Nereformų metas

Algimantas Rusteika
Algimantas Rusteika
© Edvard Blaževič

Po kiekvienos padarytos nesąmonės žmonai sakau – norėjau kaip geriau. Taip parašyta ant ženklo kelyje į pragarą. Jie irgi nori kaip geriau, tikrai tikrai nori. Bet vis pritrūksta politinės valios, nors niekams ir paradams tai pakanka visada.

Bet tik paklausk apie ką nors tikrai rimto – ir subliūkšta. Arba riaumoja, kad tu rusas. Arba švelniai atsako, kad esminei reformai trūksta politinės valios. Arba sukuria komisiją.

Nors iš tikrųjų jokios valios pasaulyje nėra – tai tiesiog norėjimas norėti. Yra noras arba jo nėra, visa kita apgaulė arba saviapgaulė. Yra tūkstantis ir viena priežastis nieko neveikti ir tik viena – daryti.

O kol kas pastatysime jums klizmą ir duosim čiulpinuką: dar ką nors uždrausim, nes jums patiems tas smarkiai patinka. Kas, kad žmonės bėga, valstybė nyksta – bet jie nori kaip geriau. Na, nors iki kitų rinkimų pragyventi, nes Ramūnas Karbauskis dėl artėjančios krizės juk tikrai teisus.

Tik bus ne pasaulinė ar europinė, o sava, lietuviška. Po metų pasimatys, kad pažadukų pažadams trūksta pingų, kas buvo aišku jau iki rinkimų, vien pasklaidžius programėlę. Ir kad reformų imitacijos bei draudimai sukėlė vien sumaištį, supykdė žmones, jokio pliuso nedavė ir tik patuštino valstybės iždą.

reklama

Reikės kalto. Ir prašom, ant lėkštutės – krizė, tokia tautinė, vietinė, patogi ir miela – galim toliau Lietuvą gelbėti. Kad to neatsitiktų ir viskas būtų dar ir dar geriau, dabar didelė pompa, kaip Partija ir Vyriausybė rūpinasi dirbančiaisiais. Mokesčių revoliucija, apie kurią taip ilgai kalbėjo valstiečiai, prasideda.

Pabrangino šildymą, nes pigus buvo labai neteisingas. Po to atpigins, bet bus brangiau ir kitaip, kad įdomiau ir teisingiau būtų. Ir visada jie teisūs – ir kai pabrangino, ir kai atpigins pabrangindami, nes taip reikėjo, kad Lietuvai ir brangiesiems nuo pabrangimo jos žmonėms būtų geriau.

Dar, sako, ims ir padidins neapmokestinamąjį pajamų dydį ir gaunantieji minimumą pajamų mokesčio nemokės. Gražu, ne kitaip, gaunantieji mažiausiai neturi mokėti mokesčių. Bet velnias taip ir krebžda detalėse.

Ministras, kaip iš akies lupta Ingrida Šimonytė su kelnėmis, kalba apie tai, kad neapmokestinamą dydį nuo kitų metų padidins iki konkrečios sumos 380 €, kas DABAR tikrai yra minimali alga. Tačiau nekalba apie neapmokestinamojo dydžio susiejimą su minimaliu atlyginimu.

O juk valstietijos koridoriuose sklando gandas, kad sklando gandas, jog nuo kitų metų minimalkę galimai kels iki 450 € ar net 500 €. Vadinasi, ją gaunantieji vis tiek turės mokėt mokesčius, nes neapmokestinamasis dydis bus tik konkrečiai įvardinti dabartiniai 380 €.

Senieji keldavo minimumą ir tuo pat metu neapmokestinamąjį atlyginimo dydį. Šitie tuos veiksmus nori daryti atskirai ir laikinai suvaidinti vargšų gelbėtojus.

Gal čia tik eiliniai nusišnekėjimai, prie kurių įpratom? Bet jie juk profesionalai, tokių klaidų kalbose nedaro. Na, šiaip ar taip, bus įdomu stebėti ir komentuoti. Žurnalistai reformų epochose prakunta, ką bekalbėti apie reformų imitacijas.

Įvardinkit, brangūs Lietuvos žmonės, nors vieną, nors pačią mažiausią mokesčių reformytę, kuri būtų davusi bent kokius nors apčiuopiamai esminius rezultatus valstybei, nepadidinusi mokestinės naštos visiems ir nesujaukusi verslo ir žmonių gyvenimų?

Nagi, nors vieną mokesčių sumažinimą, kuris nebūtų mokesčių padidinęs? Subalansavimą, kuris nebūtų išbalansavęs ir sukėlęs chaoso bei erzelio? Pajamų padidinimą, kuris nebūtų dvigubai iškėlęs kainų?

Kai tik prasideda pliurpalai apie mokesčių mažinimą, valdžios kurmiai išsitraukia skaitliukus, suskaičiuoja, kiek biudžetas dėl mažinimo praras, ir „kompensuoja“ praradimus, keliskart padidindami baudžiauninkams duokles kitose srityse.

reklama

Ir žmonės, ir verslas gali prisiderinti prie bet ko, jei tai stabilu. Tik ne prie nuolatinio, chaotiško, be jokios ekonominės logikos ir ryšio su kitais valstybės gyvenimo veiksniais mokesčių kaitaliojimo pagal momentines užgaidas ir politinę naudą.

Pagal principą „vienoj vietoj nupjausim, kitoj prisiūsim, ir žiūrim, kas gausis“ daromos tik lyties keitimo operacijos. Pati geriausia mokesčių reforma būtų nekeisti nei vieno mokesčio 1000 metų. Užteks didinti mokesčius tiems, kurie ir taip juos sukandę dantis moka ir kasdien stebi, kaip jie ištaškomi.

Užteks mus vienąkart mulkinti, kad mokesčių surenkama mažai, lyginant su išsivysčiusiais kraštais, nes ten surenkama nuo keleriopai didesnių pajamų, o ne nuo šitų ubago grašių, ir tai nėra niekam skausminga.

Ir verslas, ir darbuotojai solidariai vengia mokesčių ne todėl, kad yra savo valstybės priešai, o kad juos visus sumokėję bankrutuotų ar negalėtų išlaikyti savo šeimų. Nes monopolių užvaldytoje aplinkoje su jais nepakonkuruosi – ofšoruose įsikūrę milijardieriai ir kiti „Žmonių“ herojai mokesčius nusukinėja solidžia veido išraiška.

Susirinkit vienąkart tuos mokesčius, kurie yra, užuot aimanavę bei lindę į žmonių ir taip pustuštes pinigines, toliau naikinę smulkų ir vidutinį verslą. Už tokią partiją balsuočiau, bet tokių nebuvo, nėra ir nebus.

Saulius Skvernelis – rožinė nuverstųjų politikų svajonė. Patyliukais įgyvendina tai, apie ką tie seniai svajojo, bet nedrįso – Sodros lubas turtingiesiems, šildymo pabranginimą.

Belieka apmokestinti bakūžes vienišų pensininkų džiaugsmui – nerimsta įsijautęs į reformatoriaus vaidmenį Viktoras Pranckietis! Ir naudotus neekologiškus automobilius autosalonų savininkų džiaugsmui, juk tokį mokestį kiti turi!

Tik Seimo pirmininkas užmiršo pasakyti, kad tokios atskirties ir skurdo mažai kas turi. Ir kad tais auto važinėjasi ne iš gero gyvenimo, o iš negalėjimo geresnių turėti. Tie, kuriems bet koks papildomas euras išlaidų sugriautų kortų namelį, vadinamą gyvenimu.

Valstiečiai, atėję su raudonom vėliavom už nužemintuosius, tą stebi, pritaria, klusniai balsuoja ir džiaugiasi savo charakiri. Seimo pirmininkas pasako vieną, Premjeras feisbuke jį paneiginėja. Tiesiog Donaldo Trumpo Amerika, ne kitaip.

Senieji tyliai stebi, trina rankutes ir laukia jų (senųjų) programos maksimum įgyvendinimo. Kai labai reikia – pabalsuoja, bet atsargiai ir be pompos, kad niekas nesusivoktų ir ko nereikia nepagalvotų.

reklama

Kai šitie baigs visas senųjų svajones iškepti, tada visi sušoks ir su mieląja nepriklausoma žiniasklaida, Prezidentei kaip visada būnant ne prie ko, juos pačius išsikeps savo sultyse. Belieka tik spėti, kokios kainos paprašys socdemai.

Nepaliaujamas jų ūdijimas – taip pat ir kainos numušimo taktika. Valstiečiams galutinai patiems sunaikinus žmonių paramą ir pasitikėjimą, koalicija planuotai subyrės. Darykim apšilimą pirmalaikiams arba naujai komandai, balsai ir reitingai seniai kasdien skaičiuojami tūkstantosios tikslumu.

Pavyks nepavyks, bet aukštybėse tam ruošiasi, toks dabar planelyje paukščiukas uždėtas. Bus labai labai linksma. Mes šiame spektaklyje būsim tik žiūrovais ir sirgaliais. Kaip visada, nes taip gyventi mums verta.