Pasenusius vaistus priima vaistinės, o panaudotus švirkštus?

Švirkštai
Švirkštai
© SCANPIX

Vitaminai, nuskausminamieji, stiprinamieji ir pan. Tokius vaistus gyventojai ne vien vartoja kaip tabletes, bet ir leidžiasi naudodami injekcijoms vaistinėse įsigytus švirkštus. Gydymo įstaigos panaudotus švirkštus surenka ir atiduoda medicininių atliekų surinkėjams sunaikinti. Tuo tarpu gyventojai tokias atliekas išmeta, kaip šauna į galvą. Medikai nerimauja, kad taip neatsakingai išmetami naudoti švirkštai, papuolę į rankas vaikams ar šiaip smalsiems žmonėms, gali užkrėsti sunkiomis ligomis.

Surinkimo tvarkos nėra

Dažnai gyventojai net nepamąstydami panaudotą švirkštą su visa adata tiesiog švysteli į šiukšlių kibirą. Ar kelia kokią grėsmę toks veiksmas? Gal panaudotus švirkštus, kaip ir pasenusius medikamentus, galėtų rinkti vaistinės?

Respublikinės Šiaulių ligoninės Infrastruktūros padalinio Ūkio pastatų eksploatacijos ir remonto skyriaus vyriausioji specialistė Audronė Valantinaitė papasakojo, kad įstaigoje vien per praėjusius metus surinkta ir išvežta per 4 tonas panaudotų švirkštų.

„Surenkame adatas į specialius konteineriukus, švirkštus dedame į pakuotes ir atiduodame atliekų tvarkymo įmonei, su kuria esame sudarę paslaugų sutartį. Švirkštas yra medicininė atlieka ir mes ją turime sutvarkyti. Panaudoti švirkštai gali būti su kraujo likučiais, mes juos dedame prie infekuotų atliekų“, – sakė A. Valantinaitė.

reklama

Ji pastebėjo, kad gydymo įstaigos yra kontroliuojamos, medicininių atliekų surinkimas iš jų yra reglamentuotas teisės aktais, tuo tarpu gyventojų niekas nekontroliuoja.

Specialistė atkreipė dėmesį, kad panaudoti švirkštai yra su adatomis, jas išmetus prie bendrų komunalinių atliekų, ir kyla galimybė susižeisti. Pavyzdžiui, rūšiuojant atliekas.

Tai, kad ši sritis nėra teisiškai sureguliuota, patvirtino ir Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Šiaulių departamento Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vedėja Rita Švambarienė. Ji akcentavo, kad su gyventojais šioje srityje vykdoma daugiau šviečiamojo pobūdžio veikla.

„Į buitines atliekas eina ir adatos, ir švirkštai. Namų sąlygomis gal ir ne taip masiškai naudojami intraveniniai švirkštai, kuriuose lieka kraujo likučių. Į raumenis atliekant injekcijas gali būti kraujo, bet nedaug. Kraujas linkęs krešėti, o sukrešėjęs nėra toks pavojingas infekcijoms. Bet žmonės, linkę konteineriuose ieškoti atliekų, gali įsidurti, o nešvarios adatos dūris gali sukelti infekciją. Bet kalbant apie kraujo keliu plintančius ŽIV, hepatito virusus, tikimybė užsikrėsti yra, nors nelabai didelė“, – sakė R. Švambarienė.

Vedėja mano, kad narkomanų panaudotus švirkštus surinkti apskritai sudėtinga, nes jie meta ten, kur yra, nededa jų į konteinerius ar šiukšlių dėžes. Anot specialistės, suprantama, kad žmonėms kyla baimė, kai jie pamato, susiduria su tokiais vaizdais.

„Gyventojai yra auklėjami ir informuojami, kad neišmestų pasenusių vaistų, o pristatytų juos į vaistines, nors nesu tikra, ar kiekvieną kartą iš jų priima. Abejoju, ar gyventojai rinktų panaudotus švirkštus ir neštų juos į vaistinę, jei ten surinkinėtų. Sunkiai įgyvendinami būtų tokie siekiai“, – abejonėmis dalijosi R. Švambarienė.

Ji akcentavo, kad gydymo įstaigoms keliami aukšti medicininių atliekų tvarkymo reikalavimai, nes ten susidaro labai dideli jų kiekiai. Gyventojai sunaudoja mažiau. Vedėja tikina, kad jei gydytojas skiria pacientui injekcinių vaistų, paprastai jie suleidžiami šeimos gydytojo procedūriniame kabinete. Namuose injekcijos atliekamos nebent į raumenis, tačiau tai nėra didelis procentas.

Vaistinės renka tik pasenusius vaistus

Paklausus Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro, kaip jie rekomenduoja išmesti panaudotus švirkštus, gavome atstovės spaudai Sigitos Inčiūrienės atsakymą: „Buityje susidarančių medicininių atliekų tvarkymas vis dar nėra iki galo reglamentuotas. Gyventojams reikėtų žinoti, kad jei sveikatos priežiūros paslaugas gydytojai ar slaugytojai teikia namuose, susidariusias medicinines atliekas jie turi patys surinkti ir išsivežti į sveikatos priežiūros įstaigą, kurioje jos bus nukenksmintos arba saugomos iki atidavimo tvarkytojams.

Įsidėmėtina: švirkštus iš karto po naudojimo reikėtų sudėti į saugias, uždaras talpyklas (pvz., stiklinius indus su dangteliais ar plastikinius butelius), beje, švirkštus geriausia šalinti kartu su adata, kad būtų išvengta įsidūrimo rizikos nuimant adatą. Tokias talpyklas galima dėti į plastikinį šiukšlių maišą ir tik tada mesti į mišrių atliekų konteinerį. Kitas infekcijos riziką keliančias medicinines atliekas taip pat reikėtų šalinti prieš tai sudėjus į maišelius ir užrišus.“

reklama

Vaistinė

Sveikatos apsaugos ministerijos atstovų nuomone, kurią perdavė Ryšių su visuomene projektų vadovė Alina Žilinaitė, labai gaila, jei žmonės elgiasi neatsakingai ir panaudotus švirkštus išmeta tiesiai į šiukšlių konteinerį.

Žmonės jau įprato, kad negalima į bendrus konteinerius mesti panaudotų baterijų, o pasenusius vaistus reikia grąžinti į vaistinę. Tad labai svarbu, jog ir švirkštai, kurie yra laikomi pavojingomis medicininėmis atliekomis, nebūtų išmetami bet kur.

2015 m. Sveikatos apsaugos ministerijoje vyko svarstymai dėl buityje susidariusių pavojingų medicininių atliekų tvarkymo. Lietuvos vaistinių asociacija informavo Sveikatos apsaugos ministeriją, kad vaistinėse nėra jokių galimybių priimti iš gyventojų medicininių atliekų. Tad iš tiesų vaistinės nesurenka šių pavojingų atliekų.

Tačiau tai tikrai nereiškia, kad nėra kam jų surinkti.

Komentare teigiama, kad tuo atveju, kai švirkštus pacientų namuose naudoja medicinos darbuotojai, jie negali palikti šių atliekų žmonių namuose. Kitaip tariant, iš pacientų namų po suteiktų paslaugų turi būti surenkami visi švirkštai, lašinės, panaudotos pirštinės ir pan. Jeigu vaistų susileidžia patys gyventojai, tai sukauptus švirkštus jie gali priduoti į didelių gabaritų atliekų surinkimo aikšteles, kurios iš gyventojų nemokamai surenka panaudotus švirkštus.

„Eurovaistinės“ tinklo komunikacijos vadovė Laura Bielskė informavo, kad kiekvienoje šio tinklo šalies vaistinėje iš gyventojų priimamos farmacinės atliekos – pasibaigusio galiojimo vaistai. Kai klientai jų atneša, specialistas pasveria, registruoja žurnale, laiko specialiai pažymėtoje vietoje ir kas ketvirtį perduoda farmacinių atliekų tvarkytojui, kad šis atliekas utilizuotų. Per ketvirtį naikinimui buvo surinkti 997 kilogramai tokių atliekų.

L. Bielskė patvirtino, kad pasitaiko, jog gyventojai atneša naikinimui ir švirkštų, tačiau teisės aktai reglamentuoja, kad vaistinės naikinimui priima tik vaistus.

„Šiaulių naujienos“