Pasiruošimas gyventi Lietuvoje: ko ir kaip mokomi į Lietuvą atvykę pabėgėliai

Pabėgėliai mokosi bei stengiasi integruotis į vietos bendruomenes
Pabėgėliai mokosi bei stengiasi integruotis į vietos bendruomenes
© Alfa.lt
Alfa.lt
2017-10-10 13:48

Į mūsų šalį gyventi atvykstantys žmonės čia tikisi rasti geresnį gyvenimą ne tik sau, bet ir savo artimiesiems. Atvykus jų laukia ne vienas iššūkis, kurių svarbiausias – sėkmingai integruotis į vietos bendruomenes. Siekiant tai palengvinti, atvykę žmonės pirmuosius tris mėnesius praleidžia Ruklos Pabėgėlių priėmimo centre, kur įgyja svarbiausių integracijai reikalingų žinių.

Centro vykdomi 3 projektai gyventojams suteikia progą mokytis lietuvių kalbos, susipažinti su mūsų šalimi, gauti įvairių konsultacijų ir tinkamai pasiruošti gyventi Lietuvoje.

Kalbos žinios būtinos

Ruklos Pabėgėlių priėmimo centras daugiausia dėmesio skiria lietuvių kalbos žinioms. Centre pamokos vedamos visiems pilnametystės sulaukusiems centro gyventojams. Viena pamoka centre trunka net 2 valandas, tad suaugusiems, kurie nori mokytis, tikrai įmanoma pramokti kalbėti ir skaityti lietuviškai.

„Tai, kad pajauti jų džiaugsmą ką nors išmokus, be galo smagu. Tada galvoji, kaip galėtum padėti, kad viskas vyktų greičiau ir jie išmoktų kalbą greičiau. Kai reikia, pati pasidarau ir susiklijuoju iliustracijas, kad daugiau būtų vaizdinės medžiagos“, – pasakoja centre dirbanti lietuvių kalbos mokytoja Jolanta Sedleckienė.

reklama

Ji pabrėžia, kad kursų metu į Lietuvą gyventi atvykę suaugę žmonės supažindinami tik su lietuvių kalbos pagrindais. Iš specialių vadovėlių jie mokosi kasdienio gyvenimo frazių, o J. Sedleckienė mokymąsi praturtina savo gamintomis iliustracijomis. Mokytoja pasakoja, jog kai kuriems jos auklėtiniams pavyksta pasiekti ir aukštesnį lietuvių kalbos supratimo lygį, jie gali savarankiškai skaityti ir suprasti tekstus.

Šių mokinių progresą pastebėti lengva – vos trečioje pamokoje dalyvaujanti jauna šeima iš Sirijos jau moka atsakyti į klausimus, kuo jie vardu, iš kur yra atvykę ir šeiminę padėtį.

Mokosi ir vaikai

Tuo metu centre gyvenantys vaikai lanko miestelyje esančią Jono Stanislausko mokyklą-daugiafunkcį centrą, kur mokomi lietuvių kalbos ir įvairių užsiėmimų specialiuose būreliuose. Vaikai čia nėra išskirstyti po atskiras klases, kartu mokosi išlyginamojoje klasėje, kad greičiau išmoktų lietuvių kalbos.

Anot su mažaisiais atvykėliais dirbančios lietuvių kalbos mokytojos Ritos Jaruševičienės, didžiausias iššūkis yra kalbų skirtumas. Kitas mokymąsi apsunkinantis veiksnys – didelis vaikų amžiaus skirtumas. „Ir skirtingo amžiaus lietuvius subūrus į vieną klasę, kils problemų. Kai kurie vaikai savo šalyje yra nelankę mokyklos visiškai, taigi jiems reikia pradėti nuo pagrindų“, – teigia mokyklos direktorius D. Mockus.

Taip pat su vaikais dirbantys specialistai pabrėžia, kad kai kuriems vaikams per tris mėnesius trunkančias pamokas lietuvių kalbos pavyksta pramokti išties neblogai. „Kai kurie (mokęsi praėjusiais metais – Alfa.lt) vaikai po trijų mėnesių lietuviškai kalbėjo praktiškai laisvai“, – pasakoja R. Jaruševičienė. Mokykloje šiandien mokosi 14 iš užsienio atvykusių vaikų, kurių amžius svyruoja nuo 9 iki 18 metų.

Supažindina su gyvenimu šalyje

Greta kalbos pamokų centro gyventojai kviečiami susipažinti ir su mūsų šalimi. Jiems pasakojama apie Lietuvą, organizuojamos ekskursijos į įvairius miestus ir kultūrinius objektus.

Vaikų auginantys centre gyvenantys užsieniečiai taip pat supažindinami su šalies švietimo sistema. „Su Pabėgėlių priėmimo centru organizuojame informacinius susitikimus tėvams, pasakojame, kaip veikia švietimo sistema, kad privalomas mokymasis iki 16 metų, kad tėvai privalo leisti vaiką į mokyklą. Aiškiname,ką valstybė garantuoja, kuo turi tėvai pasirūpinti“, – teigia Ruklos Jono Stanislausko mokyklos-daugiafunkcio centro direktorius Darius Mockus.

Sąlygos geros

reklama

Ruklos pabėgėlių priėmimo centras Lietuvoje gyvenantiems pabėgėliams stengiasi užtikrinti kuo geresnes mokymosi ir gyvenimo sąlygas.

Kaip pasakoja centre tris mėnesius praleidęs siras Hamza, atvykus į centrą juo buvo itin rūpinamasi. „Iš pradžių, lėktuvui nusileidus Vilniaus oro uoste, čia vyko patikrinimas specialioje zonoje. Vėliau nuvežė į Ruklą. Čia kiekvienas gavome po kambarį, sąlygos ir aprūpinimas buvo puikūs. Gavome naujų drabužių ir batų“, – pasakoja vyras.

Anot centro socialinių darbuotojų, laisvu nuo mokymosi metu čia gyvenantys žmonės bendrauja tarpusavyje, gamina maistą.

Keli mėnesiai centre ir pastangos suteikti atvykusiems žmonėms pagalbą galbūt atrodo nedaug, tačiau šis pirmasis etapas yra itin svarbus pagrindas, kuris leidžia pradėti integracijos procesą. Toliau tęsiant integracijos ir mokymo procesus savivaldybėse, į kurias patenka iš Ruklos Pabėgėlių priėmimo centro išvykę asmenys, šie žmonės gali mažais žingsniais integruotis į mūsų visuomenę.

Lietuvoje už Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondo administravimą atsakinga Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija.

Šiuo metu vykdomi 25 projektai, skirti prieglobsčio prašytojų, prieglobsčio gavėjų ir kitų teisėtai Lietuvoje gyvenančių užsieniečių integracijos sąlygų gerinimui Lietuvoje, taip pat finansuojamas trečiųjų šalių piliečių grąžinimas. Šie projektai finansuojami ES ir valstybės biudžeto lėšomis.