Bernardinų sode pasklido nosį riečiantis kvapas: lietuviams – smarvė, švedams – nacionalinio tapatumo išraiška

Pūdytos silkės valgymas
Pūdytos silkės valgymas
© Dmitrijus Radlinskas
Alfa.lt
2017-09-12 20:19

Antradienį sostinės Bernardinų sode būrys gurmanų priėmė Lietuvos ir Švedijos draugijos Vilniuje mestą iššūkį – ragavo įžymiosios švediškos pūdytos silkės (surströmming)! Ragavimo vietą surasti vilniečiams sudėtinga nebuvo – tereikėjo sekti paskui žuvies kvapą.

Pūdytos silkės valgymas

Ši silkė Baltijos jūroje sugaunama vasaros pradžioje. Žuvys įmerkiamos į sūrymą, vėliau išvalomos, nupjaunamos galvos. Paskui jos pasūdomos ir sandariai uždarytos metaliniuose induose rauginamos maždaug pusmetį.

Nors daugelis net neįsivaizduoja, kaip įmanoma paragauti šios žuvies, patys švedai sako neužuodžiantys tokios didelės smarvės. Priešingai, daugeliui jų šis kvapas asocijuojasi su vaikyste, močiutės rūpesčiu ir nerūpestingomis dienomis. Vis dėlto daugelis vaikų šią žuvį yra panaudoję ir ne visai tinkamais tikslais – norėdami pasprukti iš pamokų, mokiniai skardinę atidarydavo tiesiog klasėje. Dėl itin stipraus kvapo pamokos nutraukiamos.

Pūdytos silkės valgymas

2006-aisiais didžiosios oro linijų bendrovės (tokios kaip „Air France“, „British Airways“) netgi uždraudė šį produktą gabenti jų lėktuvais, mat skardinės gali sprogti.

Kodėl nebijoma, kad žuvis gali būti netinkama valgyti?

Daugeliui ne itin malonus kvapas asocijuojasi su pasenusiu maistu. Vis dėlto fermentinio brandinimo metu iš specialiai paliktų žuvų žarnyno sienelių išsiskiria fermentai, brandinantys produktą. Kadangi deguonies nesama, tai ir bakterijos nesidaugina, ir parazitiniai kirminai žūva. Žuvys tampa sterilios, nesuyra, jų nesugraužia vabzdžiai. Ne veltui Šiaurės tautos šitokiu būdu konservuotą maistą išsaugo ilgai.

Pūdytos silkės valgymas

Kaip vis dėlto išdrįsti įsidėti į burną tokio „delikateso“?

Į nemažos talpos vandens sklidino indo dugną panardinama dėžutė, paskui joje atidarytuvu padaroma skylutė. Dėl nemažo slėgio lyg fontanas ištrykštantis skystis išsilieja į vandenį ir neaptaško atidarinėjančio žmogaus drabužių, nes aptaškyti jie įgaus itin aštrų kvapą.

Žuvis valgoma ant paplotėlio užtepus šiek tiek sviesto, grietinės ir uždėjus kelis gabalėlius svogūno.

Kokie įspūdžiai?

„Toks jausmas, lyg prarytum konteinerį“, „Aš savąjį išmečiau, bet kai kas laukia antro gabalėlio“, „Bjauru. Nieko daugiau“, „Įdomu. Nekartočiau“, „Man visai nieko“, – tokių nuomonių buvo galima išgirsti tarp ragaujančiųjų.

Vis dėlto jokie komentarai negąsdino – prie stalelio, kur buvo dalijama žuvis, nusidriekė itin ilga eilė.

Pūdytos silkės valgymas

Bernardinų sode pasklido nosį riečiantis kvapas: lietuviams – smarvė, švedams – nacionalinio tapatumo išraiška

Pūdytos silkės valgymas
+17