„Valstiečių“ ir socialdemokratų skyrybos: ar dar yra galimybių išsaugoti santuoką?

Valdančiosios koalicijos pasitarimas
Valdančiosios koalicijos pasitarimas
© Edvard Blaževič

Didesnei daliai socialdemokratų partijos skyrių išsakius nuomones dėl tolesnio partijos ketinimo likti valdančiojoje daugumoje su Ramūno Karbauskio Valstiečių ir žaliųjų sąjunga, vis labiau mažėja tikimybė, kad rudenį Seime pavyks išsaugoti socdemų ir „valstiečių“ partnerystę.

Pasitraukimo iš valdančiosios daugumos siekiantis socialdemokratų lyderis Gintautas Paluckas inicijavo partijos skyrių apklausą dėl tolesnės narystės valdančiojoje daugumoje. Kol kas iš 60 partijos skyrių pasisakė 29, o 23 pritarė pasitraukimo idėjai. Vargu ar likusiuose skyriuose susiklostys priešingos tendencijos, tad rudenį balsuosianti socialdemokratų taryba tikriausiai neturės kitokios išeities, kaip tik palaiminti socdemų ir „valstiečių“ skyrybas.

Tai būtų pirma rimtesnė politinė krizė Lietuvoje nuo 2006 m., kai socialdemokratų valdančiąją daugumą paliko Darbo partija ir, netekusi Seimo daugumos, turėjo atsistatydinti Algirdo Brazausko Vyriausybė. Vėliau, 2008–2012 m. ir 2012–2016 m. kadencijose, nors politinių permainų ir būta, tačiau Seimo daugumos visą tą laikotarpį išlikdavo daugmaž nepasikeitusios.

„Valstiečių“ Seimo frakcijoje šiuo metu yra 56 parlamentarai, tad 19-os socialdemokratų pasitraukimas paliktų juos ir jų kontroliuojamą Vyriausybę Seimo mažuma. Patys „valstiečiai“ kol kas dėl tokios įvykių eigos nepanikuoja – jų deleguotas Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis rugpjūčio pradžioje sakė, kad parlamente gali susiburti „valstiečiams“ prijaučiančių politikų frakcija iš kitų politinių jėgų, tačiau vargu ar toks scenarijus realus.

Socialdemokratų frakcija Seime kol kas lauks ir veikiausiai paklus partijos tarybos sprendimui, o kitų parlamento frakcijų atstovai neturi objektyvių priežasčių palikti savo politinių jėgų ir burtis į naują V. Pranckiečio minėtą darinį. „Valstiečiams“ likus Seimo mažuma, tikėtinesnis kaip tik priešingas scenarijus – pačios LVŽS frakcijos Seime byrėjimas ir jos narių perbėgimas į kitas, labiau konsoliduotas parlamento frakcijas.

Ar įmanoma apeiti Palucko planą?

Politologas Algis Krupavičius portalui Alfa.lt teigė, kad šiuo metu beveik nėra jokių galimybių išsaugoti valdančiąją daugumą, kadangi anksčiau pasitraukimui iš koalicijos prieštaravęs socialdemokratas Algirdas Butkevičius ir šiam požiūriui prijaučiantis partijos elitas negalės nekreipti dėmesio į partijos skyrių daugumos nuomonę. Šiuo atveju G. Paluckas išnaudoja jau anksčiau partijos pirmininko rinkimuose pasiteisinusią strategiją apeliuoti į eilinius socialdemokratus ir mažiau kreipti dėmesį į partijos vadovybę.

Visgi, pasak A. Krupavičiaus, galima svarstyti apie du variantus, kaip valdančioji dauguma dar galėtų išlikti. Visų pirma, iniciatyvą galėtų parodyti Seimo socialdemokratai, kurie turėtų surasti formą, kaip bendradarbiauti su „valstiečiais“. Čia iniciatyvą jau bandė rodyti socialdemokratas Gediminas Kirkilas – pasiūlė memorandumą, kuriuo LVŽS įsipareigotų priimti svarbiausius socialdemokratų siūlymus, tačiau atrodo, kad šį bandymą išsaugoti Seimo koaliciją G. Paluckas jau nugesino.

„Tendencija yra aiški – liko tik vienas klausimas. Kaip šį reikalą spręs partijos taryba – ji gali arba iškart trenkti durimis, arba ieškoti tarpinių sprendimų, ir čia pirmiausia kalbu apie G. Kirkilą bei jo iniciatyvą pasirašyti memorandumą, kuriame būtų išdėstyta artimiausia politikos darbotvarkė. Tai leistų dar bent kuriam laikui pratęsti dabartinės daugumos egzistavimą. Tai vienas iš realiausių kelių pabandyti sustabdyti išsivaikščiojimą.

Kita vertus, socialdemokratų lyderis G. Paluckas jau interpretavo G. Kirkilo iniciatyvas kaip konstruktyvios opozicijos galimą darbų dalį. Tai rodo, kad netgi socdemų partijos viduje nėra sutarimo dėl tarpinių variantų scenarijų – nuomonės išsiskyrusios jau dabar, tad kol kas visi ženklai iš visų pusių rodo, kad koalicija prie pat išsiskyrimo slenksčio“, – svarstė A. Krupavičius.

Socialdemokratų lyderiui G. Paluckui vis vien tenka galutinis žodis vertinant kitų jo partiečių iniciatyvas, tačiau jei analogišką žingsnį žengtų patys „valstiečiai“, jam pagrįsti koalicinės sutarties nutraukimą su jais būtų sudėtingiau.

Kol kas pasitraukimą iš valdančiosios daugumos G. Paluckas daugiausia grindė tuo, kad „valstiečių“ dauguma nekreipia dėmesio į jų politinius siūlymus. Tačiau jei premjeras S. Skvernelis ir LVŽS lyderis R. Karbauskis viešoje spaudos konferencijoje, motyvuodami noru išsaugoti politinį stabilumą šalyje, įsipareigotų priimti socialdemokratų siūlymus, pavyzdžiui, mokesčių politikos klausimais, G. Paluckas nebetektų preteksto palikti valdančiąją daugumą. Kartu nepavykus forsuoti pasitraukimo iš Seimo daugumos, būtų diskredituotas ir jo pirmininkavimas partijos viduje, tad arba G. Paluckas turėtų šaukti naujus partijos lyderio rinkimus, arba tolesnė jo lyderystė partijos gretose būtų vis labiau nominali.

Visgi, A. Krupavičiaus manymu, tokio siurprizo iš LVŽS pusės laukti nereikėtų, kadangi pastaraisiais mėnesiais geranoriškumo socialdemokratų atžvilgiu „valstiečių“ atstovai taip ir neparodė.

„Socialdemokratai „valstiečių“ geranoriškumo atveju turėtų grįžti ir situaciją vertinti, bet kol kas požymiai priešingi. Ministras pirmininkas yra ne kartą aktyviai klausęs socialdemokratų, ar jie nori likti koalicijoje, o pastaruoju metu ir G. Paluckas su R. Karbauskiu nesugebėjo suderinti nuomonių, nors atrodytų, kad būtent R. Karbauskis ilgą laiką buvo koalicijos šalininkas. Taigi skirtys tarp „valstiečių“ ir socialdemokratų pastaruoju metu tik pagilėjo ir dar labiau išsiplėtė“, – sakė politologas.

Pikta retorika – pagrindas kietoms deryboms?

Žvelgdamas iš kitos pusės, politologas Lauras Bielinis svarstė, kad visi dabartiniai „valstiečių“ ir socialdemokratų nesutarimai gali būti tiesiog abiejų pusių signalai, turintys sustiprinti jų derybines pozicijas prieš rudenį vyksiančias diskusijas dėl politinių prioritetų peržiūrėjimo.

„Formaliai žvelgiant, dauguma socialdemokratų norėtų išeiti iš koalicijos, tačiau dėl to neturėtume manyti, kad viskas imta ir nuspręsta. Juk visa tai, kas vyksta, yra papildomas argumentas tolesnėms deryboms tarp „valstiečių“ ir socialdemokratų. Galbūt „valstiečiai“, supratę savo silpnesnes pozicijas be socialdemokratų, padarys nuolaidų. Galbūt pasiseks sutarti dėl kitokių politinių instrumentų, kurie būtų perduoti socialdemokratams. Tai galėtų leisti išsaugoti valdančiąją koaliciją.

Aišku, čia įsijungia politinių principų svarbos klausimas. Šiuo metu G. Paluckas demonstruoja tam tikrų politinių principų rinkinį, tad toliau spręsis, kas laimės: jo principai ar pasiūlytos nuolaidos“, – kalbėjo pašnekovas.

Anot jo, šiuo metu geriau atrodo būtent socialdemokratų pozicijos, kadangi, LVŽS populiarumui visuomenėje smunkant, socdemai tampa politinei kairei simpatizuojantiems rinkėjams artimiausiu pasirinkimu. Tad socialdemokratams pasilikimas valdančiojoje daugumoje nėra itin svarbus. Tuo metu „valstiečių“ frakcijos, kurios didelė dalis atstovų net nėra partijos nariai, vieningumas laiduojamas buvimu valdžioje. Jei R. Karbauskis nesugebės garantuoti efektyvios „valstiečių“ valdžios, laiko klausimas, kada jo vadovaujama frakcija ims byrėti.