Skvernelio dardėjimas žemyn: ar prezidentinę svajonę jau reikia pamiršti?

S. Skvernelis
S. Skvernelis
© Fotodiena.lt

Dar prieš metus vienu mylimiausių Lietuvos politikų tituluoto premjero Sauliaus Skvernelio populiarumas sliuogia žemyn. Politologai pastebi, kad su šiuo politiku ir „valstiečiais“ žmonės siejo dideles geresnio gyvenimo viltis, bet šia valdžia jau ima nusivilti. Ar tai reiškia, kad nuo S. Skvernelio nusisuks dar daugiau rinkėjų, o jam galimas ambicijas dėl prezidento posto teks pamiršti?

Kaip rodo naujienų agentūros ELTA užsakymu rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ liepos 7–17 dienomis atliktos apklausos duomenys, šiuo metu premjero S. Skvernelio vertinimas visuomenėje yra blogiausias nuo 2015-ųjų pabaigos.

Tyrimas rodo, kad pirmą kartą nuo 2015 metų lapkričio, kai buvo pradėti matuoti S. Skvernelio reitingai, dabartinis ministras pirmininkas turi daugiau gyventojų nepalankių vertinimų (45 proc.) nei palankių (44 proc.).

Palankiausiai S. Skvernelį gyventojai vertino 2016-ųjų lapkritį, kai po Seimo rinkimų jis tapo premjeru (tada 74 proc. jį vertino palankiai ir 17 proc. nepalankiai).

S.Skvernelis

reklama

Rinkėjai tikėjosi ne to

Alfa.lt kalbinta Mykolo Romerio (MRU) universiteto lektorė, politologė Rima Urbonaitė, kalbėdama apie krentantį S. Skvernelio populiarumą, atkreipė dėmesį į tai, kad jo vadovaujama Vyriausybė ėmėsi nemažai ryžtingų reformų – valstybės valdomų įmonių pertvarka, urėdijų reforma, – tačiau nepriėmė sprendimų, kurie pagerintų žmonių socialinę, ekonominę padėtį. Dėl to, anot jo, premjero reitingai smunka.

R. Urbonaitės teigimu, nors „valstiečių“ partijos populiarumas taip pat smunka, šis procesas vargiai susijęs su premjero reitingų smukimu.

„Labiau S. Skvernelį, manau, žmonės mato kaip premjerą, labiau atskirtą nuo Seimo, izoliuotai, tuo labiau kad premjeras į Seimo rinkimus ėjo su „valstiečių“ vėliava, bet su ne politiko lentele po kaklu“, – aiškino politologė.

„(S. Skvernelio – Alfa.lt) reitingai gali kilti, bet tai labai priklausys, kaip veiks pati Vyriausybė. Politinė situacija labai nepalanki, nes turime tokias turbulencijas – „valstiečiams“ reikia galvoti, kas bus su koalicija, o tas nestabilumas, jeigu jis atsiras, gali dar labiau kenkti“, – komentavo R. Urbonaitė.

Panašią nuomonę pateikė ir ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto docentas Vincentas Vobolevičius. Jo įsitikinimu, S. Skvernelio populiarumas ėmė trupėti dėl to, kad už jį balsavę žmonės tikėjosi, jog šis politikas kartu su „valstiečiais“ aktyviau gins labiau darbininkijos interesus, kovos su socialine nelygybe, tačiau kol kas to nemato.

Politologo įsitikinimu, kritika „valstiečiams“ ir nepasitenkinimas šia partija niekaip nėra susijęs su prastėjančia visuomenės nuomone apie premjerą, tačiau S. Skvernelis „valstiečiams“ įtaką gali daryti.

„Manau, S. Skvernelis vertinamas kaip nepriklausomas politikas. Jeigu jam būtų viskas gerai, tai jis keltų „valstiečių“ reitingą, nes „valstiečiai“ yra tie, kurie leido S. Skverneliui ateiti. Jeigu jam yra blogai, jis gali tempti „valstiečių“ reitingą, nes jie vat atvedė S. Skvernelį, kuris nepateisina lūkesčių. Bet kad „valstiečiai“ patys jam darytų poveikį, nematau to. Jam „valstiečiai“ nediktuoja, ką daryti. Jis atrodo pakankamai laisvas daugelyje sričių daryti pakankamai liberalius sprendimus“, – Alfa.lt dėstė V. Vobolevičius.

Rima Urbonaitė

Nepalanki premjero pozicija

reklama

S. Skvernelis žiniasklaidai jau yra sakęs, kad dėl dalyvavimo 2019 m. prezidento rinkimuose yra apsisprendęs, tačiau savo pozicijos vis dar neatskleidžia.

MRU docentės R. Urbonaitės manymu, šiuo metu S. Skverneliui taikytis į valstybės vadovus būtų itin keblu.

„Iš dabartinės pozicijos galvoti apie Daukanto aikštę jau tampa labai sudėtinga, nes jeigu tu turi tokius reitingus, jeigu ir toliau tokiame pačiame lygmenyje ir tokiu pačiu stiliumi dirbsi, tai tos galimybės prezidento rinkimams su kiekviena diena mažėja. Aišku, tai priklauso nuo to, kokie kiti kandidatai bus“, – aiškino politologė.

Pasak pašnekovės, S. Skverneliui siekti prezidento posto gali būti nelengva ir dėl šiuo metu ant jo pečių krentančios atsakomybės naštos.

„Šiandien premjero postas yra turbūt viena nedėkingiausių starto pozicijų eiti į prezidento rinkimus, ypač jeigu mes turėsime toliau situaciją tokią, kokia yra. Skaičiai apie BVP augimą, apie atlyginimų augimą, deja, jie nesukelia tokio efekto, kokį gali sukelti, nes atlyginimai auga tam tikrai daliai žmonių, socialinė atskirtis toliau didėja, tai pykčio yra dar daugiau. Kai žmonės tampa labai pikti, tai tau kaip premjerui išeiti iš tokių pozicijų yra sudėtinga, ir akivaizdu, kad šių problemų tu taip greitai pernakt neišspręsi“, – komentavo R. Urbonaitė.

Paklausta, kokiu būdu S. Skvernelis turėtų atgauti, politologė priminė premjero dėmesį Kauno tardymo izoliatoriaus buhalterei Rasai Kazėnienei, kuri atskleidė galimus korupcijos atvejus kalėjimų sistemoje. Anot politologės, S. Skvernelio rūpestis žmonėmis, kuriuos „sistema nuskriaudė“, rinkėjams gali patikti.

Galiausiai, pasak R. Urbonaitės, jei S. Skvernelis sieks prezidento posto, viena iš išeičių jam – susipykti su „valstiečių“ lyderiu Ramūnu Karbauskiu ir atsistatydinti iš premjero pareigų, tačiau šis veiksmas, pažymi politologė, turi būti labai apgalvotas.

„Tai (atsistatydinti – Alfa.lt) reikėtų daryti kuo arčiau rinkimų datos dėl to, kad jei dabar jis atsistatydintų, tai jį žmonės pamirštų. Svarbus klausimas, kodėl ir kokiomis aplinkybėmis atsistatydintų. Atsistatydinti galėtum tik tada, kai gali pasakyti – „aš dėjau visas pastangas, aš padariau viską, ką aš galėjau, bet man sutrukdė, neleido dirbti“. Tu turi būti sistemos auka. Jeigu netapsi sistemos auka ir kovotoju, tai neturi prasmės tas išėjimas. Reikia išeiti su sprogimu“, – aiškino MRU lektorė.

Prezidentė pasikvietė miestų merus diskutuoti dėl socialinių problemų sprendimų

Ragino drastiškai sukti kairėn

reklama

Politologas V. Vobolevičius pažymėjo, kad S. Skvernelio išėjimas iš „valstiečių“ gretų galvojant, kad toks veiksmas jam galėtų padėti prezidento rinkimuose, greičiausiai baigtųsi fiasko, mat bendradarbiavimas, pavyzdžiui, su konservatoriais reikštų jo rinkėjų išdavimą. Be to, kaip teigė politologas, jei į prezidentus pretenduotų V. Ušackas, S. Skverneliui galėtų tekti rungtis su juo šalies vadovo rinkimuose dėl to paties rinkėjų bloko.

„Jeigu jis (S. Skvernelis – Alfa.lt) pasilieka, tai tada yra klausimas, ką jis padarė, kaip „valstietis“. <...> Jis buvo tarsi „valstiečių“ atstovas, tačiau įgyvendino dešiniąją politiką, jo populiarumas krenta. Kitaip sakant, jeigu tu išeini, tu netenki populiarumo, nes esi tarsi išdavikas, jeigu lieki – formaliai nesi išdavikas, formaliai neleidi ateiti į valdžią konservatoriams, bet, kita vertus, turėtumei tada labai stipriai, artėjant prezidento rinkimams, mojuoti vėliava, kuri būtų patraukli tavo rinkėjams“, – svarstė pašnekovas.

V. Vobolevičiaus teigimu, S. Skverneliui, jei jis svajoja dalyvauti prezidento rinkimuose, reikėtų imtis drastiškai keisti savo politinių veiksmų kryptį, nebėgant iš „valstiečių“ daugumos.

„Jeigu jis galvotų apie prezidento rinkimus, turėtų bandyti eiti į konfliktą su verslo bendruomene, stabdyti reformas, kurios iš verslo bendruomenės perspektyvos yra reikalingos, kalbėti apie socialinį teisingumą, bandyti, kiek įmanoma daugiau prastumti įstatymų tokių, jeigu jie net pralaimėtų Seime. <...>

Dabar aš nematau jam jokios prasmės išeidinėti. Jeigu jis dar turi politinių ambicijų, jam reikia sukti į kairę, <...> apsipykti viešumoje, pasirodyti kaip kovotoju už žmogaus interesus, teisybę ir panašiai, tada jo reitingai pagerės“, – dėstė politologas.