ES pinigų Eldoradas: kokiems projektams europines lėšas paskirstė ministerijos

Eurai
Eurai
© Pixabay.com

Finansų ministerija neslepia, kad Europos Sąjungos (ES) lėšų įsisavinimas galėtų būti geresnis, tačiau taip pat turi ir kuo pasidžiaugti – Lietuva vis tiek yra viena pirmaujančių šalių Europoje pagal minėtą rodiklį. Jau 2020 metais šis europinių pinigų Eldoradas pasibaigs ir Lietuvai teks ieškoti alternatyvų, kaip finansuoti įvairius projektus.

Ministerijos neslepia, kad nuo 2014 metų, kai prasidėjo ES lėšų finansavimo programa, kol kas pavyko įsisavinti tik mažą dalį lėšų, todėl iki 2020-ųjų žada gerokai pasitempti ir tikslingai panaudoti visus paskirtus pinigus. Naujienų portalas Alfa.lt nusprendė pasidomėti, kur ministerijos jau spėjo panaudoti dalį ES skirtų lėšų.

Štai Donata Matulevičienė, Teisingumo ministerijos Visuomenės informavimo skyriaus vedėja, Alfa.lt pranešė, jog jų ministerija iki šiol nebuvo įgyvendinusi projektų, finansuotų ES lėšomis. Tuo metu Ūkio ministerija administruoja 1,025 mlrd. eurų ES fondų investicijų lėšų (subsidinėms priemonėms skirta 845,4 mln. eurų, o finansinėms priemonėms – 179,6 mln. eurų). Šiuo metu projektams yra paskirstyta 360,5 mln. eurų, išmokėta 83,8 mln. eurų, o mažesnę ar didesnę dalį pinigų gauna įvairios verslo įmonės bei kiti panašūs subjektai.

Panaudota 15 proc. visų lėšų

Finansų ministerija naujienų portalą Alfa.lt informavo, kad pagal 2014–2020 metų ES fondų investicijų veiksmų programą Lietuvai numatyta 6,7 mlrd. eurų.

reklama

Naujausiais Finansų ministerijos duomenimis, šiuo metu Lietuvoje įgyvendinama daugiau nei 5 tūkst. projektų, kuriems skirta apie 2,3 mlrd. eurų (t. y. 34 proc. visų Lietuvai skirtų ES fondų lėšų). Iš jų daugiausiai projektų vykdoma aplinkosaugos, susisiekimo, socialinės apsaugos, verslo bei energetinio efektyvumo srityse.

„Projektų vykdytojams už atliktas investicijas jau išmokėta beveik 1 mlrd. eurų, t. y. apie 15 proc. visų Lietuvai skirtų ES fondų lėšų. Nepaisant to, kad projektų įgyvendinimo sparta galėtų būti didesnė, Lietuva yra tarp pirmaujančių ES valstybių pagal 2014–2020 m. laikotarpio ES fondų lėšų panaudojimą“, – teigiama Finansų ministerijos atsakyme.

Finansų ministerijos atsakyme akcentuojama, kad dabartiniu laikotarpiu stengiamasi tinkamai išnaudoti pažangius investicijų finansavimo būdus – naudoti ne subsidijas, o finansines priemones ir sukaupti grįžtančių lėšų fondus, kurie pakartotinai būtų skiriami naujoms investicijoms finansuoti.

„Tuo tikslu jau įsteigti 8 fondai, į kuriuos investuota daugiau nei 600 mln. eurų ES fondų lėšų. Finansinėmis priemonėmis (paskolos, garantijos, rizikos kapitalo investicijos) atnaujinami daugiabučiai namai, viešoji infrastruktūra, finansuojamas verslo kūrimas ir plėtra. Planuojama, kad į šiuos fondus papildomai bus pritraukta apie 866 mln. eurų privačių lėšų“, – rašoma laiške.

Energetikos ministerija

Andrius Jovaiša, Energetikos ministerijos vyriausiasis specialistas komunikacijai, teigė, jog projektų vykdytojams jau yra išmokėta 24,9 mln. eurų, o sutarčių pasirašyta už 137 mln. eurų. Iki metų galo planuojama pasirašyti didelio efektyvumo kogeneracijos skatinimo Vilniaus mieste sutartį, kurios vertė yra apytiksliai 91 mln. eurų.

Energetikos ministerija iš ES lėšų finansavo tokius projektus kaip 330 kV elektros perdavimo oro linijos Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės statybos, 110 kV elektros perdavimo linijos Kretinga–Benaičių statybos, Rietavo, Pagėgių bei Juodupės 110 kV skirstyklų rekonstravimas ir kt.

Taip pat pasirašytos 44 sutartys, kuriomis siekiama modernizuoti šilumos tiekimo tinklus, didinant šilumos tiekimo patikimumą ir mažinant šilumos nuostolius, sudarytos su šilumos tiekėjais. Dar 2 sutartys pasirašytos siekiant atnaujinti (modernizuoti) transformatorių pastotes ir skirstyklas, elektros skirstomųjų tinklų skirstomuosius punktus, transformatorines ir elektros linijas, diegiant pažangiojo tinklo elementus. Viena sutartis pasirašyta norint atnaujinti (modernizuoti) gamtinių dujų skirstymo sistemas ir jų priklausinius, diegiant pažangiosios infrastruktūros elementus.

Užsienio reikalų ministerija

Užsienio reikalų ministerijos (URM) Informacijos ir viešųjų ryšių departamentas informavo, jog nuo 2014 iki 2017 metų I pusmečio pabaigos panaudota 14,2 mln. eurų. Per šį laikotarpį baigti vykdyti 4 projektai, 10 dar vykdoma.

reklama

URM teigimu, iš Vidaus saugumo fondo lėšų teikiama ES finansinė parama bendros vizų politikos rėmimui ir Specialiajai tranzito schemai vykdyti.

„Svarbiausias Specialiosios tranzito schemos tikslas – užtikrinti supaprastintą asmenų tranzitą iš Rusijos Federacijos teritorijos į Rusijos Federacijos Kaliningrado sritį ir atgal per Lietuvos Respublikos teritoriją, kuris atitiktų 1985 m. birželio 14 d. Šengeno susitarimo ir 1990 metų Konvencijos dėl 1985 m. birželio 14 d. Šengeno susitarimo įgyvendinimo nuostatas, Europos Sąjungos acquis, tinkamos Europos Sąjungos išorės sienų kontrolės ir saugumo, bendradarbiavimo tarp teisėsaugos institucijų Kaliningrado tranzito teritorijoje ir elektroninių duomenų apsaugos reikalavimus“, – teigiama URM atsakyme.

Vidaus reikalų ministerija

Vidaus reikalų ministerijos Regioninės politikos departamentas Alfa.lt pateikė informaciją apie tai, jog jau yra sudaryta sutarčių dėl projektų finansavimo už 120 mln. eurų ES lėšų, o projektų vykdytojams išmokėta 22,4 mln. eurų ES lėšų.

Stambiausi įgyvendinti projektai iš ES lėšų:

  • Investicijos į gyventojų perspėjimo apie pavojus ir gelbėjimo sistemą, siekiant pagerinti prisitaikymą prie klimato kaitos.
  • Investicijos į kompleksinį tikslinių teritorijų (miestų) vystymą: viešosios infrastruktūros pritaikymą KAM pramonės teritorijose, buvusiuose kariniuose miesteliuose, išvalytose užterštose teritorijose; pastatų pritaikymą naujai paskirčiai (konversija); viešųjų erdvių modernizavimas, miestų traukos centrų formavimas, gyvenamųjų rajonų viešųjų erdvių atnaujinimas).
  • Investicijos į kompleksinį mažųjų miestų, miestelių ir kaimų (nuo 1 iki 6 tūkst. gyv.) vystymą: atvirų viešųjų erdvių infrastruktūros atnaujinimą; apleistų ar neefektyviai naudojamų pastatų, kitos infrastruktūros ir teritorijų konversiją, pritaikymą bendruomenių veiklai, socialinei veiklai, smulkiajam verslui, amatams; verslui svarbių teritorijų viešosios infrastruktūros sutvarkymą.
  • Investicijos į miestų gyventojų užimtumo ir socialinės atskirties problemų sprendimą, įgyvendinant vietos bendruomenių, verslo ir vietos valdžios kartu parengtas atskirų miestų (ar jų teritorijų) vietos plėtros strategijas: miestuose veikiančių vietos veiklos grupių atrinktus projektus, skirtus didinti gyventojų socialinei įtraukčiai, užimtumui, verslumui ir prisidedančius prie konkrečių vietos plėtros strategijų įgyvendinimo.
  • Investicijos į viešojo valdymo tobulinimą, siekiant pažangaus ir visuomenės poreikius atitinkančio viešojo valdymo: gyventojams ir verslui teikiamų viešųjų paslaugų ir asmenų aptarnavimo gerinimą, verslo aplinkos gerinimą (verslo priežiūros sistemos efektyvumo didinimą, administracinės naštos mažinimą), teisėsaugos institucijų veiklos veiksmingumą, valdymo skaidrumo, atvirumo, efektyvumo ir orientacijos į rezultatus didinimą.

Žemės ūkio ministerija

Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) nuo Programos įgyvendinimo pradžios iki 2017 m. birželio 30 d. iš viso gavo 300 696 paraiškas, prašoma paramos suma – beveik 1,3 mlrd. eurų. Pagal pateiktas paraiškas pasirašytos 288 574 paramos sutartys arba patvirtintos paraiškos, kurių paramos suma – beveik 885,4 mln. eurų, t. y. 45 proc. visam laikotarpiui Programoje skirtų ES lėšų.

2014–2016 metais suorganizuoti 57 kvietimai teikti paramos paraiškas. 2017 m. organizuojami 33 kvietimai teikti paraiškas.

Pasak ŽŪM, paraiškos bus priimamos pagal visas priemones, išskyrus priemones „Ekologinis ūkininkavimas“, „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ ir „Išmokos už vietoves, kuriose esama gamtinių ar kitų specifinių kliūčių“. Minėtų priemonių paraiškos ir kasmetiniai mokėjimo prašymai priimami kartu su tiesioginių išmokų paraiškomis.

Daugiausiai paramos prašoma pagal priemones „Investicijos į materialųjį turtą“ (545,15 mln. eurų, iš jų 383,91 mln. eurų – pagal veiklos sritį „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“), „Ūkio ir verslo plėtra“ (203,05 mln. eurų, iš jų 106,1 mln. eurų – pagal veiklos sritį „Parama jaunųjų ūkininkų įsikūrimui“), „Išmokos už vietoves, kuriose esama gamtinių ar kitokių specifinių kliūčių“ (188,12 mln. eurų).

reklama

Susisiekimo ministerija

Susisiekimo ministerija informavo, jog šiuo metu susisiekimo sektoriaus projektų vykdytojams išmokėta beveik 293 mln. eurų 2014–2020 m. ES fondų lėšų.

Vieni svarbiausių projektų – transeuropinio kelio „Via Baltica“ plėtra, transeuropinio kelio Vilnius–Panevėžys–Šiauliai–Palanga plėtra, transeuropinio kelio Kaunas–Zarasai–Daugpilis plėtra bei Vilniaus miesto vakarinio aplinkkelio III etapas.

Taip pat nemažai lėšų skirta „Rail Balticos“ projektui, ruožo Kena–Naujoji Vilnia elektrifikavimui, Vilniaus oro uosto orlaivių kilimo ir tūpimo tako ir signalinės žiburių sistemos rekonstravimui, gerinant skrydžių saugos sąlygas.

Dalis lėšų skirta ir regioninių kelių rekonstrukcijai arba naujų gatvių tiesimo projektams, elektromobilių įkrovimo prieigų įrengimui (projektą įgyvendina ir Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos), ekologiškų autobusų įsigijimui.

Aplinkos ministerija

Iki šiol Aplinkos ministerija išmokėjo projektams 308,3 mln. eurų. Už šias lėšas buvo įgyvendintas vienas didelės apimties projektas – atliekų deginimo jėgainė Vilniuje – bei keletas smulkesnių projektų.

Kitose srityse įgyvendinti projektai: daugiabučių ir savivaldybių viešųjų pastatų renovacija, vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymas, paviršinių (lietaus) nuotekų tvarkymas miestuose, didesniuose nei 20 tūkst. gyventojų, saugomų teritorijų pritaikymas lankymui, užterštų teritorijų ir vandens telkinių valymas, kraštovaizdžio tvarkymas gamtinio karkaso ribose, rūšiuojamojo atliekų surinkimo sistemos plėtra, visuomenės informavimas apie aplinką, gatvių valymo įranga 5 didžiuosiuose miestuose, aplinkos monitoringo įranga, orų prognozių materialinės bazės stiprinimas, potvynių valdymas ir kt.

Kultūros ministerija

Iki 2017 m. pabaigos visai Kultūros ministerijos administruojamai 199 mln. eurų apimčiai bus paskelbti konkursai arba sudaryti valstybės ir regionų projektų sąrašai. Su dviem trečdaliais suplanuotų projektų (už 120 mln. eurų) dar šiais metais bus pasirašytos finansavimo sutartys. Šiuo metu sudarytos 52 kultūros projektų finansavimo sutartys už 63 mln. eurų.

reklama

Aptariant šių metų ES investicijų situaciją, Kultūros ministerija informuoja, kad iki 2017 m. antro ketvirčio pagrindinės lėšos buvo išmokėtos projektams, kurie sutarčių pasirašymo metu turėjo pasirengę techninius projektus bei atlikę viešuosius pirkimus.

Tai tęstiniai iš VIP (Valstybės investicijų programos) lėšų ankstesniais metais finansuoti projektai: Vilniaus apskrities A. Mickevičiaus viešosios bibliotekos modernizavimas bei Valstybinio jaunimo teatro modernizavimas. Šiems projektams išmokėta 2,2 mln. eurų ES lėšų iš 2,3 mln. eurų visų išmokėtų ES lėšų. Likę 0,1 mln. eurų išmokėti daugiausia tiems projektams, kurie turėjo pasirengę techninius projektus ar juos tik atnaujino.

Krašto apsaugos ministerija

Krašto apsaugos ministerijai (KAM) nėra galimybės tiesiogiai gauti paramos iš ES struktūrinių fondų. 2014–2020 m. KAM iš ES lėšų vykdė du projektus.

2013–2014 m. – Vytauto Didžiojo karo muziejaus Kaune fasado remontą ir panaudojo apie 0,9 mln. eurų ES lėšų sumą. Projekto tikslas – kultūros paveldo objektų pritaikymas turizmo reikmėms. Projektas buvo vykdomas Ūkio ministerijos kuruojamomis ES struktūrinės paramos fondo lėšomis.

2013–2015 m. – „Aplinkos stebėsenos ir kontrolės iš oro bei SAR sraigtasparnio įsigijimas“ projektą. Įsigytas vienas modernus, paieškos ir gelbėjimo (SAR) operacijoms skirtas sraigtasparnis su specializuota įranga, kuris skirtas stiprinti šalies aplinkos stebėsenos ir kontrolės iš oro bei paieškos ir gelbėjimo sistemoms. Projektas buvo vykdomas Aplinkos apsaugos ministerijos kuruojamomis ES struktūrinės paramos fondo lėšomis, panaudota apie 17,8 mln. eurų ES lėšų suma.

Sveikatos apsaugos ministerija

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) 2014–2020 m. laikotarpiu administruoja 167,89 mln. eurų Europos regioninės plėtros fondo (ERPF) lėšų ir 52,84 mln. eurų Europos socialinio fondo (ESF) lėšų.

ERPF lėšomis finansuojami projektai skirti gydymo įstaigų infrastruktūrai atnaujinti, siekiant pagerinti sveikatos priežiūros kokybę ir prieinamumą tikslinėms grupėms – vaikams, neįgaliesiems, sergantiems tuberkulioze ir priklausomybėmis, tikslinių teritorijų, pasižyminčių didesniu priešlaikiniu mirtingumu nuo pagrindinių lėtinių ligų, gyventojams.

Į valstybės projektų sąrašus įtraukti ir jau įgyvendinami tokie projektai kaip „Greitosios medicinos pagalbos ir pacientų transportavimo paslaugų prieinamumo pagerinimas sveikatos netolygumais pasižyminčiuose Lietuvos rajonuose“ (Lietuvos GMP stotys bei ligoninės aprūpinamos GMP automobiliais), Vaiko raidos centro infrastruktūros atnaujinimas Santaros klinikose (naujo pastato statyba), tuberkuliozės ligoninės statyba Santaros klinikose, 15 rajonų ligoninių projektų, skirtų jų fizinės aplinkos pritaikymui neįgaliųjų poreikiams, keletas regioninių ligoninių projektų, skirtų vaikų ligų skyrių bei tuberkuliozės ligoninių atnaujinimui. Valstybės projektų sąrašai nuolat papildomi naujais projektais.

reklama

ESF lėšomis finansuojami projektai skirti visuomenės švietimui ir mokymams, sveikatos priežiūros specialistų kvalifikacijos tobulinimui, kitiems veiksmams, skirtiems gerinti asmens ir visuomenės sveikatą bei mažinti sveikatos netolygumus tarp įvairių tikslinių grupių.

Šiuo metu įgyvendinamas projektas „Specialistų pritraukimas sveikatos netolygumams mažinti“, kuriuo bus apmokamos rezidentūros studijos tam tikrų specialybių gydytojams, kurie įsipareigoja įsidarbinti regionuose. Greitu metu prasidės ir kitų projektų įgyvendinimas.

Švietimo ir mokslo ministerija

Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) projektams jau išmokėjo 54,9 mln. eurų. Bendrojo ir neformaliojo ugdymo srityje ES pinigai skirti bendrojo ugdymo mokyklų šiuolaikinių mokymosi erdvių kūrimui, geltonųjų autobusų įsigijimui, mokyklų aprūpinimui gamtos ir technologijų mokslų priemonėmis, mokytojų kompetencijų tobulinimui, neformaliojo vaikų švietimo programų įvairovės ir prieinamumo didinimui, prevencinių programų įgyvendinimui mokyklose.

Profesinio mokymo srityje ES lėšos paskirstytos profesijos ir suaugusiųjų mokytojų kvalifikacijos tobulinimui, profesinio mokymo sistemos informacinių sistemų ir registrų plėtrai, suaugusiųjų mokymosi poreikių tyrimams, vertinimui ir stebėsenai.

Aukštojo mokslo srityje pinigų numatyta aukštųjų mokyklų išorinio vertinimo sistemos stiprinimui, bendrojo priėmimo į aukštąsias mokyklas sistemos plėtojimui, studijų tarptautiškumo didinimui, studentų mobilumo skatinimui, studijų prieinamumo didinimui specialiųjų poreikių studentams.

Mokslo srityje ES pinigų atriekta doktorantūros studijų plėtrai, Lietuvos mokslo tarptautiškumo didinimui, tyrėjų kompetencijų ugdymui, mokslo populiarinimo sistemos plėtojimui, Lietuvos mokslo ir studijų institucijų kompiuterių tinklo LITNET teikiamų IT paslaugų plėtrai. ŠMM akcentavo, jog visi šie projektai dar yra įgyvendinami.