Pabradėje gyvenantys migrantai: gyvenimas laukime

Alfa.lt
2017-10-04 07:11

„Sprendimo laukimas, manyčiau, yra pati sudėtingiausia stadija, kai tu nežinai, kaip klostysis tavo likimas: ar tu galėsi pasilikti Lietuvoje, ar tu būsi priverstas vykti į kilmės valstybę“, – taip apie užsieniečių nuotaikas, vyraujančias Pabradėje įsikūrusiame Užsieniečių registracijos centre (URC), kalbėjo Aleksandras Kislovas, URC viršininkas.

Šiuo metu URC yra beveik pusantro šimto užsieniečių, kurie kiekvieną dieną pasitinka su nežinia bei viltimi tikėdamiesi, kad pagaliau sulauks sprendimo iš Migracijos departamento. Kelios savaitės, mėnesių mėnesiai ar daugiau nei metai – tiek kartais tenka praleisti užsieniečiams Pabradėje iki sulaukiant Migracijos departamento sprendimo.

Deja, visą šį laiką nežinomybėje gyvendami užsieniečiai susiduria su begale sunkumų, dėl kurių atsiranda trintis tarpusavyje ir kyla konfliktų. A. Kislovas tikisi, kad planuojamas atsinaujinimas ir papildomų apgyvendinimo vietų sukūrimas, finansuojamas iš Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondo, bent kažkiek pagelbės Lietuvoje atsidūrusių užsieniečių dalią.

Margas pasaulis

Nors URC teritorija Pabradėje nėra itin didelė, čia sutelpa didelė dalis margo pasaulio. Per visą centro istoriją į Pabradę buvo patekę žmonių iš 75 skirtingų šalių, pradedant Baltarusija ir baigiant Kuba. Galima sakyti, kad visi jie su savo papročiais bei kultūra turi sutilpti po vienu stogu.

Šiai dienai Užsieniečių registracijos centre gyvena 145 užsieniečiai, didžiausią skaičių sudaro prieglobsčio prašytojai: mes turime apgyvendintus 85 prieglobsčio prašytojus, kurie laisvai juda, t. y. turi teisę išeiti iki 72 valandų iš centro, ir taip pat turim 9 prieglobsčio prašytojus, kurie yra sulaikyti. Jie sulaikyti teismo sprendimu ir jų laisvė apribota. Jeigu kalbėtume apie 2017 metus, Užsieniečių registracijos centre buvo apgyvendinta 150 prieglobsčio prašytojų. Jeigu kalbėtume apie Top 5, iš kokių dažniausiai šalių mes turime atstovų, t. y. Rusijos Federacijos piliečiai, antroje vietoje – Armėnijos piliečiai, toliau seka Tadžikistanas, Ukraina ir Baltarusija“, – apie URC gyvenančius užsieniečius pasakojo A. Kislovas.

Pasak pašnekovo, užsieniečiai centre vidutiniškai gyvena apie 3 mėnesius. Ne paslaptis, kad nemažai daliai iš jų Lietuva nėra tikslo valstybė, todėl procedūros metu, kol užsieniečių prašymai nagrinėjami Migracijos departamente, jie tiesiog pasišalina.

Tiesa, yra ir tokių prieglobsčio prašytojų, kurių gyvenimas centre užsitęsia ir kurie gyvena iki 1,5 metų. „Tai būtent susiję su tuo, kad Migracijos departamentas gali priimti sprendimą ne po 3 mėnesių, bet vėliau“, – detalizavo URC viršininkas.

Visų istorijos – skirtingos, trintis – ta pati

Pasiteiravus, kaip migrantai patenka į URC, A. Kislovas neslepia: „Kiekvieno prieglobsčio prašytojo istorija yra labai individuali ir jų keliai labai įvairūs. Bet, kalbant iš esmės, tai yra keli keliai, kaip užsieniečiai prieglobsčio prašytojai atsiduria centre. Pirmas, tai Migracijos departamento sprendimu. Tai yra tie užsieniečiai, kurie turi judėjimo laisvę ir jie apgyvendinami laisvai judant centre. Ir kita kategorija, tai yra teismo sprendimu. Tai yra sulaikyti prieglobsčio prašytojai, kurie apgyvendinami tik teismo sprendimu.“

Nūdiena URC viršininkas vadina ir tai, jog didžiąja dalimi užsieniečiai neturi asmens tapatybės dokumento. Pasak A. Kislovo, yra tam tikra kategorija prieglobsčio prašytojų, kurie teisėtai atvyksta į Lietuvą turėdami vizą ir pasiprašo prieglobsčio. Bet yra tam tikra dalis, kuri nelegaliai bando atvykti į Europos Sąjungos erdvę, tačiau kai yra sulaikomi, pasiprašo prieglobsčio.

Kai kurie savo asmens tapatybės dokumentus pradangina tiesiog specialiai. Kodėl? „Kai kurie mano, kad taip galbūt jie nebūtų išsiųsti iš Lietuvos arba kažkaip užsitęstų procedūra“, – pridūrė centro viršininkas.

Nepaisant bandymų gudrauti, užsieniečiai vis tiek atsiduria URC. Čia iš tiesų yra labai įvairių žmonių, pradedant nuo sergančių, pažeidžiamų ir baigiant agresyviais. Kadangi jie gyvena praktiškai bendrabutyje, pasak A. Kislovo, trintis tarp skirtingų kultūrų atstovų praktiškai neišvengiama ir yra lydima konfliktų.

„Konfliktai dažniausia yra tiesiog buitiniai, kilę dėl tam tikrų priežasčių, o labiausiai galbūt juos slegia nežinomybė. Jie laukia Migracijos departamento sprendimo ir jie iš tikrųjų niekada nėra garantuoti arba įsitikinę 100 proc., koks tai būtų sprendimas“, – teigė jis.

Bando nukreipti dėmesį nuo laukimo

Laukimas iš tiesų gali būti sunkus dalykas, paverčiantis žmones jautriais. Tam, kad būtų išvengta konfliktų, su URC gyvenančiais užsieniečiais dirba psichologai ir socialiniai darbuotojai. Jiems įprastai organizuojami įvairūs užsiėmimai, supažindinama su Lietuvos kultūra ir ypatybėmis, suteikiama galimybė patiems pristatyti save ir savo šalį.

„Naštos ir įtampos mažinimui mums padeda socialiniai partneriai, t. y. „Caritas“ ir Raudonasis Kryžius, – pasakojo A. Kislovas.

Anot pašnekovo, „Caritas“ yra įsteigęs ir Dienos centrą Pabradėje, kur užsieniečiai taip pat gali gauti paslaugų. URC direktorius pabrėžia, kad būtent socialinis darbas yra būdas per įvairius užsiėmimus ir veiklas mažinti kultūrinius skirtumus ir ieškoti bendrumo.

„Yra „Carito“ dienos centras Pabradėje, tai dalį paslaugų jie (užsieniečiai – red. past.) gauna Dienos centre, dalį paslaugų jie gauna miestelyje. Būtent socialinis darbas per tam tikrus užsiėmimus, per tam tikras veiklas būtent ir siekiama mažinti tuos kultūrinius skirtumus ir tas įvairias trintis, kurių kyla gyvenant jiems centre“, – aiškino A. Kislovas.

Pasak pašnekovo, dauguma užsieniečių noriai užsiima papildoma veikla ir jie iš tikrųjų stengiasi labiau pažinti šalį, į kurią atvyko, jos kultūrą. „Yra, aišku, dalis užsieniečių iš tam tikrų šalių, ypač jeigu jiems Lietuva tėra tranzitinė šalis, tai jie galbūt nelabai apie tai galvoja, o labiau galvoja apie tai, kaip jiems visgi greičiau ištrūkti ir pasiekti savo kelionės tikslą“, – pridūrė jis.

Tikisi teigiamų pokyčių

Nors nepavyzdingi ir agresyvūs užsieniečiai išlieka didžiule problema, visgi, pasak A. Kislovo, viskas būtų gerokai paprasčiau, jei URC būtų daugiau centro gyventojams skirtų pastatų.

Kaip aiškino vadovas, šiandien centre yra 22 kambariai, kur galima apgyvendinti prieglobsčio prašytojus. Visgi pastebima tendencija, kad nuo praeitų metų rudens vis daugiau užsieniečių keliauja šeimomis ir apgyvendinimo sąlygos dėl to suprastėjo, centras tapo užpildytas.

„Tikimės, kad kaip tik su Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondo pagalba yra numatytos statybos, tad pažeidžiamiems asmenims apgyvendinti galimybės išaugs. Tai planuojame, kad 2018 metų spalio mėnesį turėtų prasidėti statybos pažeidžiamų asmenų korpuso ir atsirastų didesnių apgyvendinimo galimybių, nes papildomai būtų sukurta dar 15 vietų ir tai ženkliai pagerintų situaciją“, – vylėsi A. Kislovas.

Su Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondo pagalba yra planuojamos ne tik minėto pastato statybos. Viršininko teigimu, iš minėto fondo yra finansuojama socialinių partnerių pagalba bei Dienos centro „Kultūrų įkalnė“ Pabradėje išlaikymas.

Be Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondo paramos, mažinti trintį tarp užsieniečių ir siekti, kad tie, kurie norėtų pasilikti Lietuvoje, labiau integruotųsi, būtų sunku.

„Kita vertus, negalėčiau nepaminėti apie Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondo numatytą projektą, kurio metu bus remontuojamas būtent jų apgyvendinimo pastatas. Tame pastate atsirastų naujų baldų. Be abejo, aplinka veikia žmones ir jeigu jie gyvena tam tikroje aplinkoje pusę metų, jei apgyvendinimo kokybė yra pakankamai gera, tai natūralu, kad ir gyvenimas, ir pats požiūris į tai, kas vyksta, yra žymiai optimistiškesnis ir palankesnis“, – kalbėjo URC viršininkas.

Lietuvoje už Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondo administravimą yra atsakinga Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija.

Šiuo metu vykdomi 25 projektai, skirti prieglobsčio prašytojų, prieglobsčio gavėjų ir kitų teisėtai Lietuvoje gyvenančių užsieniečių integracijos sąlygų gerinimui Lietuvoje, taip pat finansuojamas trečiųjų šalių piliečių grąžinimas. Šie projektai finansuojami ES ir valstybės biudžeto lėšomis.

ES, PMIF ir SADM logotipai

Pabradėje gyvenantys migrantai: gyvenimas „laukime“

Visuomenės įvairovė