Alkoholio akcizų padidinimo pasekmės – išaugusi šešėlinė prekyba

Alkoholis
Alkoholis
© Fotodiena.lt

Lietuvoje stipriai padidinus akcizo tarifus alkoholiniams gėrimams, išaugo šešėlinė prekyba. Policijos duomenimis, per pirmąjį šių metų ketvirtį už nelegalaus alkoholio gaminimą, įgijimą, laikymą ar gabenimą pareigūnai išrašė 160 protokolų. Pernai per tą patį laikotarpį buvo išrašyta vos 13 protokolų, tad šiemet jų net 12 kartų daugiau.

„Lietuva be šešėlio“ vadovas Kęstutis Kupšys teigia, kad augančio šešėlio galima nematyti tik tada, jei nežiūri.

Protokolų – 12 kartų daugiau

Naujosios valdžios kovos planas, atrodytų, veikia – alkoholio suvartojimas šalyje mažėja, bent jau taip skelbia oficialūs šalies skaičiai. Tačiau „Lietuva be šešėlio“ vadovo teigimu, tokios tendencijos sveikintinos tik tada, jei užmerkiame akis prieš šešėlio statistiką.

„Ji, deja, rodo, kad ne viskas taip gražu ir šventa – nelegalaus alkoholio šiemet sulaikoma keliolika kartų daugiau. Po daugelio metų mažėjimo tai drastiška ir didelį nerimą kelianti situacija“, – teigė K. Kupšys.

Šešėlio žemėlapio Bešešėlio.lt statistika skelbia, kad vien birželį buvo pranešta apie 23 „taškus“, kuriuose nelegaliai prekiaujama tabako gaminiais, alkoholiniais gėrimais ir degalais. Praėjusį ketvirtį (balandžio–birželio mėnesiais) iš viso sulaukta net 90 gyventojų pranešimų. Palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, šis skaičius išaugo pusantro karto.

Policijos duomenimis, per pirmąjį šių metų ketvirtį už nelegalaus alkoholio gaminimą, įgijimą, laikymą ar gabenimą pareigūnai išrašė 160 protokolų. Pernai per tą patį laikotarpį buvo išrašyta vos 13 protokolų, tad šiemet jų – net 12 kartų daugiau.

„Galima viltis, kad išaugusi išrašomų protokolų ir pranešimų statistika rodo pagirtiną policijos pareigūnų darbo aktyvumą ir gyventojų sąmoningumą, o ne itin suaktyvėjusius nelegalaus alkoholio gamintojus ir prekiautojus. Nors pastarieji tikrai turi priežastį sukti savo nusikalstamą veiklą visu greičiu. Smarkiai išaugus alkoholinių gėrimų kainoms ir mažėjant prieinamumui, klientų samagono gamintojams tik daugės“, – teigė K. Kušys.

Rezultatai gerėjo

Remiantis „RAIT“, „Spinter tyrimai“ bei „Ekonominės konsultacijos ir tyrimai“ rinkos tyrimų agentūrų atliktu skaičiavimu, šešėlinė rinkos dalis stipriųjų gėrimų rinkoje pastaraisiais metais traukėsi.

Nuo 2012 m., kai šešėlis sudarė 36 proc., iki pat 2015 metų nuosekliai mažėjo ir susitraukė iki 22 proc.

Šešėlinė alkoholio rinka

Tikėtina, kad augantis šešėlis, policijos išrašomi protokolai už nelegalaus alkoholio gaminimą, įgijimą, laikymą susijęs su smarkiai išaugusiais akcizų tarifais alkoholiniams gėrimams.

„Galvoje įkyriai kirba klausimas – kaip pamiškėse gaminamų gėralų „rinką“ veikia nuo šių metų kovo mėnesio smarkiai išaugę akcizai alkoholiniams gėrimams? 20–30 centų pabrangęs alus, euru daugiau kainuojantis vyno ar degtinės butelis dalį žmonių paprasčiausiai stumtelėjo į miškuose besislapstančių nelegalaus alkoholio distiliato gamintojų glėbį. Žinoma, padidintų akcizų tikslas buvo ne toks – siekiama sumažinti girtavimą šalyje bei surinkti daugiau pinigų į biudžetą, bet, deja, ne visada viskas vyksta pagal Šventąjį planą“, – sakė „Lietuva be šešėlio“ vadovas.

Pasekmės jau stebimos

Naujoji valdžia buvo įspėta apie galimas neigiamas pasekmes smarkiai padidinus akcizo tarifus alkoholiniams gėrimams.

Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) viceprezidentas Vytautas Žukauskas teigė, kad naujos valdžios ketinimai neišvengiamai turės neigiamos įtakos.

„Lietuvoje, lyginant akcizų dydį pagal pragyvenimo lygį, jis ir taip jau yra aukštas. Jeigu mes padalintume akcizo dydį iš vidutinių pajamų, tai tas santykis, arba kitaip jį galima būtų pavadinti, kiek įmanoma nusipirkti alkoholio už vidutines pajamas, tai tas įperkamumas alkoholio Lietuvoje ir taip yra pakankamai mažas. Ir tai veda prie tam tikrų dalykų: jeigu žmonės šito poreikio, kurį turi, negali patenkinti arba neįperka legaliai, jie natūraliai ieško nelegalių būdų. Tai akivaizdu, kad jeigu ta kaina stipriai šoktelėtų į viršų, tai tikrai neigiamai atsilieptų šešėlinei ekonomikai“, – kalbėjo V. Žukauskas.

Būtent tokią situaciją, anot K. Kupšio, dabar ir tenka stebėti, tačiau klausimas, ar čia pabaiga?