Įgyvendinant Vilniaus darnaus judumo planą sieks pakeisti vilniečių keliavimo įpročius

Spaudos konferencija „Vilnius 2030: viešojo transporto perspektyvos“
Spaudos konferencija „Vilnius 2030: viešojo transporto perspektyvos“
© Paulius Peleckis

Vilniaus miesto savivaldybė pristatė naują Vilniaus darnaus judumo planą. Įgyvendinant jį iki 2030-ųjų siekiama gerokai pakeisti vilniečių keliavimo įpročius. Įgyvendinus šio plano žingsnius per dvylika metų turėtų sumažėti kelionių asmeniniu automobiliu skaičius, padaugėti kelionių viešuoju transportu ir kelionių pėsčiomis ar bevarikliu transportu.

Konferencijoje „Vilnius 2030: viešojo transporto perspektyvos“ įžvalgas pateikė plano koordinatorė dr. Kristina Gaučė, „Susisiekimo paslaugų“ laikinasis vadovas Vaidotas Meškauskas ir Edinburgo „Napier“ universiteto profesorius Tomas Rye. Kol kas, pasak plano koordinatorės K. Gaučės, parengta trečdalis plano. Jį užbaigti numatyta 2018 m., o pastebimų pokyčių tikimasi ne anksčiau nei 2030-aisiais. Kokios priemonės bus pasitelktos pasiekti numatytus tikslus, dar neaišku.

Pagrindinė problema – vilniečiai dažniausiai renkasi automobilius

Per pastaruosius dvidešimt metų automobilizacijos lygis Vilniuje išaugo beveik tris kartus. Pasak konferencijos pranešėjų, dėl tokių kelionių įpročių mieste atsiranda didelių transporto spūsčių, kuriose miestiečiai praleidžia 136 valandas per metus. Alternatyvų, kurios padėtų to išvengti, vilniečiai kol kas nesirenka dėl ne iki galo išvystytos infrastruktūros, informacijos trūkumo ir tikėdamiesi, kad kelionės automobiliu – greičiausias būdas keliauti mieste.

„Mūsų duomenimis, automobilizacijos lygis mieste auga, deja, ne darnaus judumo naudai. Daugėja kelionių, atliekamų asmeniniu automobiliu ir, deja, didžioji dalis kelionių yra tik vairuotojo. Tai reiškia, kad automobiliai praktiškai yra neužpildyti. Mažėja kelionių pėsčiomis, mažėja kelionių viešuoju transportu“, – atliktos analizės išvadas pateikė K. Gaučė.

Numatoma, kad kelionių asmeniniu automobiliu dalis bus beveik perpus mažesnė. Palaipsniui įgyvendinant planą tikimasi, kad 2020-aisiais kelionių asmeniniu automobiliu skaičius mieste vis dar sudarys 43 proc. visų kelionių, o, įgyvendinus planą, šis skaičius turėtų sumažėti iki 22 proc. Daugiausia kelionių turėtų vykti pėsčiomis, viešuoju transportu ir dviračiais. Vietoje asmeninių automobilių bus siūloma rinktis ir dalijimosi automobilius, kuriems turėtų būti paruošta palankesnė infrastruktūra. Plano koordinatorė paminėjo, kad infrastruktūra kelionėms pėsčiomis Vilniuje kol kas nėra patogi žmonėms su negalia, turistams, kurie keliauja su lagaminais, ir tėvams su vaikais.

Profesoriaus T. Rye teigimu, susisiekimo atžvilgiu Vilnius Europos kontekste nėra blogoje vietoje ir turi visas galimybes pagerinti darnaus judumo situaciją. Nors, pasak profesoriaus, šiuo atveju nereikia kalbėti apie drastiškus pokyčius transporto sistemoje, pavyzdžiui, metro sistemų įrengimą, greitų pokyčių tikėtis neįmanoma.

„Kalbant apie transporto spūsčių apimtis, tikrai manau, kad yra miestų, kurie savo problemas sprendžia efektyviau. Pavyzdžiui, Štutgartas, kuriame automobilių nuosavybės lygis yra gerokai didesnis, jis, mano nuomone, spūsčių problemą sprendžia geriau. Taip yra todėl, kad į savo viešojo transporto sistemą jie daug investavo metų metus. Palyginti su automobiliais, jų viešasis transportas yra greitas, o jo kainos ir kokybės santykis geras. Žinoma, gali užtrukti daug laiko, net apie 20–30 metų, kol bus įgyvendintos tokio tipo viešosios politikos sprendimai. Tačiau miestai, kuriems pavyko pasiekti pokyčių, atitinkamą sprendimą irgi priėmė prieš 20 ar 30 metų. Ilguoju laikotarpiu tai davė rezultatų“, – pabrėžia T. Rye.

Skatins rinktis viešąjį transportą

„Judumo plano tikslas yra ne miesto infrastruktūros pokyčiai, bet miesto gyventojų ir svečių keliavimo įpročių keitimas, tuo pat metu pasiūlant daugiau kompleksinių susisiekimo sprendimų. Akivaizdu, kad patobulintas bei pagerintas viešojo transporto sektorius yra Vilniaus miesto darnaus judumo plano aktyvių veiksmų dalis“, – teigia dr. K. Gaučė.

Didžioji dalis, maždaug 85 proc., lėšų, reikalingų planui įgyvendinti, bus gautos iš Europos Sąjungos (ES) paramos fondų, o likusią dalį turėtų skirti miesto savivaldybė. ES darnaus judumo planui turėtų skirti bent 7 mln. eurų. K. Gaučės teigimu, jo įgyvendinimas turėtų kainuoti daugiau.

Pasak Edinburgo „Napier“ universiteto profesoriaus T. Rye, kitų miestų pavyzdžiai rodo, kad darnaus judumo plano įgyvendinimas nereikalauja šimtų ar net keliasdešimties milijonų eurų investicijų.

„Viešojo transporto gerinimas nereiškia, kad reikalingos didelės investicijos, pavyzdžiui, metro sistemos parengimas. Kartais reikia mažų pakeitimų, kad viešasis transportas taptų saugesnis, patrauklesnis, greitesnis ir lengviau prieinamas kiekvienam“, – sakė T. Rye.

Atnaujinamas viešojo transporto parkas – viena iš priemonių

Dar šį mėnesį Vilniaus miesto savivaldybė pristatė naujus autobusus, kurie buvo įsigyti vykdant autobusų parko atnaujinimą. Įvykdžius šį planą mieste turėtų atsirasti 250 naujų autobusų ir bent 40 troleibusų. Konferencijos metu K. Gaučė nurodė, kad numatytas keturiasdešimties troleibusų skaičius, remiantis jų skaičiavimais, yra per mažas, todėl mieste turėtų atsirasti bent 60. Viešojo transporto vystymas – viena iš darnaus judumo plano priemonių.

Darnaus judumo Vilniaus mieste planą rengia Vilniaus miesto savivaldybės įmonė „Vilniaus planas“. Jį planuojama užbaigti iki kitos vasaros. Planui parengti reikalingus pusę milijono eurų suteiks pasinaudojant ES fondų lėšomis.

Įgyvendinant Vilniaus darnaus judumo planą sieks pakeisti vilniečių keliavimo įpročius

Spaudos konferencija „Vilnius 2030: viešojo transporto perspektyvos“
+8