Antisovietinio mitingo organizatorė: mane mušė, 40 valandų vežiojo po miškus

Nijolė Sadūnaitė
Nijolė Sadūnaitė
  © Stop kadras
Info TV
2017-08-23 21:06

Lygiai prieš trisdešimt metų antisovietinis mitingas Vilniuje prie Adomo Mickevičiaus paminklo paleido riedėti Lietuvos nepriklausomybės sniego gniūžtę, per kelerius metus išaugusią taip, kad nušlavė sovietų imperiją. Mitinge dalyvavę kunigas Julius Sasnauskas ir viena iš organizatorių Nijolė Sadūnaitė tą dieną prisimena kaip šiandien.

Kunigas J. Sasnauskas pro A. Mickevičiaus paminklą Vilniuje praeina dažnai, tačiau šiandien čia jį užplūsta prisiminimai. Būtent čia lygiai prieš trisdešimt metų įvyko pirmasis didelis viešas mitingas prieš sovietų valdžią nuo Romo Kalantos laikų. J. Sasnauskas čia stovėjo ir tą dieną.

Kita tos dienos prieš tris dešimtmečius herojė – vienuolė N. Sadūnaitė. Dabar ji gyvena vienuolyne Vilniaus pašonėje ir varto vieną iš savo knygų, užtraukusių jai sovietų valdžios nemalonę. Už religinių leidinių platinimą ji buvo ištremta į Sibirą. Grįžusi vėliau ji tapo kone garsiausia 87-ųjų mitingo vėliavneše, kurios vardas nuskambėjo per visą pasaulį. Istorinio momento priešais A. Mickevičiaus paminklą pradžioje esą tvyrojo nejauki tyla. Minioje buvo saugumiečių, ir niekas nesiryžo kalbėti.

„Ten prie Mickevičiaus buvo labai spontaniškai: aš mačiau, kad buvo daug tų brolelių iš valstybinių įstaigų ir kad jie močiutes apklausė – vienas apklausia, kitas filmuoja – „ko tu čia atėjai?“ O jos taip, žinai, truputį išsigandę“, – pasakoja N. Sadūnaitė.

Tada staiga tylų žmonių susirinkimą mitingu pavertė būtent ji.

„Sakau „reikia pradėt, pasakyt kelis žodžius“. O visi trys vyrai buvo su šeimom ir vaikais, tai rizika. Tai sakau „Antanai, aš kalbėsiu, aš viena“. Sako, kalbėk“, – prisiminimais dalijasi N. Sadūnaitė.

Kitą dieną po mitingo visoje Amerikoje skaitomas „The New York Times“ rašė: Sadūnaitė pradėjo minėjimą, reikalaudama laisvės Lietuvai, Latvijai ir Estijai, į ką minia atsakė entuziastingu pritarimu.

„Mus visus perspėjo, visus keturis perspėjo, prokuroras filmavo mane, kai perspėjo, kad jeigu mes nueisim ir prabilsim – penkiolika metų kalėjimo“, – pasakoja moteris.

Į kalėjimą jos nepasodino. Penkios dienos po mitingo, Sadūnaitei važiuojant iš Vilniaus į Kauną, automobilį sustabdė saugumiečiai. Įsodino ją pas save, vežiojo po Baltarusijos miškus ir grasino nušausią.

„Jie ten ir mušė mane, 40 valandų po miškus Baltarusijos vežiojo, šaudė“, – sako ji.

Saugumiečių spaudžiama prisipažinti apie savo disidentinę veiklą, ji pasakoja pašaipiai sušukusi: „pavogiau povandeninį laivą!” Vis dėlto paklausta, ar laikė save disidente, atsako vienareikšmiškai.

„Oi ne, angelėli. Aš mažiausias grūdelis ir, kaip sako, pataikiau tuo metu į tą orbitą“, – sako N. Sadūnatė.

O iškart po mitingo pasakoja pamiršusi visus sovietinės valdžios grasinimus.

„Tuo metu man buvo be galo smagu, kai einu jau nuo Mickevičiaus, tokia jauna mergikė prieina, studentė turbūt. Sako: ačiū, Nijole, atėjau vienokia, o išėjau visai kitokia. Nu tai, galvoju, mamma mia, už tai ir penkiolika metų verta pasėdėt“, – dalijasi prisiminimais moteris.

Kitų metų žiemą Vilniuje N. Sadūnaitė buvo užpulta ir sumušta. Dar po to jai skirtas namų areštas. Dar po dvejų metų Lietuva tapo laisva. A. Mickevičiaus paminklas šiandien tebestovi. O jo papėdėje prieš trisdešimt metų tylų susirinkimą nepriklausomybės kibirkštimi pavertusi moteris šiandien pagaliau džiaugiasi ramybe.