Užuovėją Lietuvoje radę pabėgėliai: esame dėkingi

Alfa.lt
2017-10-06 19:14

Užsieniečių registracijos centre (URC) Pabradėje tvyro skirtingos nuotaikos. Čia dalis migrantų visiškai neskuba, laukia Migracijos departamento sprendimo bei džiaugiasi suteikiamomis sąlygomis, kiti jau kalba apie tai, kaip yra nusiteikę grįžti į tėvynę savo noru, nors ten jų laukia nežinomybė.

Nepaisant to, centre gyvenimas teka sulėtintai. Bent jau šiandien visiems jiems Pabradėje esantis URC tapo laikinais namais. Deja, kaip sako liaudies išmintis, nėra namų be dūmų. Iš skirtingų pasaulio šalių į URC atkeliavę užsieniečiai kartais atsiduria ir probleminėse situacijose.

Su URC gyvenančiais užsieniečiais besidarbuojantys socialiniai darbuotojai bei psichologai kaip įmanydami stengiasi sumažinti kylančią trintį, nors tai padaryti pavyksta ne visada. Panašu, jog darbuotojų pastangos atsiperka, kadangi net ir apie sugrįžimą į tėvynę jau galvojantys užsieniečiai tikina Pabradėje esantys laimingi.

Pasitikėjimą įgyja su laiku

URC dirbanti socialinė darbuotoja Irena Petrovskienė, kalbėdama apie centre gyvenančius užsieniečius, pasakoja, jog jie visi labai skirtingi ir individualūs ir dėl to su jais bendrauti nėra lengva. Kadangi užsieniečių gyvenimas įprastai nesusiklostė pagal geriausią scenarijų, situacijos kartais tampa sudėtingos.

reklama

„Sudėtinga su jais bendrauti yra dėl to, nes jie yra žmonės, kurie patyrę kažkokius negatyvius gyvenimo įvykius, traumas. Jie paprastai yra žmonės, turintys kažkokius lūkesčius, kurie ne visada pasitvirtina, ir tai, aišku, apsunkina tą bendravimą su jais. Sudėtinga ir dėl to, jog dažnai yra kalbos barjeras, yra religiniai skirtumai, dažnai tai yra žmonės, neturintys paprastų socialinio gyvenimo įgūdžių, todėl tas bendravimas yra ne toks paprastas ir sudėtingesnis“, – pasakojimą pradėjo Priėmimo sąlygų organizavimo skyriaus vyresnioji specialistė.

Pasak pašnekovės, į URC patekę užsieniečiai pradžioje būna tikrai uždari ir nėra linkę pasitikėti čia dirbančiais specialistais. Visgi po kažkurio laiko dalis užsieniečių, supratę, jog jiems norima padėti, ryžtasi atsiverti ir papasakoti savo istoriją iki atsiduriant Lietuvoje. Deja, čia slypi ir kita medalio pusė.

„Mes patys nesame tikri, kad tos jų istorijos tikros. Nes iš tikrųjų kiekvienas iš jų turi savo tikslą gyvenime ir kartais gali būti, kad jie ir piktnaudžiauja ta prieglobsčio prašytojo procedūra. Kartais gali būti, kad jie tiesiog yra ekonominiai migrantai, bet tai ne mūsų darbas, tai Migracijos departamento darbas yra nuspręsti, kas tikrai yra vertas prieglobsčio“, – tęsė I. Petrovskienė.

Kadangi dirbti negali, siūloma kitokia veikla

Užsieniečiai, laukdami Migracijos departamento sprendimo, neturi teisės susirasti darbą ir nėra pernelyg užimti. Praleisdami pakankamai daug laiko uždaroje teritorijoje, užsieniečiai ima konfliktuoti tarpusavyje, ypač tai išryškėja kalbant apie labiau pažeidžiamas žmonių grupes.

„Dažniausiai jie konfliktuoja tarpusavyje, mes tiesiog esame kaip tarpininkai, padedam spręsti tas problemas, kokios iškyla, stengiamės užkirsti kelią toms problemoms, ieškom kažkokių bendrų kompromisų. Per 10 metų darbo patirties jau suprantame, kaip ir kokius žmones apgyvendinti atsižvelgiant į kultūrinius skirtumus. Pažeidžiamus asmenis, daugiavaikes šeimas, nėščias moteris, pagyvenusius žmones stengiamės apgyvendinti atskirai nuo kitų, taip užtikrinant jų saugumą ir mažinant tą konfliktų galimybę. Bet, aišku, to sunku išvengti, nes konfliktų vis tiek būna“, – kalbėjo I. Petrovskienė.

Siekiant mažinti įtampą ir konfliktų tikimybę, užsieniečiams suteikiama galimybė lankyti Pabradėje veikiantį „Carito“ dienos centrą „Kultūrų įkalnė“. Ten su užsieniečiais dirba socialinis pedagogas, jie yra mokomi lietuvių kalbos, vyksta rankdarbių užsiėmimai, organizuojamos įvairios šventės.

„Pas mus vyksta moterų sporto užsiėmimai, visi mokyklinio amžiaus vaikai lanko Pabradės „Ryto“ gimnaziją: pagal švietimo programą jie metus yra mokomi individualioje grupėje lietuvių kalbos, tada įvertinamas jų žinių lygis ir jie yra integruojami į klases su kitais vaikais. Taip pat labai skatiname savanorystę centre, šiuo metu pas mus kartą per mėnesį atvyksta su programėle įvairūs savanoriai. Stengdamiesi kartu kažkaip ir praskaidrinti (kasdienybe – red. past.) ir supažindinti juos su mūsų kultūra, mes organizuojame įvairias kultūrines šventes: Užgavėnes, Velykas, Kalėdas“, – vardijo specialistė.

URC gyvenantiems užsieniečiams, pasak kalbintos darbuotojos, nemažai padeda ir socialiniai partneriai „Caritas“ ir Lietuvos Raudonojo kryžiaus draugija, kurių veiklas, skirtas prieglobsčio prašytojų padėčiai gerinti, finansuoja Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondas: minėto „Caritas“ dienos centro veikla yra finansuojama iš Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondo, o Raudonojo kryžiaus draugija užsieniečiams teikia humanitarinę ir medicininę pagalbą.

Sąlygomis yra patenkinti

reklama

URC laikinai apsigyvenusi užsieniečių šeima iš Armėnijos paskirtame kambaryje glaudžiasi su savo dviem mažamečiais vaikais. Jie neslepia, jog iš gimtosios šalies išvyko kaip pabėgėliai ir dabar, patekę į Lietuvą, laukia teigiamo Migracijos departamento sprendimo.

„Dėl problemų su mano vyro darbu pasiėmėme vaikus ir pabėgome. Dėkojame Lietuvai, kad mus priėmė, nes iki tol 25 dienas bandėme patekti į Lenkiją. Jie taip ir nepatikėjo, kad mes esame pabėgėliai. Atvykome čia ir mus labai maloniai priėmė, tad esame labai dėkingi Lietuvai už geras sąlygas“, – pasakojo URC gyvenanti armėnė.

Gyvenimo sąlygomis patenkintas ir dar vienas užsienietis, sutiktas viename iš koridorių. Jis trumpai užsiminė, jog centre tiek juo, tiek ir kitais užsieniečiais yra rūpinamasi labai gerai, todėl jis čia yra laimingas. Visgi Lietuvos įstatymai numato, jog užsienietį draudžiama išsiųsti arba grąžinti į valstybę, kurioje jo gyvybei ar laisvei gresia pavojus arba jis gali būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų, arba į valstybę, iš kurios jis gali būti vėliau nusiųstas į tokią valstybę.

Lietuvoje už Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondo administravimą yra atsakinga Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija.

Šiuo metu vykdomi 25 projektai, skirti prieglobsčio prašytojų, prieglobsčio gavėjų ir kitų teisėtai Lietuvoje gyvenančių užsieniečių integracijos sąlygų gerinimui Lietuvoje, taip pat finansuojamas trečiųjų šalių piliečių grąžinimas. Šie projektai finansuojami ES ir valstybės biudžeto lėšomis.

ES, PMIF ir SADM logotipai