Prie kainų augimo „prisilietė“ ir „valstiečiai“: maisto produktų bei paslaugų kainos kils toliau

Duonos gaminiai
Duonos gaminiai
© Pixabay.com

„Valstiečių“ sprendimai smarkiai padidinti akcizo tarifus alkoholiniams gėrimams ir panaikinta PVM lengvata šilumos energijai prisidėjo prie spartaus kainų augimo šalyje. Lietuvos bankas (LB) pastebi, kad dėl spartaus kainų augimo Lietuva pastaruoju metu itin išsiskiria iš kitų valstybių Europos Sąjungoje (ES).

Remiantis Statistikos departamentu, metinė prekių ir paslaugų infliacija liepos mėn. sudarė 4,1 proc. Toks infliacijos lygis – ne tik bene aukščiausias ES, bet ir lenkia infliacijos Latvijoje ir Estijoje lygius, kurie taip pat kur kas didesni nei ES vidurkis.

„Spartesnis kainų kilimas Lietuvoje visų pirma susijęs su vidaus veiksniais. Pavyzdžiui, didesni akcizai alkoholiniams gėrimams metinę infliaciją Lietuvoje padidino apie 0,7, o padidintas PVM tarifas šilumos energijai – dar apie 0,2 proc. punkto. Kartu šie veiksniai bene ketvirtadaliu prisidėjo prie bendrosios infliacijos lygio“, – teigė Lietuvos banko Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus ekonomistė Ieva Skačkauskaitė.

Metinė infliacija

Kainų augimas – netiesioginis poveikis dėl išaugusių akcizų

reklama

Skaičiuojama, kad Lietuvoje vartotojai už maisto produktus ir nealkoholinius gėrimus liepos mėn. mokėjo vidutiniškai apie 2 proc. daugiau nei prieš metus. Pieno produktai, palyginti su praėjusių metų liepos mėn., Lietuvoje vidutiniškai pabrango apie 6 proc.

Statistikos departamentas pastebi, kad itin sparčiai brangsta paslaugos. Pavyzdžiui, restoranų ir kavinių paslaugų kainos Lietuvoje kilo kur kas sparčiau nei kaimyninėse šalyse.

„Tikėtina, kad tai yra netiesioginis padidintų akcizų alkoholiniams gėrimams poveikis“, – pridūrė ekonomistė I. Skačkauskaitė.

Tiesa, paslaugų kainų kilimui ypač daug įtakos turi darbo užmokesčio dinamika. Kadangi darbo užmokestis Lietuvoje kyla sparčiau nei Latvijoje ir Estijoje, bendras paslaugų kainų augimas taip pat didesnis.

„Spartus darbo užmokesčio kilimas šiemet nemenkai prisidėjo prie paslaugų kainų padidėjimo. Kylantis darbo užmokestis kai kurias įmones priverčia šias išlaidas įtraukti į sąnaudas ir pakelti jas į galutines prekių ir paslaugų kainas“, – teigė ekonomistė.

Tačiau ekonomistas Gitanas Nausėda atkreipia dėmesį, kad didesniais atlyginimais, deja, pasigirti gali ne visi.

„Per pastaruosius metus atlyginimai išaugo maždaug trečdalio žmonių, kiti du trečdaliai praktiškai gyvena su tais pačiais atlyginimais. Kadangi infliacija yra toks reiškinys, kuris vienodai paliečia ir tuos, kuriems algos didėjo, ir tuos, kurių algos nekito, ji tampa socialiai skaudžiu reiškiniu“, – pastebėjo SEB banko vyriausiasis ekonomistas G. Nausėda.

10 labiausiai 2017 m. liepą brangusių ir pigusių prekių ir paslaugų, proc.

Panaikino PVM lengvatą šildymui

Ilgą laiką visose Baltijos šalyse elektros, dujų, centralizuotai tiekiamos šilumos ir kitos valstybės reguliuojamos kainos lėtino infliacijos didėjimą, tačiau antrąjį ketvirtį visose Baltijos šalyse bendras šių paslaugų kainų indeksas pradėjo didėti.

reklama

Lietuvoje šias kainas kėlė birželio mėnesį „valstiečių“ padidintas PVM tarifas šilumos energijai.

„Pagal naujausius Lietuvos Vyriausybės mokesčių ir socialinės sistemos tobulinimo pasiūlymus, tikėtina, kad rudenį PVM tarifas šilumos energijai sumažės, taigi administruojamosios kainos turėtų kilti lėčiau“, – sakė ekonomistė I. Skačkauskaitė.

Šildymui nuo birželio taikomas įprastas 21 proc. PVM tarifas, iki tol jis buvo 9 proc.

Padės nebent gausesnis derlius

LB ekonomistė, prognozuodama maisto kainas kitąmet, pastebėjo, kad ir toliau yra nemažai rizikų, susijusių su tolesniu jų didėjimu.

Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacijos rengiamas maisto produktų kainų indeksas rodo, kad, išskyrus cukrų bei augalinį aliejų, pieno, mėsos ir grūdinių produktų kainos pasaulinėje rinkoje pastaraisiais mėnesiais kilo.

Tai turės poveikį ir vartotojų maisto kainoms Lietuvoje. Kita vertus, kol kas tikimasi, kad žemės ūkio derlius šiemet bus gausesnis nei pernai, o tai maisto kainas turėtų mažinti.

„Swedbank“ Finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė gyventojams pataria įsiminti vieną elementarią tiesą, tvarkant asmeninius finansus, – suvokti, kas yra būtinosios išlaidos ir ne.

„Mūsų apklausos rodo, kad tik viena dešimtoji namų ūkių turi aiškų suvokimą, kokia jų finansinė padėtis ir kokios tos išlaidos, o visi kiti tik įsivaizduoja, kaip tai atrodo. Dabartinis infliacijos rodiklis yra guodžiantis, kad visgi labiausiai brango paslaugos. Tai nėra būtinosios išlaidos. Reikia labai gerai suprasti, kas yra būtina, o kas ne, ir peržiūrėti savo išlaidas“, – teigė J. Cvilikienė.

Jos teigimu, daugelis žmonių neskaičiuoja ir nesuvokia savo finansų, tačiau jei tai pradėtų daryti, toks stiprus kainų šuolis gal ir nepasijaustų.

reklama