113 metų senumo lėlė Robertas slepia kraupią istoriją: sunku suvokti, kas dėjosi jo šeimininkams

Lėlė Robertas
Lėlė Robertas
© „Twitter“
Alfa Pramogos | Alfa.lt
2017-08-13 14:32

Lėlė Robertas atrodo kaip niekuo neišsiskiriantis senas žaislas jūreivio kostiumu. Iš tiesų 113 metų senumo lėlė slepia tamsią paslaptį.

1904-aisiais Robertas buvo padovanotas ketverių metų berniukui tuo pačiu vardu – Robertui Gene. Dovaną pagamino tarnas, praktikavęs juodąją magiją. Vaikas, žinoma, to nežinojo, tad savo naują lėlę nešdavosi visur, netgi prie pietų stalo jai paskyrė atskirą kėdę. Lėlės plaukai pagaminti iš tikrų žmogaus plaukų sruogų, o jo veidas panašus į berniuko, tačiau metams bėgant bruožai išnyko.

Got to visit Robert the Doll. I made sure to ask his permission before taking this pjoto.

A post shared by Jim Scaramuzzo (@mixon79) on


Vaiko tėvai girdėdavo, kaip naktį jis šnekėdavosi su lėle, o ši jam atsakydavo tyliu ir žemu balsu. Tėvai manė, jog vaikas tiesiog žaidžia, pats pakeisdamas balsą, tačiau po kelerių metų ėmė dėtis gan keisti dalykai. Draugą aplankydavę vaikai dažnai matydavo ant lango sėdinčią lėlę Robertą. Negana to, kai tėvai rasdavo suplėšytus ar sugadintus daiktus ar kitus žaislus, jų sūnus teigdavo, kad tai padarė Robertas.

Kai R. Gene suaugo, jo artimas ryšys su lėle niekur nedingo. Kai kurie teigė, kad tai nesveika. Miestelyje sklandė gandai, jog jau užaugęs lėlės savininkas paskyrė žaislui visą kambarį, o jį papuošė taip, tarsi augintų vaiką. Kai Robertas vedė, jo žmona mirė nuo taip ir neišaiškintų priežasčių.

reklama


„Robertas Gene buvo ekscentriškas menininkas, ekstravertas ir šiek tiek keistas“, – taip kadaise lėlės savininką apibūdino jo pažįstamas Cori.

Vyras mirė 1976-aisiais ir jo namuose netruko įsikurti nauji gyventojai. Lėlė ten liko, tik užkelta į palėpę kaip senas žaislas. Žmonės skundėsi, jog vis girdėdavo keistus bildesius, žingsnius ar juoką, ypač tame kambaryje, kur buvo laikoma lėlė. Jie tikindavo, kad jos išraiškos keisdavosi ir, negana to, buvo atvejų, kai namo gyventojams atrodydavo, jog lėlė juos užpuolė.

Kiti namo gyventojai ir lėlės savininkai greitai paslaptingai mirdavo. Dabar, kai Robertas yra įkaltintas muziejuje, darbuotojai teigia, jog niekas negali jo nufotografuoti, nes fotoaparatai kaipmat sugenda. Muziejaus lankytojai, besišaipantys iš lėlės ir jos pirmojo šeimininko istorijos, vėliau turi atsiprašyti žaislo, mat jiems pradeda dėtis šiurpūs dalykai. Lėlės Roberto prisibijo ir muziejaus darbuotojai.