Darbdavių mėgstami klausimai net nėra legalūs, nors tą žino tik mažuma

LNK
2017-07-17 07:12

Lietuvoje nedarbas mažėja – šiuo metu siekia apie aštuonis procentus. Atrodo, galima tik džiaugtis: užimtumas auga, verslininkai ieško specialistų, tad problemų susirasti darbą kaip ir neturėtų kilti. Vis dėlto viskas ne taip gražu, kaip atrodo, – darbą neretai rasti sunku, kai kuriems to padaryti nepavyksta ir 19-a kartų iš eilės. Su tokia bėda susidūrė projekto „Trys seserys“ iniciatorės Rimos Olberkytės draugė. Dešimt metų dizaino srityje dirbusi aukštąjį išsilavinimą turinti moteris nutarė išbandyti kažką naujo ir pakeisti darbą. Deja, pertrauka nuo darbo virto nesibaigiančia bedarbyste.

„Man buvo labai labai keistas dalykas, kad tas jaunas žmogus negali surasti darbo du su puse mėnesio, gauna bedarbio pašalpą, vaikšto į susitikimus su darbdaviais ir ji niekaip neranda darbo šalyje, kurioje šaukiama garsiai, kad mums trūksta geriausių specialistų“, – sakė Rima Olberkytė-Stankus, projekto „Trys seserys“ iniciatorė.

Rimos draugė buvo devyniolikoje darbo pokalbių. Moteris ne tik negavo nė vieno darbo pasiūlymo, bet net nesulaukė jokio atsakymo, todėl Rima nutarė padaryti eksperimentą – nuėjo į tris pokalbius nekvalifikuotam darbui gauti. Rezultatas tas pats: jokios reakcijos – nei teigiamos, nei neigiamos. Be to, ir eksperimentavusi Rima, ir jos draugė per darbo pokalbius sulaukdavo asmeniškų klausimų.

„Klausimas „ar jūs esate ištekėjusi“ jau yra netinkamas, nes nėra susijęs su kompetencija. Arba „ar turite vaikų?“, jei neturite, ar planuojate šiemet arba greičiausiu laiku“, – skundėsi R. Olberkytė-Stankus.

Tiek Rima, tiek jos draugė į tokius klausimus atsakė teigiamai. Vis dėlto darbą Rimos draugei susirasti pavyko. Iš dvidešimto karto. Ir darbo ieškantieji, ir darbdaviai sutinka, kad vaikai sumažina moterų galimybes įsidarbinti. „Iš tikrųjų tai yra vieša paslaptis, kad dauguma darbdavių rezervuotai žiūri į moteris, kurios turi ar ruošiasi auginti vaikų. Jie kaip darbo rinkos dalyviai yra problemiški, tai čia daug kas žino“, – sako Lietuvos darbdavių konfederacijos vadovas Danas Arlauskas.

Tiesa, darbo ieškantys žmonės dažnai net nežino, kad darbdavių klausimai apie šeiminę padėtį ar planus kurti šeimą išvis nėra legalūs.

„Pagal įstatymą yra draudžiama prašyti informacijos apie privatų gyvenimą, šeimos planus. <...> Jos (moterys – red. past.) vis dar mano, kad tokie klausimai iš darbdavio yra galimi, kad jie susiję su darbu. Norėtųsi akcentuoti, kad tai nieko bendro neturi su darbu, tokie klausimai diskriminuoja moterį, nes automatiškai pablogina jos padėtį“, – primena Lygių galimybių kontrolierė Agneta Skardžiuvienė.

Tačiau darbdaviai asmeniniuose klausimuose dažnai nemato nieko bloga. „Dažniausiai tai būna net ne specialiai diskriminuojantys dalykai, bet darbdavys mano, kad geriausiai būtų jaunas, nevedęs. Tai toks vidinis įvaizdis, kas geriausiai turėtų tikti tai pozicijai“, – teigia Rita Karavaitienė, „CV Online“ marketingo vadovė.

Paradoksalu tai, kad darbuotojų trūkumu besiskundžiantys verslininkai valdžios prašo į šalį leisti lengviau atvykti užsieniečiams, kurie čia galėtų dirbti, o lietuviai tuo metu darbo ieško užsienyje. Statistika rodo, kad pirmąjį šių metų pusmetį iš Lietuvos emigravo apie 10 tūkstančių daugiau žmonių nei pernai.