis už Maskvą ar Minską. Iš gimtosios šalies Nigerijos jaunas vyras išvyko ieškodamas geresnės studijų patirties. Baigęs finansų bakalauro studijas savo šalyje, paklausė tėčio patarimo nepulti dirbti, verčiau išnaudoti visas galimybes mokytis: gilinti savo specialybės ir užsienio kalbų žinias.

Pirmąja stotele tapo Maskva – pasikalbėjęs su draugais, susiviliojęs gerų Rusijos ir Nigerijos santykių perspektyva, jis septynis mėnesius praleido šioje šalyje. Tiesa, vos įžengęs į oro uostą, pajuto šaltuką – žmonės nedraugiškai žvilgčiojo, nejaukumas nedingo ir įsikūrus universiteto bendrabutyje. Kelerius metus jame gyvenantys užsieniečiai atvirai kalbėjo, kad šalis nėra labai palanki atvykėliams. Juo labiau kad paskaitos iš kitų šalių atvykusiems studentams vykdavo atskirai, būdavo nedaug galimybių pabendrauti su vietiniais jaunuoliais.

„Po paskaitų mes nedalyvaudavome jokiose integracijos programose. Jeigu stovėdavome eilėje parduotuvėje, žmonės nuo juodaodžių stengdavosi laikyti atstumą. Situacija buvo komplikuota“, – savo patirtį Rusijoje prisiminė Samsonas, prisipažinęs, kad šioje šalyje nesijautė saugiai net ir stengdamasis nesivelti į konfliktus.

Kurį laiką svarstęs grįžti į gimtinę, jis nusprendė surizikuoti dar kartą ir paklausyti rusų kalbos dėstytojos rekomendacijų mokytis Baltarusijoje – ketino imtis rusų kalbos ir kultūros studijų, nes jau buvo susidomėjęs jomis. Vis dėlto greitai paaiškėjo, kad šios šalies visuomenė, studijų kultūra yra labai panaši į Rusijos.

reklama

„Man ir vėl draugai sakė – Samsonai, kodėl tu Baltarusijoje? Tikrai galvojau grįžti į Nigeriją, mačiau, kad ten turėsiu daugiau galimybių. Bet vienas studentas iš Kamerūno, kuris buvo vedęs baltarusę, patarė vykti į Baltijos šalis. Paieškojau „Google“, nes buvau girdėjęs tik apie Estiją. Radau Socialinių mokslų kolegiją, supratau, kad noriu čia studijuoti verslo programą“, – pasakojo pašnekovas.

Pasikalbėjęs su kitais studentais, dėstytojais, jis išgirdo, kad Lietuva yra europietiška, užsieniečius svetingiau priimanti šalis, daugelis žmonių čia kalba angliškai, aplinka palanki tiek akademinei veiklai, tiek verslo kūrimui. Atvažiavęs autobusu iš Gardino, kuriame kurį laiką gyveno, ir išlipęs Vilniuje, Samsonas pasijuto visai kitaip nei ankstesniais kartais – pradėjęs ieškoti viešbučio, sutiko angliškai kalbančią ir į jį nukreipusią merginą, nustebino pagarbūs santykiai tarp studentų ir dėstytojų, vadovų. Su kitais studentais jis bendravo angliškai ir rusiškai, taip pat kuo daugiau praktikavosi šnekėti lietuviškai.

Nori kurti šeimą ir stiprinti Nigerijos bei Lietuvos verslo santykius

Socialinių mokslų kolegijoje Samsonas baigė Tarptautinio verslo studijas, netrukus pradėjo dirbti joje ir iki šiol padeda integruotis atvykėliams iš trečiųjų šalių. Šioje srityje jis turi nemažai patirties – pats lankė įvairius užsieniečiams skirtus kursus, be to, studijuodamas Rusijoje ir Baltarusijoje suprato, koks svarbus ne vien ryšys su bendramoksliais, dėstytojais mokslo įstaigoje, bet ir neformali pagalba mokantis pritapti svetimoje šalyje. Studentai iš Kamerūno, Indijos, Nepalo, Nigerijos, padedami tarptautinių studijų vadybininku tapusio Samsono, kuria čia savo gyvenimus.

„Aš gyvenu su kambarioku Laurynu, geriausiu draugu iš Molėtų – mes visada kartu, savaitgaliais važiuojame pas jo šeimą. Su Lauryno mama praktikuojuosi kalbėti lietuviškai. Su kitu draugu einame žaisti futbolo. Studentai pakviečia kur nors išeiti. Aukštoji mokykla yra gera vieta kontaktams užmegzti“, – džiaugėsi Samsonas, patyręs, kad Lietuvos mokslo įstaigose užsieniečiai nėra atsiskyrę.

Į kalbas, finansus ir ekonomiką besigilinančio Nigerijos piliečio planas – likti gyventi mūsų šalyje. Ši jam atrodo greitai modernėjanti, perspektyvi, jauki, palanki kurti šeimą. Jaunas vyras rengia motyvacinius susitikimus su Lietuvos moksleivių sąjunga, keliauja po įvairius miestus, pasakodamas apie savo patirtį. „Noriu likti čia, nes dar turiu misiją. Norėtųsi, kad Nigerija ir Lietuva palaikytų gerus santykius, vis daugiau kompanijų bendradarbiauja verslo reikalais, mano svajonė, kad bendradarbiavimas sustiprėtų“, – sakė Samsonas.

Jo paties šeima prie bendro pietų stalo kartu nesėdėjo jau kelerius metus. Brolis Anglijoje studijuoja mediciną, mama Nigerijoje turi verslą, tėtis dirba ministerijoje ir daug keliauja spręsdamas energetikos klausimus. Sesuo taip pat gyvena gimtinėje. Visi kasdien daug bendrauja internetu, o šiemet ketina kartu sutikti Kalėdas.

„Nuo to laiko, kai į Lietuvą atvykau prieš penkerius metus, viskas labai patobulėjo, pagražėjo. Labai daug jaunų žmonių, kurie padeda adaptuotis, visi darosi tolerantiškesni, tikiuosi, po kelerių metų viskas dar labiau keisis į gerą pusę“, – įvertino Samsonas.

Jam padarė įspūdį pakankamai pigus pragyvenimas, aukštesnis ekonomikos lygis, geros žmonių anglų kalbos žinios, nedideli atstumai. Nigerijoje vien nukeliauti į oro uostą gali užtrukti šešias valandas.

Keičia stereotipinį užsieniečių įvaizdį

reklama

Nemažai iš trečiųjų šalių atkeliavusių užsieniečių mūsų šalyje randa sau vietą. Jie – savo, valstybės institucijų ir nevyriausybinių organizacijų pastangomis bei padedant visuomenės nariams – sugeba susikurti gyvenimą iš naujo: kuria šeimas, dirba ir mokosi Lietuvoje. Vienas su portalu Alfa.lt bendravęs neseniai iš Brazilijos atvykęs vaikinas pasakojo savo sėkmės istoriją. Šiandien jis studijuoja informatiką ir dirba taksistu, jau neblogai kalba lietuviškai ir kuria ateities planus Lietuvoje.

Apie 300 trečiųjų šalių piliečių, jau kuriančių gyvenimą Lietuvoje, dalyvauja projekte „Lietuvos identitetas – tautų mozaika“ – susitiks su šalies gyventojais ir pasakos savo istorijas. Čia dirbantys, studijuojantys žmonės nori paneigti apie juos susikurtus stereotipus, skatinti tarpusavio supratimą.

Įsiliejimas į Lietuvos visuomenės gyvenimo ritmą trečiųjų šalių piliečiams būna nelengvas. Kartais nemenku išbandymu tampa kasdieniai rūpesčiai – susirasti butą, gauti paslaugas už teisingą kainą. Projektą vykdančio Nevyriausybinių organizacijų informacijos ir paramos centro direktorius Martinas Žaltauskas portalui Alfa.lt papasakojo atvejį, kai prieglobsčio Lietuvoje laukiančiam afganistaniečiui nesisekė taisyti kompiuterį. Iš pradžių tokią paslaugą teikiančioje firmoje buvo pažadėta jį sutaisyti už 20 eurų, vėliau, nieko nepaaiškinus, kaina pakilo iki 100 eurų. „Atvykėliai patiria daug iššūkių, spręsdami paprastas buitines situacijas. Bet per juos susipažįsta su Lietuva“, – pastebėjo nevyriausybinės organizacijos atstovas.

Pirmas pokalbis su Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondo projekte „Lietuvos identitetas – tautų mozaika“ dalyvaujančiais užsieniečiais jau įvyko Molėtuose. Ne vienas pasiklausyti atvykėlių atėjęs žmogus prisipažino iš reportažų televizijoje susidaręs nuomonę, kad jie kelia grėsmę. Kai žmonės gyvai pamato užsieniečius, gali su jais pasikalbėti, ranką paspausti, nuomonė pasikeičia“, – įvykusius pokyčius apibūdino M. Žaltauskas.

Pašnekovas pastebėjo, kad sėkmingai integruotis ir rasti kultūrinių bendrumų lengviausiai pavyksta tiems užsieniečiams, kurie į Lietuvą atvyksta studijuoti. O sėkmingi pavyzdžiai rodo, kad asmenims, kurie į Lietuvą atvyksta turėdami noro ir ryžto tapti visuomenės dalimi, mūsų šalis turi ką pasiūlyti ir kaip padėti spręsti iškilusias problemas.

Lietuvoje už Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondo administravimą yra atsakinga Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija.

Šiuo metu vykdomi 25 projektai, skirti prieglobsčio prašytojų, prieglobsčio gavėjų ir kitų teisėtai Lietuvoje gyvenančių užsieniečių integracijos sąlygų gerinimui Lietuvoje, taip pat finansuojamas trečiųjų šalių piliečių grąžinimas. Šie projektai finansuojami ES ir valstybės biudžeto lėšomis.


Iš Nigerijos į Lietuvą atvykęs studijuoti Samsonas: noriu likti čia, nes turiu misiją

Iš Nigerijos į Lietuvą studijuoti atvykęs Toye Samson Abiodun
+6