Ekspertas iš užsienio išvardijo prostitucijos legalizavimo klaidas: nėra „gero prostitučių gyvenimo“

Prostitucija
Prostitucija
  © SCANPIX

Nuodėmingosios plaštakės ir teisingieji jų baudėjai – tokį palyginimą ironiškai kartoja prostitutes iš nelegalios veiklos bandančios traukti organizacijos. Siūlymas bausti ne prostitutes, o griežtinti baudas jas perkantiems, vėl sklando Seime. Su prekybos žmonėmis aukomis dirbantys specialistai kartoja: nematėme nė vienos laimingos prostitutės. Jų oponentai atitaria – daug kas keistųsi į gera, jeigu šis verslas būtų legalizuotas.

„Sekso paslaugų pirkėjai nėra nepasiturintys ir nelaimingi vyrai, negalintis patenkinti seksualinių poreikių. Priešingai, dauguma jų yra vedę ar turi partneres“, – trečiadienį apsilankęs Lietuvoje, kur susitiko su Seimo nariais diskutuoti apie griežtesnes baudas prostitučių klientams ir joms padėti galinčias programas, atkreipė dėmesį kovotojas su prekyba žmonėmis Gregoire Thery.

„Gero prostitučių gyvenimo“ nėra

„Nėra jokio „gero prostitučių gyvenimo“. Tai demagogija“, – prieš ketverius metus kalbėdamasi su Alfa.lt apie perkamo sekso problemą, purtė galvą Lietuvos „Carito“ pagalbos prostitucijos ir prekybos moterimis aukoms projekto koordinatorė Kristina Mišinienė.

Kasdien bendraudama su į prostituciją įklimpusiomis moterimis, mėgindama joms sukurti saugius kelius keisti gyvenimą, prisiglausti kituose būstuose, atkurti savivertę ir nutrūkusius socialinius ryšius, ji įsitikino, kad nenoras spręsti šių problemų susijęs su paslaugos poreikiu.

„Labai daug vyrų nori „eskorto“ paslaugų – per policijos reidus matau, kaip zvimbia, įkaitę iki raudonumo, sulaikytų merginų telefonai. Bet tai nereiškia, kad ne gatvėje stovinčioms geriau – per tiek darbo metų visur mačiau žlugusius gyvenimus, tai ne ta sritis, kurioje galima save realizuoti“, – pasakojo K. Mišinienė, kurią portalui apie prostitucijos problemas kalbinau bent keletą kartų.

Šiuo metu Seimo laikinosios Moterų grupės ir Vystomojo bendradarbiavimo, reprodukcinės sveikatos ir teisių grupės narės siūlo nebausti prostitučių – verčiau griežtinti baudas besinaudojantiems jų paslaugomis ir suteneriams.

Laikinosios Moterų grupės vicepirmininkė, Seimo narė Dovilė Šakalienė įsitikinusi, kad Lietuvoje įprasta tapę bausti ir nuodėminga nedorėle laikyti auką, o nelegalią sekso paslaugą perkantis vyras lieka „švarus“. Dabartinis teisinis reguliavimas neleidžia pradėti vykdyti vadinamųjų „Exit“ programų, kurios skirtos padėti išeiti iš prostitucijos ir pradėti saugesnį gyvenimą.

„Prostitucijos dekriminalizavimas ir prostitucijos legalizavimas yra du skirtingi dalykai. Pirkti žmogų nėra normalu, tai – nusikaltimas. Stebina kai kurių pareigūnų ir politikų noras legalizuoti prostituciją – vėlgi, padaryti bet ką, kad tik nebausti pirkėjų ir sutenerių. Ir šiandien praktiškai nebaudžiami pirkėjai ir retai baudžiami suteneriai – pagrindinis persekiojimas nukreiptas į moteris. Legalizavus prostituciją išvis nebebūtų baudžiami žmogų perkantys ar parduodantys asmenys, o moterys ir toliau būtų išnaudojamos“, – savo poziciją išsakė D. Šakalienė.

Parlamentarė prisipažino apie šią problemą viešai kalbanti taip pat ne pirmą kartą, tačiau dažniausiai sulaukianti solidžių Seimo kolegų vyrų pamokslavimų, jog sekso paslaugų teikėjos „pačios kaltos“. Taip pat remiamasi legalizavimo, padėsiančio išspręsti išnaudojimo, nesumokėtų mokesčių, saugumo problemas, argumentu.

G. Thery: prostitučių pirkėjų daug, jie siekia anonimiškumo ir nebaudžiamumo

Trečiadienį Seime surengtas pasitarimas šiam klausimui išnagrinėti, į kurį atvyksta žinomas kovotojas su prekyba žmonėmis, CAP International aljanso vykdomasis direktorius G. Thery. Šis ekspertas iš Prancūzijos padėjo ne vienai Europos Sąjungos valstybei sėkmingiau kovoti su moterų išnaudojimu prostitucijoje.

Alfa.lt paklaustas, ką mano apie galimybes įtikinti išsilavinusius, gerai uždirbančius, gerus partnerystės santykius palaikančius Lietuvos prostitučių klientus – tokį jų portretą nupiešė neseniai atliktas tarptautinis tyrimas – pakeisti požiūrį į prostituciją, G. Thery patvirtino: „Sekso paslaugų pirkėjai nėra nepasiturintys ir nelaimingi vyrai, negalintis patenkinti seksualinių poreikių. Priešingai, dauguma jų yra vedę ar turi partneres. Jie vidutiniškai turi daugiau seksualinių kontaktų net nesinaudodami prostitučių paslaugomis, negu tie, kurie šių paslaugų neperka“.

Sekso paslaugų pirkimas, pasak su prekyba žmonėmis kovojančios organizacijos atstovo, nėra susijęs su seksualinių poreikių patenkinimo ar jo prieinamumo tam tikroms grupėms trūkumo klausimais. Tai labiau vyrų reiškiama teisė kontroliuoti moterų kūnus. Prostitučių paslaugų pirkėjų yra daug, ir jie siekia anonimiškumo bei nebaudžiamumo.

„Sekso paslaugų pirkėjai taip pat yra vyrai, kurie manipuliuoja moterų, mergaičių ir berniukų nesaugumu, pažeidžiamumu ir įtraukia į seksualinius santykius naudodamiesi finansiniu pranašumu.

Mes pripažįstame prostituciją kaip smurtą prieš moteris, kliūtį lyčių lygybei ir kriminalizacija lyties pagrindu. Olandijoje porą metų vyrai gali būti suimti dėl sekso pirkimo bei nuteisti dalyvauti privalomuose „sąmoningumo didinimo“ kursuose, kur pasakojama apie prostitucijos žalą.

Mes turime šiems vyrams paaiškinti, kad tikroji seksualinė laisvė, žinoma, reiškia seksualinę raišką be moralinio ir religinio įsikišimo, bet taip pat – seksualinius santykius be smurto, dominavimo, ekonominio išnaudojimo“, – aiškino G. Thery.

Jis nelinkęs stebėtis tuo, kad nevyriausybinių organizacijų, sakančių, jog prostitucijos legalizavimas neišspręs socialinių problemų, balsas nėra girdimas. „Taip vadinamas „prostitucijos legalizavimas“ iš tikrųjų reiškia sutenerių ir pirkėjų, kuriems suteikiamas „sekso antreprenerių“ statusas, dekriminalizavimą.

Prostitucijos įteisinimas visiškai nepavyko Vokietijoje ir Nyderlanduose. Toks sprendimas buvo naudingas suteneriams ir sekso paslaugų pirkėjams, padaugėjo sekso industrijos paslaugų, prekybos žmonėmis atvejų, o prostitucijos, prekybos žmonėmis aukos atsidūrė silpnesnėje pozicijoje. Nacionalinė Nyderlandų policija pripažino, kad nuo 50 iki 90 proc. prostitucija besiverčiančių asmenų legaliuose viešnamiuose, licencijuojamuose valstybės, iš tiesų yra prekybos žmonėmis aukos“, – kritiškai į legalizavimo idėją žiūri CAP International aljanso vykdomasis direktorius.

Švedijoje prostitucija užsiima apie 2000 žmonių, šioje srityje Nyderlanduose paslaugas teikia 80 tūkst. asmenų. Apie 40 tūkst. prostitucija verčiasi Prancūzijoje, 400 tūkst. – Vokietijoje. „Po penkiolikos legalios prostitucijos metų Vokietijoje, tik 44 asmenims suteiktas sekso darbuotojo statusas!” – suskaičiavo G. Thery.

Toks skaičių skirtumas, pasak jo, atsiranda daugiausia dėl to, kad net ir legalioje sekso paslaugų rinkoje daugiausia dirba užsienietės iš ne taip gerai gyvenančių Europos šalių. Jos negali naudotis visomis teisėmis, socialinėmis garantijomis.

Naudojosi ir nepilnamečių prostitučių paslaugomis

Gerai uždirbantis, išsilavinęs, turintis partnerę, žinantis, kad pirkti prostitutę yra nusikaltimas ir nelinkintis tokio darbo savo giminaitei, bet pernelyg vertinantis norą dominuoti ir kitokią seksualinę patirtį. Taip, remiantis tarptautinio tyrimo duomenimis, galima būtų apibūdinti prostitucijos paslaugomis besinaudojantį lietuvį.

Mokslininkai iš penkių šalių, tarp jų – ir Lietuvos, atliko tyrimą, mėgindami sudaryti seksualines paslaugas perkančio kliento portretą, suprasti jas teikiančių žmonių asmenybes, nustatyti aplinkybes, kuriomis tokios paslaugos perkamos. Jis vyko Airijoje, Suomijoje, Bulgarijoje, Kipre, Lietuvoje, mūsų šalyje rezultatai pristatyti 2012 metais.

Daugiausia tokių paslaugų pirkėjų – išsilavinę, gerai uždirbantys, palaikantys santykius su partneriais, gerą darbą turintys miestiečiai vyrai nuo 25 iki 40 metų amžiaus.

Buvo apklausti ir 34 lietuviai, įvardiję save kaip seksualinių paslaugų pirkėjus. Paaiškėjo, kad 65 proc. jų yra dirbantys, šalies vidurkį atitinkančias ar viršijančias pajamas gaunantys asmenys. Dauguma jų pirmą kartą prostitutės paslaugas pirko apsvaigę nuo alkoholio. Vis dėlto pagrindinė motyvacija – smalsumas, paslaugų prieinamumas, seksualinė frustracija, naujų potyrių ieškojimas, noras dominuoti.

„Noriu greitai, dėl to moku“. „Aš moku vietoje to, kad prašyčiau“. „Jei nemokėsiu, jos nedarys, ko noriu“. Tai keletas vyrų paaiškinimų, kodėl jie renkasi prostitutes. Atliekant interviu su pirkėjais, jie, kaip pastebėjo tyrimo autoriai, kratosi minties apie išnaudojimą, nors ne vienas yra pasinaudojęs nepilnametės prostitutės „paslaugomis“. Nors 27 iš 34 apklaustų lietuvių žinojo, kad tokios paslaugos pirkimas yra nusikaltimas, bet tai jiems nelabai rūpėjo. Vis dėlto sekso paslaugų pirkimas, kaip rodo tyrimo duomenys, turi neigiamą tiek fizinį, tiek emocinį poveikį jų teikėjams. Įdomu tai, kad daugelis apklaustųjų prisipažino, jog nebūtų patenkinti, jei prostitucija užsiimtų šeimos nariai ar giminaičiai.

Lietuviai, atsakydami į klausimą apie galimas atgrasomąsias priemones nuo nelegalių paslaugų pirkimo, minėjo įkalinimą, įtraukimą į tam tikrus registrus paviešinant vardą, taip pat ir žiniasklaidoje.

Per dešimt darbo metų – nė vienos laimingos prostitutės

„Per visą savo dešimties metų darbo laikotarpį nemačiau nė vienos laimingos prostitutės. Nėra moterų, kurios, kaip kartais žmonės galvoja, gimė būti kekšėmis, ir čia jau „nieko nepadarysi“. Jas suformuoja aplinka, laiku nesuteikta pagalba.

Žmonės nežino, kokia žiauri prostitucijos subkultūra, čia daug idealizavimo, romantiško pristatymo“, – kalbėdama su Alfa.lt griežtai visuomenėje sklandančius mitus paneigti nori Lietuvos „Carito“ atstovė K. Mišinienė.

Nevyriausybinės organizacijos, teikiančios prostitucijos ir prekybos žmonėmis aukoms psichosocialinę, teisinę pagalbą – Lietuvos „Caritas“, Dingusių asmenų šeimų paramos centras, Klaipėdos socialinės ir psichologinės pagalbos centras – jau keliolika metų kartoja, kad asmenų prostitucijoje teisinis persekiojimas tik imituoja kovą su klestinčia sekso industrija. Tačiau jų balsas dažnai nutyla prieš politikų argumentus už legalizavimą.

„Pirmą kartą taip viešai kalbėjome apie prostitucijos problemą, labai pažangu, kad sutarėme, jog tas paslaugas teikiantys asmenys neturi būti teisiškai persekiojami. Nėra prasmės, tai neduoda rezultatų, tik blogina situaciją, nes 98 proc. prostitucijoje esančių asmenų Lietuvoje yra moterys ir vaikai. Gavę baudas, jie turi dar labiau įsitraukti į prostituciją, kad jas sumokėtų, nes pagalbos tarnybų kaip ir nėra.

Kitas klausimas yra klientų baudimas. Lietuvoje jie teisiškai persekiojami, bet visuomenės nuomonė čia skyla. Kaip sakė Švedijos ambasadorė Sesilija Rutstriom-Ruin, klientas yra sekso industrijos centras, dėl jo tas malūnas ir sukasi – šis jos teiginys esminis, mes jam pritariame. Galiu priminti prieš kelis metus nutikusį įvykį, kai Šiauliuose suteneris, į prostituciją įtraukęs nepilnametes, būtų atsipirkęs viešaisiais darbais senelių namuose – laimei, aukštesnės instancijos teismas nuosprendį pakeitė“, – po viešos konferencijos, kurios metu buvo pristatytas tarptautinis prostitucija besinaudojančių žmonių tyrimas, sakė K. Mišinienė.

Pasak jos, teiginys, kad legali prostitucija ištrauktų šią veiklą iš šešėlio ir suteiktų ja užsiimantiems asmenims garantijas, – nepagrįstas.

„Nepaisant to, kad daugumoje Europos Sąjungos valstybių moterys prostitucijoje yra laikomos tokiomis pat aukomis kaip prekybos žmonėmis atveju, Lietuvoje vis dar dominuoja vertybinis smerkiantis diskursas vietoje pagalboms moterims ir rūpinimosi jų saugumu“, – problemą įvardijo parlamentarė D. Šakalienė.

Nepelnytai laiko lengvabūdėmis

Lietuvos „Caritas“ nuo 2001 metų yra surinkęs daugiau nei 300 prostitucija užsiėmusių moterų istorijų. Moterys buvo skatinamos jas parašyti ranka ar kompiuteriu – kai kurioms jų rašyti apie savo išgyvenimus buvo lengviau nei kalbėti. 15 tokių moterų nuo 16 iki 35 metų pasakojimų tyrusi Neringa Ramonaitė, Vytauto Didžiojo universiteto Socialinių mokslų fakulteto Socialinės gerovės instituto Socialinio darbo katedros magistrantė, moksliniu požiūriu nagrinėjo tokių moterų patirtis.

Magistro darbą „Moters viktimizacija: prostitucijos aukos papasakota gyvenimo istorija“ parašiusi N. Ramonaitė įsitikinusi, kad šios veiklos legalizavimas problemų neišspręstų. „Carito“ organizacijoje dirbusi ir nuo prostitucijos nukentėjusiems asmenims padėjusi mergina moksliniame darbe iškėlė prielaidą, kad užsiimti prostitucija dažniausiai paskatina vaikystėje patirta seksualinė prievarta, smurtas. Daugelis jos tyrinėtų istorijų autorių – atskirtyje, vaikų globos institucijose augusios mergaitės. Tačiau viena iš jų buvo bankininkų dukra.

Kalbėdama su Alfa.lt apie savo tyrimo rezultatus, ji atkreipė dėmesį į tai, jog jauna 25 metų moteris, teikianti prostitucijos paslaugas, aplinkiniams galinti atrodyti kaip pasiturinti lengvabūdė, nenorėjusi dirbti kasininke prekybos centre ar tingėjusi studijuoti. Iš tiesų ji yra asmuo, kurio socialiniai ryšiai nutrūkę, savivertė – sužalota.

„Labiausiai skaudina ir liūdina tai, kad tiek daug 10–12 metų mergaičių prievartaujamos, dažniausiai – artimo žmogaus: tėvo, patėvio, kaimyno. Joms laiku nesuteikiama pagalba, patyrusios prievartą, jos bijo pasisakyti net mamai. Tas pagalbos nebuvimas ir pastūmėja į prostituciją.

Žmonės kartais prostitutę mato kaip vizualiai gražią merginą, tačiau atidžiau į ją pažiūrėjus gali pastebėti, kad jos akys negyvos, stiklinės, jausmų tos merginos nebeturi. Tai savęs žalojimas, ir reikia suprasti, kad nė viena neatsikelia ryte ir nesugalvoja: „Nuo šiandien būsiu prostitutė.“ Tiesiog jaunas merginas, kurios sunkiau verčiasi, atranda suteneriai, pasiūlo užsidirbti – jos kartais nelabai žino, kad tai prostitucija“, – aiškino N. Ramonaitė, atkreipusi dėmesį į tai, kad pagalbos į prostituciją įtrauktoms moterims Lietuvoje – nedaug.

Savo magistro darbe ji rašo, kad prostitucija yra tam tikra socialinės atskirties forma, fizinio, seksualinio, psichologinio ir ekonominio išnaudojimo, smurto formų išraiška. Su prostitucijos aukomis dirbančios organizacijos pastebi, kad Lietuvoje jų amžius kasmet jaunėja, šias paslaugas ima teikti 13–14 metų paauglės.

N. Ramonaitė išskiria kelis prostitucijos tipus – gatvės, paplitęs tose šalyse, kuriose didesnis socialinis ekonominis nuosmukis, viešnamių – šalyse, kuriose prostitucija legalizuota, palydovių – bene slapčiausia iš prostitucijos formų, kai su moterimis klientas susisiekia telefonu ar per viešbučių darbuotojus, privati prostitucija, kai užsakovai aptarnaujami paslaugas teikiančių asmenų butuose, ir kiti.

Mokslininkai prostituciją linkę vadinti socialiniu reiškiniu, o ja užsiimančias moteris laikyti aukomis, kritikuodami jų įsitraukimo į prostituciją kaip savarankiško pasirinkimo vertinimą. „Vyrų sudaryta paklausa moterų ir vaikų pasiūlai yra esminė prostitucijos ir prekybos žmonėmis priežastis. Lyčių nelygybė, globalizacija, neturtas, rasizmas, migracija ir moterų ekonominio stabilumo žlugimas yra globaliniai veiksniai, kurie sukuria sąlygas moterų įtraukimui į sekso industriją“, – tyrimo išvadose rašė N. Ramonaitė, atkreipusi dėmesį į tai, kad prostitucijos veikloje dalyvaujantys vyrai dažnai lieka nepakaltinami.