KGB agentų viešinimas Lietuvoje: visuotinis apsivalymas ar dovanėlė Rusijai?

KGB karininko kepurė
KGB karininko kepurė
© Edvard Blaževič

Lietuvių bendradarbiavimas su SSRS specialiosiomis tarnybomis nuolat tampa aršių politinių diskusijų objektu. Vieni šiuos žmones vadina Tėvynės išdavikais, kiti – sistemos aukomis, treti – tiesiog bandžiusiais išgyventi. Dalis šių žmonių pavardžių įslaptinta ir po užraktu bus dar ilgai, tačiau galbūt visuomenė turi teisę žinoti, kas dirbo išvien su Lietuvos priešais? O gal, nuėmę paslapties šydą, padarytume meškos paslaugą Rusijai?

2010 m. Seimas pakeitė Liustracijos įstatymą – numatyta, kad iš sąrašo asmenų, bendradarbiavusių su buvusios SSRS KGB struktūromis (taip pat NKVD, NKGB, MGB ir kt.), eliminuojami ir viešai neskelbiami tie žmonės, kurie yra prisipažinę apie talkininkavimą represiniam aparatui.

2012 m. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras (LGGRTC) ėmė viešinti vadinamąjį agentų, t. y. asmenų, bendradarbiavusių su KGB, sąrašą, remiantis iš Valstybės saugumo departamento (VSD) gautu KGB agentų archyvinių bylų registracijos žurnalu. Šiame žurnale, kuris pradėtas pildyti 1987 m., sukaupti duomenys apie 1669 asmenis, kurie 1940–1979 m. bendradarbiavo, buvo užverbuoti represinės sovietų valdžios institucijos KGB.

Tiesa, visų dokumentų apie KGB bendradarbius ir jų veiklą Lietuvoje nėra, mat 1989 m. KGB darbuotojai, vykdydami nurodymą iš Maskvos, dalį bylų išvežė į Rusiją.

LGGRTC jau yra paviešinę apie 1,4 tūkst. asmenų, bendradarbiavusių su KGB. Tuo metu, kaip numato įstatymas, žmonių, prisipažinusių talkininkavus represinėms struktūroms, tapatybės ir pateikta informacija yra saugoma 75 metus.

reklama

Genocido aukų muziejus

Nori atskleisti viską

Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) frakcijos Seime narys Zbignevas Jedinskis siūlo priimti įstatymo pataisą, kuri radikaliai pakeistų minėtą tvarką. Parlamentaras siekia, kad nuo kitų metų sausio 1 d. būtų viešinami ir tie asmenys, kurie patys prisipažino bendradarbiavę su KGB.

Įstatymo projekto aiškinamajame rašte politikas akcentuoja, kad minėtų asmenų paviešinimas leistų visuomenei žinoti, „ką Lietuvoje veikė KGB, kas bendradarbiavo su šia organizacija“.

„Šiandien žmonės dažnai girdi apie politikų, visuomenės veikėjų buvusį galimą bendradarbiavimą su KGB struktūromis, tačiau jokio pagrindimo ar to įrodančių faktų neišgirsta. Esant tokiai situacijai, dažnu atveju galima pakenkti žmogaus reputacijai, skleisti apie jį tikrovės neatitinkančią informaciją, kurios patikrinti neįmanoma.

Visuomenė turi žinoti, ką Lietuvoje veikė KGB, kas bendradarbiavo su šia organizacija, būtina paviešinti visus svarbiausius su ta veikla susijusius dokumentus, kaip ta veikla buvo įsiskverbusi ir skverbėsi į įvairias žmogaus gyvenimo sritis“, – įstatymo projekte dėsto Z. Jedinskis.

Buvusi LGGRTC vadovė: esu žiauriai pikta

„Aš tikrai esu žiauriai pikta, kai žmonės iš tikrųjų visiškai nesuvokia, apie ką kalba“, – Alfa.lt teigė eksparlamentarė, buvusi ilgametė LGGRTC vadovė Dalia Kuodytė, paklausta, kaip vertina Z. Jedinskio iniciatyvą.

Anot jos, diskutuojant apie liustracijos (patikrinimas, ar asmuo, užimantis aukštą postą, nebendradarbiavo su KGB) procesą, būtina prisiminti, kad po to, kai KGB darbuotojai išvežė dalį dokumentų į Rusiją, Lietuvoje teliko informacijos nuotrupų.

Genocido aukų muziejus

reklama

D. Kuodytės teigimu, informacijos trūkumas buvo viena iš priežasčių, kodėl nutarta kviesti žmones Lietuvoje pačius prisipažinti talkininkavus KGB. Suvokiant, kad taip elgęsi asmenys (užimantys tam tikras pareigas) gali būti šantažuojami ir visaip persekiojami, kaip teigė buvusi LGGRTC vadovė, nutarta jiems padėti, jų pateiktą informaciją įslaptinant.

„Rengti linčo teismą vien iš tų nuotrupų iš tiesų yra visiškas nesusipratimas. Negi ponas Z. Jedinskis ruošiasi skelbti sąrašą bylų, kurios išvežtos į Maskvą? <...> Kažkokie kliedesiai... Pusantro tūkstančio žmonių mesti į viešumą, praėjus šitiek metų, yra nesuvokiama“, – stebėjosi D. Kuodytė.

Be to, liberalės teigimu, duomenų apie prisipažinusių bendradarbiavus su KGB įslaptinimas turi ir kitą prasmę. Tai, anot politikės, yra priemonė išvengti Rusijos specialiųjų tarnybų bandymų šantažuoti buvusius KGB agentus Lietuvoje.

„Penki tūkstančiai (KGB – Alfa.lt) bylų buvo išvežta į Maskvą. Rusija nežino, kurie iš tų žmonių atėjo ir prisipažino. Vadinasi, jų (Rusijos – Alfa.lt) veikimas yra ir tuo apribotas. Jeigu jie ten pradės kažkokius operatyvinius veiksmus prieš žmogų, kuris prisipažino, tai gali užšokti ant mūsų Valstybės saugumo departamento, tada jau prasideda kiti žaidimai.

(Jeigu bus priimta Z. Jedinskio pataisa – Alfa.lt) mes viduje sukelsime chaosą tikrai ir duosime neblogą ginklą tiems, kam nenorėtumėme jo duoti“, – komentavo D. Kuodytė.

Dalia Kuodytė

Ragino nekabinti makaronų

Alfa.lt kalbintas istorikas, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos frakcijos parlamente narys Arvydas Anušauskas taip pat neslėpė nuostabos dėl Z. Jedinskio idėjos viešinti prisipažinusiųjų dirbus kartu su KGB pavardes.

Pasak politiko, asmenys, prisipažinę bendradarbiavę su represine struktūra, yra verti valstybės apsaugos, kurią Lietuva įsipareigojo suteikti.

„Asmenys, patikrinti ir prisipažinę, nedirba kokio nors dvigubo ar trigubo darbo, juo labiau nebendradarbiauja su kita valstybe.

reklama

Sprendžiant iš mūsų VSD darbo, iš tos informacijos, kuria disponuojame, nebuvo tokių atvejų, kad prisipažinę asmenys vėl bandytų dirbti, pavyzdžiui, Rusijos FSB, o, kaip žinia, FSB naudojasi tais archyvais“, – komentavo A. Anušauskas.

„Aš manau, kad Z. Jedinskis siekia kirsti per pasitikėjimą. Aš nesu koks nors KGB agentų šalininkas, bet tiek, kiek teko susidurti su šiuo reikalu, tai tas išviešinimas pirmiausiai neduotų jokios realios naudos. Čia būtų valstybės įsipareigojimo paneigimas“, – pridūrė politikas.

A. Anušausko įsitikinimu, kalbėjimas apie tai, kad būtina nutraukti gandų skleidimą, jog tai vienas ar kitas aukštas pareigas užimantis politikas, yra iš piršto laužtas.

„Jeigu liaudiškai sakyčiau, tai pasakyčiau, kad mėgina kabinti makaronus, nes pagal įstatymą joks prisipažinęs asmuo negali kandidatuoti į jokias politines pareigybes, renkamas pareigybes, nesukeldamas sau išviešinimo pavojaus. Nes įstatyme numatyta, kad jei asmuo pretenduos į tokias pareigas, jo duomenys nebesaugomi ir bus išviešinti“, – tvirtino pašnekovas.

Pasak A. Anušausko, šiuo metu Rusijai tenka spėlioti, kurie asmenys Lietuvoje galėjo prisipažinti dėl talkininkavimo KGB. Taigi, jo teigimu, Z. Jedinskio pataisa padarytų Kremliui paslaugą.

„Aš sakyčiau, kad tokių duomenų atskleidimas būtų pati didžiausia dovana Rusijos saugumo struktūroms, kurios jie galėtų laukti iš Lietuvos, nes dabar jie turi spėlioti, rinkti daug papildomos informacijos ir iš principo atsisakyti buvusio agentūros naudojimo“, – aiškino parlamentaras.

Arvydas Anušauskas

Baiminasi ne Rusijos, o informacijos valdytojų

LLRA-KŠS narys Z. Jedinskis, iš Alfa.lt išgirdęs jo pataisą kritikuojančių politikų argumentus, neslėpė nuostabos.

„Ar Jūsų nestebina, kad būtent tie, kurie yra patriotai ar bent skelbiasi, kad jie tokie yra, priešinasi? Man kyla labai daug abejonių“, – sakė Seimo narys.

reklama

Z. Jedinskio manymu, reikėtų susimąstyti ne apie Rusijos įtaką žmonėms, prisipažinusiems bendradarbiavus su KGB, o apie tuos, kurie tą informaciją turi.

Genocido aukų muziejus

Prieš ką prisipažino tie bendradarbiavę asmenys? Prieš tautą, prieš piliečius arba prieš kažkokią politinę struktūrą, arba prieš asmenį, kuris valdo šitą informaciją. Šis asmuo, turėdamas tokią informaciją, faktiškai valdo tų žmonių elgesį, o gal priimamus sprendimus. Tie, kurie valdo šitą informaciją, nėra nei kunigai, nei tie, kurie gali, jei tie žmonės kažką blogo padarė, jiems atleisti. Faktiškai jie veikia prieš mūsų tautą. Kodėl kažkas asmeniškai arba kažkokia struktūra turi šitą informaciją valdyti ir galimai manipuliuoti ja?“ – svarstė pašnekovas.

Parlamentaras teigė nematantis pagrindo, kad Kremlius galėtų imtis šantažo ar kitų veiksmų KGB talkininkavusiems asmenims, jei jų pavardės ir turima informacija būtų paviešinta.

„Mes visi puikiai suprantame – ir tie, kurie pasisako prieš išslaptinimą, – kad visos specialiosios tarnybos ir Rusijos specialiosios tarnybos tą informaciją archyvuose turi, jie niekada tos informacijos nepateiks. Jeigu jie norėtų, jie būtų seniai pateikę, bet čia yra tų specialiųjų tarnybų toks darbo principas. Taip kad čia yra ne Rusijos reikalas, o mūsų Lietuvos, mūsų piliečių, mūsų politikų reikalas.

Tai būtų apsivalymas ir galėtume ramiai žiūrėti vieni kitiems į akis ir neskleisti dezinformacijos“, – akcentavo Z. Jedinskis.

Z. Jedinskis