Politologė apie Nobelio taikos premiją: branduolinius ginklus pakeistų nebent dar galingesni

Rusijos tarpžemyninė balistinė raketa (ICBM) per paradą Raudonojoje aikštėje
Rusijos tarpžemyninė balistinė raketa (ICBM) per paradą Raudonojoje aikštėje
  © SCANPIX

Norvegijos Nobelio komiteto sprendimas suteikti taikos premiją Tarptautinei kampanijai už branduolinių ginklų panaikinimą (ICAN) skatina diskusiją dėl šių ginklų ateities, tačiau vargiai pakeis valstybių požiūrį į juos, kaip į svarbų saugumo garantą, penktadienį sakė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) direktoriaus pavaduotoja doc. Margarita Šešelgytė.

Saugumo studijų ekspertės teigimu, priežasčių valstybėms išlaikyti turimus branduolinius ginklus yra tiek daug, kad reikšmingai padėtį pakeistų nebent naujų, dar efektyvesnių, ginklų išradimas.

„Paskatinimas diskusijos labai gražus ir labai savalaikis, nes yra Šiaurės Korėja – rimta problema, bet ar tai yra įmanoma? Kol kas, dabartinėmis sąlygomis, nelabai įmanoma. O kas galėtų atsitikti, kad būtų įmanoma? Tarkim, atsirastų dar kažkokie kitokie ginklai, kurių griaunamoji galia būtų didesnė, negu branduolinių ginklų, pavyzdžiui, vandenilinės bombos. Vertinant kontekste, galbūt branduolinius ginklus išstums kažkokie kiti, ir jie tiesiog taps nebeaktualūs“, - sakė M. Šešelgytė naujienų portalui Alfa.lt.

M. Šešelgytė

Politologė taip pat nurodė svarbiausius veiksnius, kurie, jos teigimu, šiuo metu neleidžia tikėtis visiško branduolinio ginklavimo.

„Viena vertus, o kas garantuos, kad visos valstybės tą darys? Reikia labai stiprių verifikacinių priemonių. Kas garantuos, kad technologijos yra panašios? Net jei valstybės nusiginkluos vienodai, viena kuri nors gal išlaikys pranašumą dėl technologinės pažangos, dėl skirtingų branduolinio ginklo kategorijų. Yra visiškai skirtingi taktiniai, strateginiai ginklai, ir jie gali būti labai skirtingai panaudojami karo lauke, o valstybė gali išnaudoti vieną ar kitą kategoriją kaip privalumą“ – sakė M. Šešelgytė.

Ji priminė, kad Vokietijoje svarstoma galimybė iš šalies patraukti JAV branduolinius ginklus sukuria nesaugumą aplink esančiose valstybėse, įskaitant ir Baltijos šalis, kurios griežtai prieš tai pasisako.

M. Šešelgytė kaip lengviau pasiekiamą tikslą, lyginant su visišku branduoliniu nusiginklavimu, nurodė siekį užtikrinti, kad jis daugiau nebeplistų.

„Branduolinis ginklas skiriasi nuo kitų ginklų – cheminių, biologinių – tuo, kad jį nėra lengva pasigaminti. Reikia daug pinigų, daug žinių - ir pagalbos tų valstybių, kurios turi branduolinį ginklą. Be to nieko nepadarysi, – sakė ji, priminusi, kad Branduolinio neplatinimo sutartį (NPT) yra pasirašiusios beveik visos branduolinės valstybės. – Užtikrinimas vyksta per tai, kad yra kontroliuojamos žinios ir technologijos, o ir, galiausiai, kuras. <...> Slapčia to nepadarysi.“