Premjeras neatmeta, kad po Korsakaitės liudijimo gali būti pradėtas ir platesnis tyrimas

Saulius Skvernelis
Saulius Skvernelis
© Paulius Peleckis
Alfa.lt
2017-09-14 09:34

Šimtamilijoninėje byloje prieš Lietuvą buvusi kainų ir energetikos komisijos pirmininkė Diana Korsakaitė šią savaitę pareiškė, kad ją ir visą komisiją spaudė ir prezidentūra, ir Vyriausybė. Taip valdžia esą kovojo su prancūzų kompanija, kuri Vilniui tiekė šilumą.

Premjeras stebisi, kodėl buvusi tarnautoja prabilo tik prabėgus keleriems metams, o kiti atremia, kad jei D. Korsakaitė sako tiesą, netrukus premjerui teks skubiai rasti 100 milijonų eurų baudai sumokėti.

Ketvirtadienį „Žinių radijui“ premjeras sakė, kad buvusios komisijos pirmininkės pozicija yra ganėtinai keista, nes jei tuometei vadovei buvo daromas spaudimas, kodėl apie tai pradėta kalbėti tik dabar, retoriškai klausė S. Skvernelis.

„Bet jei tu esi nepriklausomos institucijos vadovas ir tau daro politikai spaudimą, tai tu turi iš karto reaguoti, taip pasitelkiant ir visuomenę, galiausiai yra ir kiti sprendimo būdai. Dabar, kada praeina tam tikras laikas, apie tai nieko nežinome apskritai, nežinome, kas vyko, dėl ko vyko. Jei tokie spaudimai buvo patiriami ir nebuvo jokios reakcijos, tai gal ir kita pusė kažkokius spaudimus darė“, – apie painią situaciją kalbėjo S. Skvernelis.

Premjero teigimu, galvojant apie visą šią situaciją, galima manyti, kad tai „su tiesa nieko bendro neturintis dalykas“.

Paklausus premjero, ar reikėtų šią visą situaciją ištirti nuodugniau, S. Skvernelis neatmetė tokios galimybės, nes pareiškimas yra pakankamai rimtas.

„Kas gali paneigti galimybę, kad toks spaudimas buvo ne vienas, tai apie kokį mes nepriklausomą reguliuotoją galime kalbėti, galbūt kažkas paspaudė ir kainas nustatyti visiškai kitokias ir mūsų vartotojai permokėjo? Dėl to, jei tokios diskusijos bus dėl parlamentinio tyrimo šalyje, gali visko būti. Dar reikia pažiūrėti, kokios pasekmės bus to paties arbitražo ir tokių liudijimų“, – sakė S. Skvernelis.

Alfa.lt primena, kad prancūzų įmonė „Veolia“ ir Lietuva nesutaria dėl Vilniuje taikytų šilumos kainų. Lietuvos institucijos skaičiuoja, kad vartotojai už šilumą nepagrįstai permokėjo nuo keliasdešimties iki dviejų šimtų milijonų eurų. „Veolia“ Lietuvos valdžia kaltina spaudimu ir reikalauja 120 milijonų nuostoliams atlyginti.

Prancūzų bendrovė „Veolia“ iš Vilniaus pasitraukė kovą, kai, pasibaigus nuomos sutarčiai, šilumos tiekimą atsiėmė miesto savivaldybė.