Naujųjų laikų iššūkiai, arba kaip „Facebook“ pakeitė šnipų žaidimėlius

„Facebook“
„Facebook“
© SCANPIX
Alfa.lt
2017-09-24 18:22

Vieno populiariausių pasaulio socialinio tinklų „Facebook“ atstovai praėjusią savaitę pripažino, kad ištrynė bemaž 470 Rusijoje registruotų „neautentiškų“ paskyrų, iš kurių už reklamos viešinimą per JAV prezidento rinkimus tinklalapiui buvo sumokėta apie 100 tūkst. dolerių.

Tai dar kartą įrodo, kad Rusija vykdė į tam tikrą auditoriją nukreiptą koordinuotą dezinformacijos kampaniją.

JAV senatorius Markas Warneris „Facebook“ ataskaitą pavadino „tik ledkalnio viršūne“ ir jis yra visiškai teisus.

Nepraleido progos

Buvęs Federalinio tyrimų biuro (FTB) kontržvalgybininkas Asha Rangappa tikina, kad Kremlius puikiai išnaudojo progą, kai JAV akivaizdžiai „susikirto“ deklaruojamos kalbos ir laivės teisės ir FTB veikimo principai.

reklama

„Masinis socialinių tinklų populiarumas lemia smarkų augantį dezinformacijos skleidimo atvejų skaičių, o dėl didelio vartotojų skaičiaus skleidžiamos informacijos poveikis tampa ypač didelis. Neįtikėtina, tačiau šiuo atveju FTB neturi legalių priemonių tai sustabdyti“, – komentare „Politico“ tikina agentas, tyręs užsienio šalių platinamos propagandos atvejus.

Suvokimo valdymo kampanija

A. Rangappa dėsto, kad didžioji dauguma jo tirtų propagandos skleidimo atvejų buvo priskirti prie vadinamųjų suvokimo valdymo kampanijų. Vykdant šią veiklą, dažniausiai bandoma formuoti žmonių nuomonę ir vidaus politiką, palankią užsienio šalies žvalgybos vadovybei.

Kai kuriose kampanijose pasitelkiama agresyvi taktika, kai infiltruojamas asmuo arba slapta šnipinėjamos mažumų grupės. Taip pat naudojama taktika nukreipta tiesiogiai prieš politines figūras. Tačiau dažniausiai suvokimo valdymo kampanija vykdoma pasyviuoju būdu, kai žiniasklaida ar socialiniai tinklai naudojami skleisti propagandą. Šiuos atvejus, pasak A. Rangappos, FTB ištirti būna sudėtingiausia.

Tuomet ir dabar

Buvęs agentas pabrėžia, kad, norint suvokti, kokią grėsmę kelia Rusija, būtina suprasti, kaip žvalgyba veikė prieš socialinių tinklų erą, ir dabar.

„Senais laikas dezinformacijos skleidimo schema buvo labai paprasta. Užsienio šalies žvalgybos agentas paprasčiausiai nusipirkdavo žurnalisto laiko ir tapdavo jo labai svarbiu šaltiniu“, – taktikas atskleidė A. Rangappa.

Ir tuo metu (prieš 10–15 metų) FTB neturėjo daug priemonių, kaip suvaldyti dezinformaciją viešinantį žurnalistą. Nebuvo jokio įstatymo, draudžiančio reporteriui viešinti savo panašias rašliavas, anaiptol, juos „saugodavo“ žodžio laisvės teisės. Tačiau agentai kreipdavosi į žurnalistus ir perspėdavo, kad jie tapo užsienio žvalgybos taikiniu. Po to tekdavo tikėtis, kad asmens profesinės etikos standartai mažų mažiausiai privers atsakyti už šaltinio šališkumą.

„Tiesą sakant, FTB tuo metu buvo pavojingai „priartėjusi“ prie kėsinimosi į kalbos laisvę. O kiekvieno žurnalisto patraukimas į kontržvalgybos tyrimą reiškė galimybę užsidirbti niekam nereikalingą piarą“, – dalijosi buvęs agentas.

Vyras prisimena, kad, norint bent pasikalbėti su reporteriu, tekdavo nueiti „kryžiaus kelius“, siekiant gauti vidinius leidimus ir pildant reikalaujamą popierizmą.

reklama

Kita vertus, FTB turi teisę sustabdyti ar neutralizuoti užsienio žvalgybos operacijas, vykstančias JAV teritorijoje. Propagandos skleidimo atveju vienas efektyvus būdas tai padaryti buvo susisiekimas su „slaptuoju reporterio šaltiniu“. Žinoma, nėra įstatymo, draudžiančio užsienio agentui būti žurnalisto šaltiniu. Tačiau egzistuoja „Užsienio šalies agento registracijos aktas“ (FARA), pagal kurį kiekvienas individas, tarnaujantis užsienio šalies interesams, privalo užsiregistruoti JAV valstybės departamente.

Tiesa sakant, FARA buvo įsteigtas dar 19398 metais, kai JAV užplūdo nacių propagandos skleidėjai. Pabrėžiama, kad šio įstatymo tikslas buvo informuoti JAV valdžią ir piliečius apie skleidžiamos informacijos kilmę ir asmenis, siekiančius paveikti JAV viešąją nuomonę, vidaus politiką ir įstatymus.

Nusižengus FARA įstatymui, gresia iki 5 metų laisvės atėmimo bausmė. Tačiau A. Rangappa negalėjo atsiminti daug atvejų, kai užsienio agentas buvo kaltinamas pažeidęs FARA įstatymą. Juk šiuo atveju privalu įrodyti, kad asmuo yra užsienio šalies agentas.

„Spaudimas asmeniui „prisiduoti“ valstybės departamentui, turint omeny gresiančius baudžiamuosius kaltinimus už „užsienio agento“ statusą, būdavo užtektina priemonė priversti juos baigti savo kampanijas ir grįžti į šešėlį“, – dalijosi agentas.

Kardinaliai pasikeitusi situacija

Anuomet buvo tokie laikai. Šiandien, pasak „Politico“ autoriaus, drastiškas socialinių tinklų išsiplėtimas jau iškreipė balansą tarp FTB ir grėsmę keliančių šalių agentų.

Pirma, FTB jau „nebesiterlioja“ su atskirais žurnalistais. Šiuo metu Biuras yra atsisukęs į milžiniškas privačias kampanijas („Twitter“, „Facebook“ ir t. t.), kurios deklaruoja neutralumą ir kratosi prievolės prižiūrėti jų kanalais viešinamą jautraus pobūdžio informaciją.

Antra, užsienio agentams jau nebereikia būti JAV teritorijoje, kad galėtų skleisti dezinformaciją. Jie tampa nematomais interneto „troliais“. Tokiais atvejais FTB praktiškai praranda galimybę susekti propagandą skleidžiantį asmenį. Ką jau kalbėti apie programines sistemas, imituojančias asmenį ir skleidžiančias žalingo poveikio informaciją.

Socialiniai tinklai ir nestabdomas interneto prieinamumas FTB įprastus metodus pavertė beverčiais, o neteisėtų operacijų sklaida padidėjo kone tūkstantį kartų.

Praeityje, nepavykus sutrukdyti užsienio žvalgybos vykdomos suvokimo valdymo operacijos, žala (palyginus su šiandienine) buvo santykinai maža vien dėl popierinių laikraščių limituoto tiražo.

reklama

Šiandien socialiniuose tinkluose informacijos sklaida yra praktiškai nelimituota, o vartotojų rato dydis gerokai pranoksta regioninio laikraščio tiražą. Be to, informacija sklinda žaibišku greičiu – per kelias dienas ar net valandas ir dažniausiai visiškai už dyką.

Rusijos trolių per JAV prezidentų rinkimų kampanijų išplatintos reklamos pasiekė nuo 23 ik 70 mln. vartotojų.

Labai pavojingas ginklas

FTB iki šiol neturi tiesioginio būdo, kaip ištirti ir identifikuoti asmenis, skleidžiančius dezinformaciją. Ir ši problema kamuoja ne tik JAV. Absoliučiai visos didžiosios valstybės turi minimalias galimybes pasipriešinti masinėms propagandos sklaidos operacijoms. Tai tapo labai pavojingu ginklu.

Kita vertus, ši problema negresia Rusijai. Kaip ir pridera valstybei, išvysčiusiai rafinuotą žvalgybos sistemą, Rusija jau seniai mokosi iš JAV „klaidų“ dėl žmogaus laisvių įtvirtinimo. O technologijų ištobulėjimas suteikė nepamainomą progą veikti „anonimiškai“.

Tikra ironija, kad taip vertinamos JAV spaudos ir žodžio laisvės šiandien tapo ginklu patiems amerikiečiams.

Tuomet ko turėtų imtis kontržvalgybos pareigūnai?

„Leidimas FTB nevaržomai filtruoti socialinių medijų kanalus JAV paverstų ne geresne už Rusiją. Būtina į problemą pažiūrėti kūrybiškai ir rasti būdus, kaip „perlipti“ teisinius iššūkius, kurie šiuo metu pasitarnauja priešiškai nusiteikusioms valstybėms“, – aiškino A. Rangappa.

Šiuo metu socialinių tinklų korporacijos deklaruoja tik „gerą valią“, ieškant sprendimų, tačiau pačios iniciatyvos veikti nesiima. Buvęs agentas mano, kad JAV Kongresas galėtų inicijuoti įstatymo projektą, pagal kurį korporacijos privalėtų bendradarbiauti su kontržvalgybos agentūra tokiu pačiu būdu, kaip bendradarbiauja su teisėsaugos pareigūnais.

Kita išeitis – „pasiskolinti“ tam tikras praktikas iš kontrterorizmo agentūros ir „žymėti“ asmenis / organizacijas, kurie veikia užsienio šalies labui. Tokiu būdu visiems žinoma Sankt Peterburge veikianti „Interneto tyrimų agentūra“ būtų pavadinta tikruoju vardu – Rusijos trolių armijos būstine. Šis „žymėjimas“ kontržvalgybai leistų apeiti tam tikrus su žodžio laisve susijusius apribojimus ir kartu įvardyti priešiškai nusiteikusį asmenį „užsienio agentu“.

reklama

Buvęs FTB pareigūnas akcentuoja, jog balansas tarp nacionalinio saugumo interesų ir konstitucinių teisių privalo išlikti. Tačiau šiandien šis klausimas nėra aktualus, nes dabartinė kontržvalgybos strategija paprasčiausiai per daug atsilikusi nuo dabartinių laikų informacinių srautų mastų.

„Kol nepatobulėsime, leisime manipuliuoti savo laisvėmis, kad Rusija vėl taptų didi (angl. make Russia great again)“, – perspėjo A. Rangappa.