Kultūrai abejinga valdžia suvienijo šios srities atstovus: sieks pasirašyti nacionalinį susitarimą

LNK
2017-07-16 20:15

Lietuvoje vyksta kultūros darbuotojų sukilimas – peticiją prieš valdžią pasirašė tūkstančiai šios srities atstovų. Jie reikalauja nustoti iš jų esą tyčiotis ir pradėti kelti finansavimą. Sostinė nukabinėta plakatais, nukreiptais prieš valdžią, o Kultūros komiteto pirmininkas Ramūnas Karbauskis prašo kultūrininkų dar palaukti, žada gerų žinių. Tik kultūrininkai sako nuo pažadų jau pavargę.

„Lietuva gali tapti Europos kultūros centru“, „Kultūra ir švietimas, sveika gyvensena ir rūpestis jaunąja karta turi tapti mūsų valstybės prioritetais“, – taip skambėjo priešrinkiminiai Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos šūkiai. Tiesa, jog pats Kultūros komiteto pirmininkas Ramūnas Karbauskis toliau remia renginius, pavyzdžiui, Naisių festivalį. O čia be kitų kultūros reiškinių, buvo pardavinėjami ir Gretos Kildišienės memuarai. Vis dėlto kultūros darbuotojai pyksta. Taip pyksta, kaip nepyko net ant buvusios valdžios, kuri savęs kultūros vėliavneše neskelbė.

Ramūnas Karbauskis

Nacionalinis dramos teatras sostinę nukabinėjo plakatais „Politikų pasiūlymas teatrams: dirbti iš idėjos“ bei „kultūros politikos užsmaugtas teatras didina bilietų kainas iki 600 eurų.“ Su ironija kultūrininkai bando atkreipti dėmesį, kad jie yra niekinami. Kultūrininkai reikalauja grąžinti lengvatinį 5 procentų PVM kultūros ir meno paslaugoms, koks buvo iki 2009-ųjų.

„Žodžiai nuo darbų labai skiriasi. Kuo toliau, tuo tas skirtumas didėja. Tai mes norim valdantiesiems padėti įgyvendinti savo pažadus“, – Martynas Budraitis, Nacionalinio dramos teatro direktorius.

Taip pat kultūrininkai siekia pasirašyti nacionalinį susitarimą, kuriuo valdžia turėtų įsipareigoti kasmet palaipsniui didinti finansavimą kultūrai. Anot nacionalinio dramos teatro direktoriaus, Lietuvos kultūrininkai pirmą kartą istorijoje taip susivienijo: išsiuntė viešą laišką prezidentei, Vyriausybei, Seimui, Kultūros komitetui. Laišką pasirašė daugiau nei 400 kultūros įstaigų ir organizacijų: nuo Akmenės krašto muziejaus iki Nacionalinio simfoninio orkestro. Pasirašė 1700 asmenų – nuo aktorių iki vargonininkų. Pasirašė ir filmo „Skrydis per Lietuvą“ režisierius, Kinematografininkų sąjungos pirmininkas Arūnas Matelis.

„Jeigu kalbėti apie kiną konkrečiai, tai prasčiausiai Europoje finansuojamas kinas. 2017 metas kažkur 4.5 milijonų, Estija – 11.5 eurų, būdama mažesnė šalis. Finansavimas Estijoje beveik 10 kartų didesnis vienam gyventojui“, – padėtį apibūdino režisierius.

Arūnas Matelis

Gyčio Ivanausko teatras veiklos nevykdo jau kelerius metus, nes negauna finansavimo. Pasak Ivanausko, pinigų už bilietus užtenka tik aktorių honorarams, o reklamai ir salės nuomai trūksta. „Aš nežinau, ar trūksta finansų ar išdalinama provincijoms, nes sistema tokia, kad reikia gi ir ten numesti, nes Vilnius ir taip. Dar girdėjau kalbų, kad šitam ir šitam nereikia, nes jie vardą turi ir gerai gyvena“, – skundžiasi aktorius.

Kultūrininkai pyko, kad valdžia planavo kitų metų biudžete nuo kultūros nukirpti dar 17 milijonų eurų. Dabar šių planų atsisakyta, bet anot kultūrininkų, artėja šimtmečio renginiai, tad negalima palikti tiek kiek yra, pinigų reikės daugiau. Kultūros komiteto pirmininkas R. Karbauskis sako, kad reikia truputį kantrybės ir kultūros sektorius gaus daug gerų žinių.

Jeigu valdžia savo pažadų nevykdys, kultūrininkai žada imtis tolesnių veiksmų. Sukilimą prieš valdžią jau pademonstravo muzikantai, po Seimo langais surengę koncertą „Laisvę rokenrolui“. Kaip savo protestą gali reikšti kultūrininkai atskleisti dar nenori, tik užtikrina, kad streiko nesiims – tuščios teatrų salės jiems patiems nėra naudinga.