Nematomas didvyris, tiesiantis ranką atstumtiesiems: taboras turi būti sunaikintas

LNK
2017-09-17 08:19

Čigonų taborą velnio irštva viešai vadinantis reabilitacijos centro įkūrėjas neketina sustoti. Benamiams, narkomanams ir alkoholikams atsitiesti padedantis vyras pagalbos ranką ketina ištiesti dar didesniam būriui žmonių, o pagalbos jau sulaukę gyventi pradėjo iš naujo.

Reabilitacijos centrą „Naujas gyvenimas“ įkūręs Marijus Balčiūnas, sako kad kažkada pats buvo priklausomas nuo narkotikų. Išbridęs iš liūno vyras ištiesė pagalbos ranką kitiems. Čia didžioji dalis turėjo problemų dėl alkoholio, kažkas prarado būstą, atsidūrė lauke niekam nereikalingi. Ir mes juos suradome gatvėje ir pasiūlėme atvažiuoti į reabilitacijos centrą keisti savo gyvenimą. <...> Aš pajaučiau tai viduj, aš pamačiau, kad mamos man skambina, verkia kruvinom ašarom, maldauja, kad ištrauktumėm jų vaikus, jos verkia, ir aš suprantu, kad taboras yra didžiausia Lietuvos narkotikų prekyvietė, kurią reikia sunaikinti. Aš nenoriu, kad mano vaikas užaugęs žinotų, kur galima lengvai nusipirkti narkotikų“, – sako Marijus.

Trijuose reabilitacijos centruose, Vilniuje ir netoli Vievio esančiuose Lazdėnų ir Latvių kaimuose, gyvena apie 60 žmonių –buvusių narkomanų, benamių ir alkoholikų. Visi jie vienas kitą vadina likimo seserimis ir broliais. Kone 20 metų narkotikus vartojęs Eduardas sako, kad reabilitacijos centre atsidūrė tik būdamas prie mirties slenksčio, kai sušlubavo sveikata: „du metai atgal aš gyvenau gatvėje, vartojau narkotikus, alkoholį, neturėdamas namų, draugų, pažįstamų, kas galėtų padėti išbristi iš tos duobės“. Dabar vyras savo patirtimi dalinasi su kitais, tačiau ne visiems priimti pagalbą taip paprasta, nes kritinėje situacijoje atsidūręs žmogus įprastai būna praradęs tikėjimą ir savimi, ir aplinkiniais, į viską žiūri įtariau ir atsargiau.

„Naujo gyvenimo“ kursas trunka metus. Sustyguota dienotvarkė, darbas, bendravimas ir noras atsitiesti duoda rezultatų. Apie 10 metų stotyje gyvenęs Romualdas dabar tikras pavyzdys ir kitiems.

„Visiškai benamis, miegodavau kur papuola, lauke visur, po tiltu. Iš stoties varydavo – paprasčiausiai niekam nereikalingas buvau. <...> Vis tiek, kokie bebūtume, mes žmonės gi esam, ne kažkokios išmatos. Kiekvienam turim ištiesti pagalbos ranką, kiekvienas nusipelnęs antro šanso, mažai kas supranta, <...> kas patyręs savo kailiu, tas supranta, ką čia reiškia“, – sako centro savanoris Romualdas.

„Naujo gyvenimo“ įkūrėjas sako, kad šiemet planuojama atidaryti dar du reabilitacijos centrus ir padėti dar didesniam būriui žmonių. Norinčių keisti gyvenimą daug, bet centrų įkūrėjas sako, kad pagrindinės problemos – narkotikų prekybos, tai neišspręs. Marijus atvirai čigonų taborą vadina velnio irštva, su kuria niekas negali susitvarkyti. Vyro iniciatyva tabore jau buvo apsilankiusios giltinės ir budeliai, atnešti ir karstai su veidrodžiais. „Mes ne prieš pačius romus, ten tikrai yra normalių, kurie nepardavinėja narkotikų, bet mes prieš narkotikų prekybą, nes tai yra nusikaltimas. Dabar turime naują akciją – vergai bus surišti grandinėmis vienas su kitu ir priekyje eis narkotikų prekeivis, kuris karutyje veš aukso luitus. Ir šitos grandinės simbolizuoja įtrauktus žmones, vaikus, mamas – narkomanas nebūna vienišas, kenčia visa šeima“, – gerai žino Marijus.

Kada grandinėmis surišti vergai žygiuos taboru, centro įkūrėjas viešai dar neskelbia, bet dalinasi kitais ateities planais. M. Balčiūnas ketina parašyti knygą, kur suguls gyvenimo patirtis.