Devyniolikmetę perėjoje užmušusi jauna vilnietė nuo bausmės atleista pirma laiko

Ieva Kazlaitė
Ieva Kazlaitė
© Dmitrijus Radlinskas

2014 m. spalį Vilniuje judrioje perėjoje mirtiną avariją sukėlusi Ieva Kazlaitė realios laisvės atėmimo bausmės išvengė – 2015 m. pradžioje jauna vilnietė buvo nuteista lygtinai, dvejų metų laisvės atėmimo bausmę atidedant maksimaliam trejų metų laikotarpiui, taip pat vairuotojai trejiems metams buvo atimta teisė vairuoti. Tačiau trečiadienį Vilniaus miesto apylinkės teismas nutarė, kad nuo lygtinės laisvės atėmimo bausmės I. Kazlaitė gali būti atleista anksčiau laiko.

Su prašymu nutraukti bausmės vykdymą į teismą kreipėsi ne pati nuteistoji, bet probacijos tarnyba, turėjusi iki 2018 m. birželio prižiūrėti, kad I. Kazlaitė laikytųsi visų jai teismo nustatytų reikalavimų. Prašymą pateikęs Vilniaus probacijos skyrius nurodė, kad jauna mergina nė karto nepažeidė jai taikytų įsipareigojimų, nebuvo bausta administracine tvarka, taip pat priklauso labai žemos rizikos grupei, be to, jau faktiškai atliko tris ketvirtadalius probacijos termino.

Teisėjas Arūnas Budrys trečiadienį patenkino šį prašymą ir atleido I. Kazlaitę nuo probacijos tarnybos priežiūros anksčiau laiko – nuteistoji galės be teismo žinios keisti gyvenamąją vietą, negalios kiti jai anksčiau paskirti įsipareigojimai. Tačiau teisės vairuoti mirtiną avariją sukėlusi mergina anksčiau laiko neatgaus.

I. Kazlaitė buvo nuteista dėl 2014 m. spalio 14 d. Vilniuje, judrioje Narbuto perėjoje sukeltos avarijos – su drauge važiavusi tuomet devyniolikmetė vairuotoja nepastebėjo į perėją išėjusios bendraamžės Birutės Guigaitės. Iš Pasvalio kilusi ir į Vilnių studijuoti atvažiavusi mergina po susidūrimo su I. Kazlaitės vairuota „Opel Tigra“ skriejo kelis metrus, galiausiai vos kelias savaites sostinėje gyvenusi mergina mirė dėl sunkios smegenų traumos.

Nors apie į perėją išėjusį žmogų turėjo signalizuoti šalimai stojęs automobilis, vairuotoja teigė jo nemačiusi. „Aš tiesiog nepastebėjau, žiūrėjau į perėją. Nepamačiau, kad išėjo mergina“, – bylos metu pasakojo I. Kazlaitė.

„Sustojusi išbėgau iš automobilio prie merginos. Norėjau kviesti greitąją, bet prisiminiau, kad neturiu telefono. Paprašiau šalia stovėjusio vyro iškviesti pagalbą, laukiau šalia merginos. Paskambinau mamai. Kai atvyko greitoji, paklausiau, ar ji gyvens. Man pasakė, kad jau mirė“, – apie sukeltos avarijos aplinkybes yra pasakojusi vairuotoja.

Už sukeltą avariją nuteista I. Kazlaitė ne tik sulaukė lygtinės laisvės atėmimo bausmės ir neteko teisės vairuoti – teisėjas A. Budrys žuvusios merginos šeimai iš vairuotojos priteisė 49 tūkst. eurų padarytai žalai užginčyti. Tačiau vėliau I. Kazlaitė šią sumą užginčijo apeliacinėje instancijoje – I. Kazlaitės advokatas Šarūnas Ivanauskas apeliaciniu skundu bandė įtikinti teismą, kad jauna mergina, pražudžiusi bendraamžę, būtų tinkamai paauklėta, jei tik būtų atleista nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduota per laidavimą vyrui, su ja nesusaistytam net giminystės ryšiais, o B. Guigaitės šeimos nariai, už dukros ir sesers netektį iš I. Kazlaitės prašę priteisti po 30 tūkst. eurų, teturėtų gauti šešis kartus mažesnes sumas – po 5 tūkst. eurų.

Anot skundą pateikusio advokato, teismas turėtų pagalvoti ne tik apie mirusiosios šeimą, bet ir neapdairios vairuotojos ateitį – mokant žemesnės instancijos teismo priteistas sumas merginai ateityje būtų užkirstas kelias įsigyti būstą, pasirūpinti būsimais vaikais.

2015 m. gegužės pabaigoje Vilniaus apygardos teismas priteistą 49 tūkst. eurų sumą B. Guigaitės šeimai sumažino iki 37 tūkst. eurų, nors žuvusiosios sesuo ir tėvai iš viso pageidavo gauti 90 tūkst. eurų. Žuvusios merginos artimieji teismo metu taip pat pasisakė prieš I. Kazlaitės atleidimą nuo bausmės pagal laidavimą ir teigė, kad jaunai vairuotojai paskirta lygtinė laisvės atėmimo bausmė – per švelni.


Devyniolikmetę perėjoje užmušusi jauna vilnietė nuo bausmės atleista pirma laiko

Ieva Kazlaitė