Teks nusiteikti: grįžta vairuotojų prakeiksmas, dėl kurio dažniausiai esame patys kalti

Automobilių spūstys
Automobilių spūstys
© Edvard Blaževič

Besibaigiant vasarai didmiesčių gyventojai vėl su nerimu pasitinka rugsėjį. Deja, rudens pradžia reiškia vieną – gerokai išaugusį automobilių eismo intensyvumą ir vėl besiformuojančias spūstis. Ekspertų teigimu, būtent rudenį automobilių eismas sostinėje išauga daugiau nei trečdaliu, o dalis nepatyrusių vairuotojų dėl dar neregėtų vairavimo sąlygų gali tapti rakštimi bendrame automobilių sraute.

Ruduo įprastai reiškia darbymetį ir draudikams. Pastarieji neslepia, jog prasidėjus rugsėjui išauga ir eismo įvykių skaičius, o tai dažniausiai nulemia jau minėti jauni nepatyrę vairuotojai, kurie savaip interpretuoja Kelių eismo taisykles (KET) ir stokoja atidumo.

Atostogos būna ir gatvėse

Skaičiuojama, kad, atėjus atostogų metui, sostinėje automobilių srautai sumažėja net 30–40 procentų. Apie šią tendenciją naujienų portalui Alfa.lt patvirtino ir Aleksejus Apanovičius, SĮ „Susisiekimo paslaugos“ Miesto eismo organizavimo departamento vadovas. Jo teigimu, vaikų vežimo į mokymo įstaigas faktoriaus įtaka transporto spūsčių susidarymui yra labai akivaizdi.

„Bendra išvada būtų tokia, kad kai kuriose gatvėse prasidėjus moksleivių atostogoms grūsčių nesiformuoja, nes natūralu, kad sumažėjo transporto srautai, tėvams nereikia vežti vaikų į darželius, mokyklas. Kitose gatvėse transporto srautai mažai pasikeitė, nors formuojasi grūsčių, jos išsisklaidė kur kas greičiau“, – teigė A. Apanovičius.

Didžiausi pokyčiai, anot pašnekovo, pastebimi per rytinį piką, nes tuo metu būtent ir vykstama į darželius ar mokyklas. Tuo metu transporto srautų vakarinio piko metu susidaro labiau dėl darbo laiko pabaigos, todėl jiems moksleivių atostogos turi mažesnę įtaką.

Visgi ruduo žymi atostogų pabaigą ir daugumai būsimų bei esamų studentų, taip pat eiliniams dirbantiesiems. Dėl šios priežasties eismas tampa intensyvesnis ir vakarinio piko metu. Vilniaus miesto savivaldybės įmonės „Susisiekimo paslaugos“ duomenimis, sostinėje transporto srautai pirmosiomis rugsėjo savaitėmis, išauga maždaug 30–40 proc., o kai kuriose gatvėse – net ir 50 proc.

Didžiausių transporto spūsčių piko valandomis susidaro Vilniaus vakariniame aplinkkelyje, Ukmergės, Geležinio Vilko, Olandų, Tūkstantmečio gatvėse, Laisvės prospekte.

Jaunimo problemos

Draudimo bendrovės BTA specialistai sako, jog problemų eisme neretai sukelia jaunimas, mat jie eismo įvykius tikrai sukelia bene dažniausiai. Draudimo bendrovės BTA Ekspertizių skyriaus vadovas Andrius Žiukelis sako, jog dėl tokios situacijos iš dalies kalta patirties stoka, tačiau visiškai realu, kad jaunesnės kartos atstovai tiesiog kitaip supranta eismą.

Anot BTA specialisto, šviežiai „iškepti“ vairuotojai, stokojantys vairavimo įgūdžių ir itin griežtai besilaikantys kelių eismo taisyklių, – tai tik viena jaunų vairuotojų kategorija. Kita dalis – be galo savimi pasitikintys jauni žmonės, kurie bet kokia kaina mėgina pasidemonstruoti ir kelyje atkreipti į save dėmesį.

„Šio antrojo tipo jaunieji vairuotojai dažniausiai jau būna prakutę, apsipratę su didžiųjų miestų eismo specifika, ir įgavę daugiau patirties. Tačiau neretai pernelyg didelis pasitikėjimas savimi, prasilenkiantis su realiais įgūdžiais, gali būti itin skaudžių nelaimių priežastimi“, – sako BTA atstovas.

Pasak jo, nors keliuose chaoso daugiausia rugsėjį, tačiau kelių metų BTA draudimo statistika rodo, jog jauni vairuotojai didmiesčiuose daugiausiai eismo įvykių sukelia ne rugsėjį, o spalį.

„Nuo rudens tiek su pasimetusiais, tiek su nepagrįstai agresyviai važinėjančiais jaunais vairuotojais neišvengiamai susidursime dažniau. Eismas rugsėjo pirmosiomis savaitėmis ir taip itin chaotiškas, tad teks būti pakantesniems ir žvelgti kolegiškai bei susitaikyti, kad šis periodas tiesiog praeis.

Kita vertus, stresuojantiems studentams rekomenduočiau neskubėti riedėti į gatves, ypač piko metu. Sulaukite savaitgalio, kai eismas ne toks intensyvus, ir tuomet pamėginkite įveikti pačius svarbiausius ir reikalingiausius maršrutus, pasirinkite, kuris kelias jums patogiausias, reikalaujantis mažiausiai sudėtingų manevrų ar žiedinių sankryžų“, – rekomendacijomis pradedantiems vairuotojams dalinasi A. Žiukelis.

Dėl spūsčių – patys kalti

Automobilių skelbimų portale Autogidas.lt rašoma, jog jeigu spūstis susiformuoja kelias eismo juostas viena kryptimi turinčiame kelyje, jame tikrai atsiras keletas „šaškių mėgėjų“, nardančių iš juostos į juostą.

Tokie veiksmai smarkiai mažina viso eismo greitį: persirikiuodamas žmogus priverčia už jo atsidūrusį automobilį pristabdyti, automobilis už pastarojo turi atlikti tą patį veiksmą ir taip susidaro grandininė reakcija, nes kiekvienas iš paskos važiuojantis automobilis turi pristabdyti vis smarkiau. Tos „domino“ dėlionės pabaigoje – visiškai sustojęs automobilis. Nors dar ką tik eismas judėjo keliolikos kilometrų per valandą greičiu.

Kas blogiausia, kad persirikiuojantys vairuotojai savo veiksmuose neretai įžvelgia teigiamų dalykų ir mano taip ne tik pagreitinantys savo kelionę, bet ir visą eismą. Deja, yra priešingai: paties „šaškininko“ kelionė gali sutrumpėti viena kita minute, tačiau dėl tokių veiksmų keliomis sekundėmis pailgėja kiekvieno už jo stovinčio automobilio kelionė.

Kita problema – lėtas pajudėjimas nuo šviesoforo. Dažnas vairuotojas tik užsidegus žaliam signalui sugalvoja įjungti pavarą, nors tą turi padaryti dar šviečiant geltonam signalui, o su pirma „žalios“ akimirka pradėti važiuoti. Juk kuo daugiau automobilių pravažiuos per vieną žalio šviesoforo ciklą, tuo mažiau jų liks stovėti prie raudono. Šitą itin nesunku įrodyti: užtenka keliolika minučių stebėti bet kurią sankryžą. Nereikia turėti erelio akių norint pamatyti, kad dažnas vairuotojas gali pajudėti iš vietos bent sekunde anksčiau.

Netvarkingas persirikiavimas – itin dažna problema. Iš greitėjimo juostos į gatvę įsilieti norintys vairuotojai privalo naudotis „užtrauktuko“ principu: vienas gatve judantis vairuotojas praleidžia vieną persirikiuojantį prieš save. Persirikiuoti, siekiant sklandaus „užtrauktuko“ veikimo, reikėtų tik pačioje greitėjimo juostos pabaigoje.