Lietuviai į Latviją alkoholio, latviai į Lietuvą – maisto

Lietuviai į Latviją alkoholio, latviai į Lietuvą – maisto
Lietuviai į Latviją alkoholio, latviai į Lietuvą – maisto
© Alfa.lt fotomontažas

Jei lietuviai įsigyti pigesnių alkoholinių gėrimų keliauja į kaimyninę Latviją, tai pastarieji į mūsų šalį pavydžiai dairosi pigesnių maisto produktų.

Ne paslaptis, jog Lietuvoje smarkiai padidinus akcizus alkoholiniams gėrimams lietuviai iš naujo atrado Latviją, kur gėrimai pigesni bene dvigubai. Padidėjus alkoholio migracijai tarp šalių, sujudo ir latviai, kurie pastebėjo, jog mūsų šalyje pigesni maisto produktai.

Ekonomistai teigia, kad lietuvių apsipirkinėjimas svetur nesukelia itin neigiamo ekonominio poveikio, tačiau nepaneigsi, jog išaugo šešėlinė prekyba.

Pieno produktai brangesni dvigubai

Pernelyg daug skųstis aukštomis maisto produktų kainomis lietuviai kaip ir neturėtų. Kaimyninėje Latvijoje panašūs produktai kainuoja gerokai daugiau, bent jau taip skelbia socialiniuose tinkluose pasidalyta lentelė su palygintomis kainomis.

Latviai palygino Šiauliuose esančio prekybos tinko „Lidl“ maisto produktų kainas su panašių prekių jų šalyje esančiuose prekybos centruose – „Supernetto“ bei Rygoje esančia „Maxima“.

„Supernetto“ tinklą kaip mažų prekių parduotuves turėtų atsiminti ir lietuviai. Šio tinklo parduotuves valdo prekybos tinklas „Rimi“. Šių parduotuvių prieš kelerius metus buvo ir Lietuvoje, tačiau 2012 metais jos uždarytos, o prekės ženklas „Supernetto“ pakeistas į vieną bendrą – „Rimi“.

Labiausiai latvius nustebino išsiskiriančios pieno produktų kainos. Pavyzdžiui, jei Lietuvoje kilogramo sūrio kaina – 5,56 Eur, tai Latvijoje panašaus atitikmens sūrio kaina – daugiau nei 9 Eur. Sviesto kainos skirtumas panašus: Lietuvoje – 5,83 Eur/kg, Latvijoje – daugiau negu 10 Eur/kg.

Tiesa, ne visi produktai Latvijoje brangesni. Pavyzdžiui, avokado vienetas Lietuvoje kainuoja 1,29 Eur, Latvijoje – iki 0,9 Eur. Kilogramas kivių Lietuvoje kainuoja 2,69 Eur, Latvijoje – iki 2,6 Eur.

Maisto produktų kainų skirtumas

Alkoholis – pigesnis

Kitas dalykas, dėl kurio lietuviai iš naujo atrado Latviją, – tai mažesnės alkoholinių gėrimų kainos. Nuo kovo mėnesio Lietuvoje stipriai padidinus alkoholinių gėrimų akcizų tarifą, kaimyninėje šalyje panašūs ar net ir tokie patys gėrimai tapo bene dvigubai pigesni.

Nors paviešintoje lentelėje tokio didelio kainos skirtumo nesimato – putojantis vynas Lietuvoje kainuoja 3,69 Eur, o Latvijoje – vos keliais centais mažiau, tačiau verslininkai labai greitai sureagavo į kainų skirtumus ir vartotojams pasiūlė išeičių.

Pavyzdžiui, Latvijos verslininkai atidarė specializuotas alkoholio parduotuves pasienyje, kurios orientuotos tikslingai lietuviams. Viena parduotuvių – Grenctalės miestelyje, netoli Saločių. Parduotuvėje apsilankę lietuviai pasidalijo nuotraukomis ir pastebėjimais, jog gėrimai pigesni 40–50 proc.

„Pavyzdžiui, pas mus „Rimi“ parduotuvėje su depozitu alus „Faxe“ kainuoja 1,19 Eur, „Corona“ – 1,69 Eur. O ten (Latvijoje) „Faxe“ – 0,55 Eur, o „Corona“ – 0,69 Eur“, – teigė Latvijoje apsipirkęs lietuvis.

Daugiau kainų palyginimų rasite šiame straipsnyje: Lietuviams pasienyje atidarė alkoholio išparduotuvę – pasidalijo kainomis.

Lietuvos verslininkai taip pat nesėdėjo rankų sudėję. Specializuota gėrimų parduotuvė „Vynoteka“ lietuvius pradėjo autobusiuku nemokamai vežti į Latviją. Kelionės vykdomos kasdien, kartais net po kelis reisus.

Alkoholinių gėrimų kainos Latvijoje

Stebi augančią šešėlinę prekybą

Nors alkoholinių gėrimų kainos Lietuvoje ir Latvijoje gerokai skiriasi, taip pat lietuviams statomos parduotuvės pasienyje bei organizuojamos nemokamos kelionės į Latviją, tačiau didelio poveikio ekonomikai, anot ekonomisto Gitano Nausėdos, nėra.

„Tokie pirkimai pasienyje, žinoma, negali neigti, kad vyksta, tačiau jų apimtis nėra makroekonominio masto“, – teigė ekonomistas.

Paskutiniais duomenimis, Latvijoje iš alkoholinių gėrimų akcizų surinkta daugiau, tačiau pardavimai išaugo vos 1,5 proc.

Žiūrint paviršutiniškai, galbūt ir galima būtų pasidžiaugti dėl sumažėjusio alkoholio suvartojimo, tačiau alkoholio akcizų padidinimas turi ir neigiamų pasekmių, kurios jau juntamos, – tai išaugusi šešėlinė prekyba.

Policijos duomenimis, per pirmąjį šių metų ketvirtį už nelegalaus alkoholio gaminimą, įgijimą, laikymą ar gabenimą pareigūnai išrašė 160 protokolų. Pernai per tą patį laikotarpį buvo išrašyta vos 13 protokolų, tad šiemet jų – net 12 kartų daugiau.

„Galvoje įkyriai kirba klausimas – kaip pamiškėse gaminamų gėralų „rinką“ veikia nuo šių metų kovo mėnesio smarkiai išaugę akcizai alkoholiniams gėrimams? 20–30 centų pabrangęs alus, euru daugiau kainuojantis vyno ar degtinės butelis dalį žmonių paprasčiausiai stumtelėjo į miškuose besislapstančių nelegalaus alkoholio distiliato gamintojų glėbį. Žinoma, padidintų akcizų tikslas buvo ne toks – siekiama sumažinti girtavimą šalyje bei surinkti daugiau pinigų į biudžetą, bet, deja, ne visada viskas vyksta pagal šventąjį planą“, – teigė projekto „Lietuva be šešėlio“ vadovas Kęstutis Kupšys.

Lietuviai į Latviją alkoholio, latviai į Lietuvą – maisto

Lietuviai į Latviją alkoholio, latviai į Lietuvą – maisto
+20