Auganti Lietuvos ekonomika – vis dar prasčiausias rodiklis Baltijos šalyse

Info TV
2017-09-09 07:57

Po antrojo šių metų ketvirčio Lietuvos ekonomika iš pažiūros auga įspūdingai: keturiais procentais. Tačiau skaičius mažiau įspūdingas konteksto šviesoje – tai prasčiausias rodiklis Baltijos šalyse, nusileidžiantis taip pat ir Lenkijai. Ekonomistai bijo, kad tokiu tempu nežinia kada pavysime net ir Estiją.

Vilniuje kyla nauji dangoraižiai. Tai yra simbolis iš pažiūros įspūdingai augančios Lietuvos ekonomikos – 4 procentais. Tačiau naujais paskelbtais duomenimis, tai yra vienas iš prasčiausių rodiklių visame mūsų regione. Kokios to priežastys? Ir ar tokių ekonomikos augimo tempų mūsų šaliai iš tikrųjų pakanka?

„Mūsuose įprasta tokia savęs žavėjimosi logika, kuri vadinasi pozityviu mąstymu kažkodėl, ji labai dažnai atitrūksta nuo tikrovės“, – sako ekonomistė Aušra Maldeikienė.

Gedimino lentelė su BVP augimo skaičiais Vieniems augimas atrodo įspūdingas, kitiems mažiau. Ypač duomenis įrėminus kontekstu: Lietuvą antrajame šių metų ketvirtyje bendrojo vidaus produkto augimo tempais pranoko visos mūsų kaimynės, priklausančios Europos Sąjungai: Estija, Latvija ir Lenkija.

„Žvelgiant per ilgesnį laiką mes matome, kad Baltijos šalių augimo tempai yra panašūs, panaši ir pati trajektorija. Tiktai problema yra ta, kad jeigu mes panašiu tempu augsime, tai mes nelabai šansų turime prisivyti, pirmiausia Estijos“, – teigia ekonomistas Gitanas Nausėda.

„Keturi procentai yra labai labai didelis skaičius, jei mes kalbam apie JAV ekonomiką. Bet kai mes kalbam apie mažą atvirą ekonomiką, kokia yra Lietuva; na tai estai ramiai padaro virš penkių, taip? Rumunai dar daugiau. Tai tas skaičius pats savaime turėtų būti dar su ekonomikos mastu siejamas. Tai keturi yra normalus skaičius“, – sako A. Maldeikienė.

Daug geriau nei tikėtasi metų pradžioje atsigauna visa eurozona, o kartu sparčiai ir visos vidurio-rytų Europos šalių ekonomikos. Kai gerai sekasi visam regionui, skirtumai išsikristalizuoja ir dėl vidaus politikos skirtumų. Pasak ekonomistų, Lietuva iš trijų Baltijos valstybių šiuo momentu į viršų kyla lėčiausiai ir dėl kuklių viešojo sektoriaus investicijų, ir dėl stringančių reformų.

„Atsargiai vertina bet kurias reformas, kurias pasiūlytų vyriausybė. Šiemet daugelis pasiūlytų reformų buvo labai neblogos, bet labai priešiškai priimamos viešojoj erdvėj: švietimas, valstybės tarnautojų reforma, visur yra pasipriešinimas, nenoras matyti reformos, noras matyti geriau status quo“, – sako N. Mačiulis.

„Aš turiu tokį jausmą, kad Estijos ekonomika yra labiau subalansuota. Ką rodo ir socialiniai rodikliai. Aišku jų kainų lygis didesnis, tai perkamoji galia nebus ryškiai didesnė, bet jų vidutinė alga viršija vos ne 4 šimtais mūsų“, – teigia A. Maldeikienė.

Lėtesniame nei kaimynų ekonomikos augime atsispindi ir lėtėjantis vartojimo augimo tempas: ekonomistai mano, kad paklausa jau ima reaguoti į didėjančias kainas. Tiesa, vidaus paklausos lėtėjimą galėtų atsverti ir toliau sparčiai augantys atlyginimai. Su sąlyga, kad šie ir toliau didės 8-9 procentais. Vis dėlto, žvelgiant į ilgąjį laikotarpį labiau mūsų šaliai koją kiša prastėjanti demografinė situacija.

„Neišvengiamai Lietuvoje išlys mūsų labai didelė emigracija ir didelis žmonių nusivylimas, kad jie niekaip neišlenda iš labai mažų pajamų spąstų, dauguma žmonių gyvena labai blogai, šešėlis iškreipia labai kainas, ir tada situacijoje įtampa atsiranda“, – mano Seimo narė A. Maldeikienė.

Atskirų ketvirčių rezultatai visad svyruoja, todėl regiono kontekste mums mažiau palankių rodiklių dramatizuoti nevertėtų. Tačiau galbūt nevertėtų jų ir visiškai ignoruoti: tai gali būti ir reformų poreikio ar demografinių problemų atspindys.

Plačiau – reportaže.