Glifosatas ant mūsų stalo: nors įtariamas vėžio sukėlimu, Lietuvoje toliau sėkmingai naudojamas

Roundup
Roundup
  © SCANPIX

Vis daugiau pasaulio šalių pasiryžta vieno populiariausių pasaulio herbicidų „Roundup“ sudėtyje esantį glifosatą įtraukti į vėžį sukeliančių medžiagų sąrašą. Šis žingsnis, žinoma, sukelia minėtą herbicidą gaminančios kompanijos „Monsanto“ nepasitenkinimą.

Visgi nuomonė apie glifosatą pasaulyje kol kas nėra vieninga: nors pastaruoju metu jis vis daugiau šalių įtraukiamas į draudžiamų naudoti medžiagų sąrašą, Europoje bent jau kol kas glifosatui uždegta žalia šviesa.

Štai ūkininkai ir Lietuvoje kol kas sėkmingai naudoja veikliąja medžiaga glifosatu aprūpintus herbicidus piktžolėms naikinti, nors svetur šie preparatai įvardijami kaip keliantys pavojų žmogaus sveikatai. Valstybinė augalininkystės tarnyba (VAT) prie Žemės ūkio ministerijos fiksavo ne vieną pažeidimą dėl glifosatų naudojimo, o tai reiškia, kad ši medžiaga tam tikra forma gali atkeliauti ir ant mūsų virtuvės stalo.

Medžiagą draudžia dėl kancerogeninės kilmės

Dar 2015 metų vasarą „Roundup“ herbicidas, kuris itin plačiai naudojamas piktžolėms naikinti ir Lietuvoje, tapo uždraustas naudoti Prancūzijos soduose. Toks sprendimas priimtas, kai paaiškėjo, kad veikliosios šio preparato medžiagos yra itin kenksmingos žmogaus organizmui ir gali sukelti vėžį.

Būtent Jungtinių Tautų Tarptautinės vėžio tyrimo agentūros vykdyti specialūs tyrimai padėjo įrodyti, kad „Roundup“ herbicide esantis glifosatas yra kancerogeninės kilmės.

Nerimą sukėlė tai, kad preparatas „Roundup“ yra itin plačiai naudojamas sodininkų mėgėjų, taip pat ūkininkų ir netgi Amerikos biotechnologijų giganto „Monsanto“. Prancūzijos ekologijos ministrė tuomet Prancūzijos televizijai teigė, kad jau nebėra laiko delsti, metas kilti į kovą su šiais pesticidais.

Roundup

Tuo metu „Monsanto“ iškart sureagavo į šiuos pareiškimus ir teigė, kad jų produktai, kurie yra pagaminti glifosato pagrindu, žmonių sveikatai nekenksmingi ir atitinka visus saugumo standartus.

Visgi į kovą su „Roundup“ neseniai stojo ir Olandijos valdžia. Nuo 2015 metų šioje šalyje įsigaliojo draudimas, kuriuo privatūs asmenys Olandijoje nebegalės naudoti herbicidų, kurių pagrindą sudaro būtent minėtoji veiklioji medžiaga – glifosatas.

Maža to, Kalifornija šiemet taip pat nusprendė „Monsanto“ sudėtyje esantį glifosatą įtraukti į žmonių sveikatai kenksmingų chemikalų sąrašą.

ES trūksta įrodymų ir bėdos nemato

Nepaisant to, kad glifosatą vis daugiau specialistų įvardija kaip sukeliantį vėžį, Europos Sąjungai (ES) kol kas trūksta įrodymų, norint uždrausti minėtą herbicidą. VAT naujienų portalui Alfa.lt skirtame atsakyme minėjo, kad glifosatas ES yra patvirtintas kaip veiklioji medžiaga, o produktus, kurie savo sudėtyje turi glifosato, galima registruoti ir naudoti. Lietuvoje taip pat yra registruoti herbicidai, kurių veiklioji medžiaga yra glifosatas.

„Europos cheminių medžiagų agentūros rizikos vertinimo komitetas 2017 m. birželio 15 d. paskelbė išvadą, kad, remiantis epidemiologiniais duomenimis, taip pat ilgalaikių tyrimų duomenimis, taikant įrodymų metodą, glifosato klasifikavimas dėl kancerogeniškumo nėra pagrįstas“, – rašoma VAT atsakyme.

Remiantis Europos maisto saugos tarnybos 2015 metų peržiūros išvadomis, veiklioji medžiaga glifosatas pasižymi mažu ūmiu toksiškumu prarijus, įkvėpus ir per odą, jis nedirgina odos ir nėra odą jautrinanti medžiaga.

Maža to, remiantis turimais duomenimis, glifosatas nesikaupia žmogaus organizme ir greitai pasišalina. Šios veikliosios medžiagos nesiūloma klasifikuoti dėl toksinio poveikio reprodukcijai, nenustatytas jos neigiamas poveikis imuninei sistemai, jis nepasižymi genotoksiškomis savybėmis.

Ir nors glifosatas, remiantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu, šiuo metu ES yra oficialiai klasifikuojamas kaip smarkiai pažeidžiantis akis (glifosato rūgštis, bet ne druska), ši veiklioji medžiaga nėra klasifikuojama kaip kancerogenas.

Stebi ūkininkus

Siekiant užtikrinti efektyvesnę augalinio maisto ir pašarų gamybos kontrolę dėl augalų apsaugos produktų, sudėtyje turinčių veikliosios medžiagos glifosato, naudojamų prieš nuimant derlių, kaip ir praeitais metais, taip ir šiemet VAT regioninių skyrių specialistai nuo liepos 10 d. vykdo ūkio subjektų, atliekančių grūdinių ir ankštinių augalų purškimą prieš nuimant derlių, pasėlių stebėjimą.

Iki rugpjūčio 8 d. stebėjimai buvo vykdomi visoje Lietuvos teritorijoje. VAT darbuotojai per nurodytą laikotarpį 341 kartą vyko stebėti pasėlių ir iš viso aplankė 360 seniūnijų.

„Stebėjimų metu nustatyta 16 atvejų, kai laukuose pasėliai buvo purškiami glifosato veikliosios medžiagos turinčiais augalų apsaugos produktais. Sugrįžus apžiūrėti 8 laukų, ar jie nukulti per anksti, pažeidimų (t. y. kad pasėliai nukulti ankščiau, nei pasibaigė karencinis laikotarpis) nenustatyta, dar 8 laukai bus apžiūrėti vėliau“, – detalizavo VAT.

Visgi pasiteiravus, kokiuose ūkiuose buvo užfiksuoti purškimai glifosatu, VAT konfidencialumo tikslais atskleisti šiuos ūkius atsisakė. Kokia atsakomybė gresia ūkininkams, jei šie ne pagal taisykles panaudoja glifosatą ar kitus panašius preparatus?

VAT atstovų teigimu, jeigu ūkio subjektai, naudojantys augalų apsaugos produktus, nesilaiko teisės aktuose nustatytų augalų apsaugos produktų naudojimo ir produkto etiketėje nustatytų reikalavimų, tuomet jiems gresia bauda nuo 60 iki 120 eurų, kai nusižengiama pirmą kartą. Pakartotinai per 12 mėnesių padarytas nusižengimas užtraukia baudą nuo 140 iki 300 eurų.

Pažeidėjų netrūksta

Šiuo metu Lietuvoje registruoti 32 augalų apsaugos produktai, kurių sudėtyje yra veikliosios medžiagos glifosato. Specialistų teigimu, herbicidai su glifosatu yra viena veiksmingiausių kovos su piktžolėmis priemonių, jie padeda ūkininkams išsaugoti derlių.

Visgi nors pasaulyje vis dažniau susimąstoma dėl šios veikliosios medžiagos poveikio žmogaus sveikatai, ūkininkai Lietuvoje naudojasi proga juo purkšti savo pasėlius.

VAT kasmet vykdo planinę ūkio subjektų priežiūrą dėl tinkamo augalų apsaugos produktų, tarp jų – ir turinčių glifosato veikliosios medžiagos, naudojimo. 2017 m. yra suplanuoti 2467 žemdirbių patikrinimai. Taip pat vykdomi neplaniniai patikrinimai reaguojant į gautus pranešimus ir skundus dėl galimai daromų pažeidimų. Informacija apie specialias priemones (akcijas) ir jų rezultatus pateikta atsakant į pirmąjį klausimą.

„2017 m. pirmąjį pusmetį jau atlikti 1089 patikrinimai augalų apsaugos produktų naudojimo srityje, nustatyti 143 pažeidėjai, už šiurkščius pažeidimus skirtos 39 baudos. Palyginimui: 2016 m. buvo atlikta 2674 patikrinimai augalų apsaugos produktų naudojimo srityje, nustatyti 410 pažeidėjai, už šiurkščius pažeidimus skirta 121 bauda“, – informavo VAT.

Naujienų portalas Alfa.lt dėl glifosatų naudojimo taip pat kreipėsi į vienus didžiausių Lietuvos ūkių: Lygumų žemės ūkio bendrovę, Kuršėnų žemės ūkio bendrovę, UAB „Agra Corporation“, taip pat Seimo narį ir stambiausią ūkį turintį politiką Ramūną Karbauskį bei jam priklausančią bendrovę „Agrokoncernas“, kuri parduoda įvairią žemės ūkiui skirtą produkciją.

Būtent tik iš pastarosios bendrovės buvo sulaukta atsakymo. Kaip Alfa.lt informavo „Agrokoncerno“ administracija, produktas „Roundup“ šiuo metu nėra registruotas Lietuvoje ir neparduodamas.

„ES sugriežtinus reikalavimus, produkto „Roundup“ registracija nebebuvo pratęsta. UAB „Agrokoncernas“ nuosekliai laikosi visų ES ir Lietuvos teisės aktų reikalavimų, todėl prekiauja tik Lietuvoje registruotomis ir sertifikuotomis augalų apsaugos priemonėmis. Šią veiklą prižiūri atitinkamos valstybės institucijos“, – dėstoma trumpame atsakyme.

Gavus atsakymus iš kitų subjektų, bus papildyta jų komentarais.