Prasideda Seimo rudens sezonas: kas sutrukdys parlamentarams priimti svarbiausius įstatymus?

Seimo posėdyje S. Skvernelis ir R. Karbauskis
Seimo posėdyje S. Skvernelis ir R. Karbauskis
© Edvard Blaževič

Šios savaitės sekmadienį naują rudens politinį sezoną pradės Lietuvos parlamentarai. Sugiedoję valstybės himną, tautos išrinktieji pradės naują žiemą pasibaigsiančią Seimo sesiją. Jos metu valdantieji žada spręsti mokesčių politikos klausimus, tačiau daugiausia dėmesio tikriausiai sulauks ne jų politiniai sprendimai, o batalijos dėl Valstiečių ir žaliųjų sąjungos bei socialdemokratų koalicijos ateities.

Tradiciškai iniciatyvą parlamente rodo būtent premjero vadovaujamas ministrų kabinetas. Šiam vadovaujantis Saulius Skvernelis dar rugpjūčio 30-ąją teigė, kad Vyriausybė Seimui rudens sesijai paruošė apie 450 teisės aktų.

Pagrindinis rudens klausimas – mokesčių pertvarka

Tradiciškai rudens Seimo sesijoje parlamentarų svarbiausiu darbu laikomas kitų metų valstybės ir savivaldybių biudžeto patvirtinimas, tačiau šiemet šis žingsnis veikiausiai sutaps su premjero S. Skvernelio užmojais vykdyti dar pavasarį pažadėtą mokestinę reformą.

Vyriausybė Seimui siūlys priimti įstatymus, kuriais planuojama pakeisti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifus, verslo liudijimų reguliavimą, įvesti išmokas už vaikus, mažinti mažiausiai uždirbančiųjų apmokestinimą ir pan.


Vyriausybė ketina nuo kitų metų didinti neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD) iki 380 Eur ir papildomai įvesti tokį pat neapmokestinamąjį dydį darbuotojo 3 proc. pensijų socialinio draudimo įmokoms.

Atsisakius papildomo neapmokestinamųjų pajamų dydžio, kiekvienam vaikui taip pat turės būti mokama 30 Eur dydžio suma. Greta šių vaiko pinigų mažai uždirbančioms ir daugiavaikėms šeimoms dar gali būti skiriami priedai.

Ministrų kabinetas kartu nori iš esmės keisti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatų sistemą, numatant, kad nuo kitų metų centriniam šildymui būtų taikomas 15 proc. PVM tarifas (vietoje anksčiau galiojusio 9 proc.), viešbučių paslaugoms siūloma taikyti taip pat 15 proc. PVM tarifą (vietoje 9 proc.), knygoms ir keleivių vežimo paslaugoms norima taikyti 5 proc. PVM tarifą.

Taip pat rugpjūčio pradžioje premjeras S. Skvernelis pareiškė, kad naujų automobilių ar nekilnojamojo turto mokesčių įvesti neplanuojama.

Vėl ištraukė progresinius mokesčius

„Valstiečių“ vadovaujamos Vyriausybės idėjoms iškart nepritarė jų formalūs sąjungininkai socialdemokratai. Jie jau paskelbė registruojantys savo siūlymus mokesčių pertvarkai. Tarp jų siūlymų – siekis įvesti nemokamą visų parengiamųjų ir pradinių klasių moksleivių maitinimą, noras kasmet didinti vaiko pinigų mokėjimą bei ketinimas apmokestinti nekilnojamojo turto savininkus nuo 150 tūkst. Eur vertės, kai šiuo metu ši riba siekia 220 tūkst. Eur.


Be to, socialdemokratai ketina Seimo rudens sesijoje vėl iškelti progresinių mokesčių klausimą. Algirdo Syso ir Andriaus Palionio įregistruotose pataisose mokesčio tarifas keistųsi priklausomai nuo to, kokios yra žmogaus metinės pajamos: asmens metinė pajamų dalis, neviršijanti 20 000 Eur, būtų apmokestinama 15 proc. tarifu, metinė pajamų dalis, viršijanti 20 000 Eur, bet neviršijanti 30 000 Eur, – 16 proc. tarifu, metinė pajamų dalis, viršijanti 30 000 Eur, bet neviršijanti 40 000 Eur, – 17 proc.

Valdžia kels atlyginimus ir pensijas

Pasak ministro pirmininko, nuo šių metų spalio ketinama 10 Eur padidinti bazinę pensiją, kas reikštų, kad vidutiniškai senatvės pensijos padidės 13,5 Eur. Be to, nuo kitų metų sausio 1 d. valdžia planuoja taikyti pensijų indeksavimą, kas esą leis dar labiau padidinti pensijų dydį.

Minimali mėnesinė alga, šiuo metu siekianti 380 Eur, taip pat turėtų didėti, tačiau tikslus skaičius kol kas dar nėra aiškus – dėl to reikia pasiekti kompromisą Trišalėje taryboje, tačiau kartu S. Skvernelis siekia neapmokestinamąjį pajamų dydį prilyginti MMA.

Seimas gali netekti dviejų politikų

Rudens sezono metu turėtų paaiškėti ir dviejų parlamentarų, kuriems gresia netekti mandato, likimas. Buvusiam frakcijos „Tvarka ir teisingumas“ nariui Kęstučiui Pūkui apkaltos procesas jau pradėtas dėl galimo seksualinio priekabiavimo prie jo biure norėjusių dirbti moterų, o socialdemokratas Mindaugas Bastys nemalonumų susilaukė, kai Valstybės saugumo departamentas atskleidė jo ryšius su Rusijos kompanijos „Rosatom“ atstovais, žvalgybos agentais, kurių interesus jis galėjo proteguoti.

Dėl abiejų poitikų Seimas jau kreipėsi į Konstitucinį Teismą, tad neatmestina, kad rudenį Teismas pasisakys dėl jų ateities. Kartu rudenį socialdemokratams tikriausiai teks sugrįžti prie parlamentarui Artūrui Skardžiui mestų šešėlių dėl jo galimai proteguojamų interesų vėjo energetikos srityje. Dėl to tyrimą jau pradėjo Specialiųjų tyrimų tarnyba.

Ar „valstiečiai“ liks vieni?

Galiausiai rugsėjo pabaigoje turėtų paaiškėti ir dabartinės „valstiečių“ bei socialdemokratų daugumos ateitis. Dėl pastarosios sprendimą turės priimti socialdemokratų taryba, tačiau ji turės atsižvelgti į partijos vadovo Gintauto Palucko sprendimą apklausti vietos skyrius šiuo klausimu. Pastarieji savo verdiktą turėtų atskleisti iki rugsėjo 20-osios.

G. Paluckas jau kurį laiką forsuoja valdančiosios daugumos skyrybas, nes „valstiečių“ dauguma esą ignoruoja socialdemokratų politines pozicijas. Visgi bent jau Seimo frakcijoje esantys socialdemokratai ne kartą signalizavo, kad norėtų likti valdžioje su „valstiečiais“, nors partijos skyriai greičiausiai turės kitą nuomonę.


Skyrybos su Valstiečių ir žaliųjų sąjunga taps išbandymu ir pačiam G. Paluckui. Jei jos nepavyks, veikiausiai tolesnis jo pirmininkavimas socialdemokratams bus tik nominalus, o laimėjęs partijos lyderis sustiprintų savo autoritetą partijoje.

Visgi svarbiausia šiuo metu yra „valstiečių“ pozicija. Pastarieji nesutinka daryti nuolaidų socialdemokratams, o juos pakeisti Seime nėra kam. Kol kas premjero S. Skvernelio ir antros didžiausios Seime konservatorių frakcijos lyderių susitikimai baigėsi be didesnių rezultatų. Jei galiausiai „valstiečiai“ rudenį liks mažumoje, jiems bus itin sunku susitarti dėl kokių nors ambicingesnių reformų.

Dirbti trukdo Vyriausybės neprofesionalumas ir tarpusavio vaidai

Politologas Algis Krupavičius portalui Alfa.lt teigė, kad iš visų rudenį svarbių klausimų aktualiausias tolesnei darbų eigai bus valdančiosios koalicijos išlikimo klausimas. Jei „valstiečių“ ir socialdemokratų sąjunga iširs, realiausia, kad „valstiečiai“ liks dirbti parlamento mažumoje ir dėl kiekvieno atskiro sprendimo turės derėtis su kitomis Seimo frakcijomis, o visų pirma – su antra didžiausia politine jėga Seime – konservatoriais.

Anot politologo, tai gerokai apsunkins „valstiečių“ žadamų reformų priėmimo procesą, todėl jos greičiausiai nebus itin radikalios.

„Pagrindinis rudens įvykis bus dabartinės Seimo valdančiosios koalicijos, kuri spręs – būti ar nebūti, ateitis. Atsakymo į šį klausimą tikisi tiek socialdemokratai, tiek „valstiečiai“, ir tai turėtų paaiškėti rugsėjo antroje pusėje. Visgi neapibrėžtumas valdančiojoje koalicijoje gali tęstis, o kol kas realiausiai atrodo socialdemokratų pasitraukimo ir mažumos Vyriausybės ir parlamentinės mažumos suformavimo scenarijus“, – kalbėjo A. Krupavičius.

Paaiškėjus naujos valdžios Seime kontūrams, svarbiausias klausimas bus kitų metų biudžeto svarstymas ir priėmimas bei mokesčių reforma.

„Bus grįžtama prie mokesčių reformos klausimų. Kol kas šioje srityje planas yra nuosaikus, tačiau čia vėl norės pasireikšti visos pusės – socialdemokratai jau paskelbė savo siūlymus ir, matyt, laikysis jų principingai, kas rodo, kad buvo iškelta idėja dėl progresinių mokesčių“, – spėjo politologas.

Pasak jo, Seimo darbą gali trukdyti ne tik politiniai konfliktai tarp skirtingų Seimo frakcijų, tačiau ir pačios Vyriausybės neprofesionalumas: „Klausimas – kiek Seimui seksis dirbti. Tai priklausys nuo Vyriausybės veiklos, nes ministrų kabinetas yra ta institucija, kuri teikia pagrindinius teisės aktus parlamentui. Visgi atrodo, kad pastaruoju metu rengti šiuos projektus Vyriausybei sekėsi sunkiai. Dėl to paskutiniu metu ir Seimo darbotvarkė galėjo atrodyti padrika, joje trūko iš esmės rimtų įstatymų svarstymo, nes ministerijos jų nepateikdavo.“

Beje, dar šių metų pavasarį Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto nariai skundėsi, kad iš Vyriausybės ir ministerijų gauna neprofesionaliai surašytus teisės aktus, kuriuos tenka grąžinti atgal, o tai esą yra viena iš priežasčių, kodėl parlamentarams sunkiai pavykdavo užpildyti savo darbotvarkę ir tekdavo rengti ilgas pertraukas. Dėl to kritikos strėlės smigo ir į Vyriausybės kanclerę Mildą Dargužaitę bei jos vykdomą kanceliarijos pertvarką.

Seimas kasmet renkasi į dvi eilines pavasario ir rudens sesijas. Pavasario sesija prasideda kovo 10 dieną ir baigiasi birželio 30 dieną, rudens sesija prasideda rugsėjo 10 dieną ir baigiasi gruodžio 23 dieną. Seimo nariai į eilines sesijas renkasi be atskiro kvietimo.