Kodėl Sirijos pabėgėlis nebesijaučia saugus Vokietijoje

Faresas Naemas, pabėgėlis iš Sirijos, Vokietijoje tapo smurto auka, Nadine Schmidt/
Faresas Naemas, pabėgėlis iš Sirijos, Vokietijoje tapo smurto auka, Nadine Schmidt/
© CNN

Fareso Naemo rankos vis dar dreba, o veidas įsitempęs, jam prisimenant naktį, kai jis bandė sustabdyti kraštutinių dešiniųjų išpuolį – ir pats tapo taikiniu. Sirijos pabėgėlis važiavo tramvajumi Berlyno centre, kai pastebėjo du baltaodžius vyrus, užgauliojančius juodaodį keleivį.

„Negalėjau tylėti, – sakė jis. – mane labiausiai šokiravo tai, kad niekas nesiėmė veiksmų. Aš tiesiog privalėjau ką nors pasakyti.“

F. Naemas pradėjo filmuoti konfrontaciją savo išmaniuoju telefonu, taip patraukdamas užpuolikų dėmesį ir pyktį.

Kai jis bandė pasprukti kitoje stotelėje, vyrai jį sučiupo, nusitempė už parduotuvės ir ėmė mušti. Kruvinas ir sumuštas, jis kiek vėliau įžengė į parduotuvę prašyti pagalbos, tačiau, kaip sako vyras, į jį iš pradžių niekas nekreipė dėmesio.

Tik vienas vyras priėjo jam padėti. F. Naemas sako, kad vyriškis atsiprašė tikindamas, kad „ne visi vokiečiai yra tokie“. Tačiau užpuolimas paliko pėdsakų.

„Aš pamečiau savo mobilųjį telefoną. Buvau sumuštas. Ypatingai nukentėjau psichologiškai, – sako jis. – Tai buvo sunku. Esu sunerimęs ne tiek dėl fizinio užpuolimo, kiek dėl to, kad yra tokių žmonių, kurių galvose sukasi rasistinės mintys, kaip ir tokių, kurie nesuteikė man pagalbos.“

Faresas Naemas, pabėgėlis iš Sirijos, Vokietijoje tapo smurto auka, Nadine Schmidt/

Statistika rodo, kad kraštutinių dešiniųjų smurtas šiuo metu Vokietijoje labai išaugęs. Šalies kriminalinė policija (BKA) 2016 metais gavo daugiau nei 3,7 tūkst. pranešimų apie prieglobsčio prašytojų ir pabėgėlių statusą turinčių asmenų patirtą smurtą. Nuo praėjusių metų tokių pranešimų padaugėjo 200 proc.

Fizinės ir žodinės atakos, kokį patyrė F. Naemas, yra dažniausiai pasitaikantys incidentai. Dažniausiai, kaip ir jo atveju, tai nutinka viešajame transporte.

Iš dalies tai galima laikyti reakcija į Vokietijos kanclerės Angelos Melker trumpalaikę atvirų durų politiką, dėl kurios 2015 metais į šalį buvo įsileista beveik milijonas prieglobsčio prašytojų. 2016 metais dėl prieglobsčio kreipėsi dar 280 tūkst. migrantų. Daugiausiai prašymų sulaukta iš Sirijos, Afganistano, Irako, Irano, Eritrėjos ir Pakistano.

A. Merkel politika supriešino visuomenę. Daugelis vokiečių šiltai pasitiko pabėgėlius, sveikino juos atvykusius traukinių stotyse, siūlė jiems maistą ir pastogę.

Tačiau svetingumas ėmė blėsti po pranešimų apie sutinkant 2016 metus Kelne siautėjusias imigrantų gaujas. Tuomet policija nenoriai pripažino, kad prie moterų buvo priekabiaujama per fejerverkų šou metu pagrindinėje miesto aikštėje.

Dauguma sulaikytų asmenų buvo prieglobsčio prašytojai, tačiau tarp jų dominavo atvykėliai iš Šiaurės Afrikos, neturintys daug vilčių gauti prieglobstį Vokietijoje. Jų veiksmai metė šešėlį visiems imigrantams ir pabėgėliams.

Vokietijos pareigūnai reaguoja į augantį susipriešinimą ir stebi žinomas neonacių grupuotes. Ypač daug dėmesio skiriama rytinei Saksonijos žemei. Lyginant su kitais Vokietijos regionais, Saksonija įsileido mažiausiai prieglobsčio prašytojų, tačiau čia įvykdyta daugiausiai smurtinių išpuolių.

Būtent Saksonijoje 2013 metais buvo įkurta dešiniojo sparno grupuotė PEGIDA („Europos patriotai prieš Vakarų islamizaciją“).

Tokie incidentai, kaip įvykęs Kelne, paruošė derlingą dirvą neonacistinėms grupuotėms, tokioms kaip smurtą propaguojančių Saksonijos ekstremistų grupuotė „Freital Group“.

Tačiau Vokietijos valdžios pareigūnai su tuo kovoja. Šiuo metu teisiama aštuonių neonacių grupuotė. Federaliniai prokurorai tikina, kad jos išpuoliai, nukreipti prieš pabėgėlių prieglaudas ir kairiojo sparno politikus, 2015-2016 metais prilygsta teroristinės organizacijos veiklai.

Tačiau kai kurie buvę kraštutinių dešiniųjų aktyvistai smurtui atsuka nugaras. Štai Enrico (netikras vardas) jau kurį laiką Saksonijoje dalyvauja „Steig Aus“ („Išeik“) programoje, padedančioje tiems, kurie nori išsilaisvinti iš ankstesnės veiklos ir pradėti naują gyvenimą.

Keturiasdešimtmetis buvęs neonacistinio judėjimo narys prisimena tuos laikus, kai neapykanta ir smurtas buvo jo kasdieniai palydovai: „Norėjau išprovokuoti, o tie žmonės tuomet išprovokuodavo mane. Mes puolėme prieglaudas, mėtėme sprogmenis į jų namus. Aš galvodavau tik apie netolimas pasekmes“, – jis kalbėjo neseniai išleistame vaizdo įraše, skirtame kovai prieš dešiniojo sparno ekstremizmą.

Vokietijos saugumo agentūra, Federalinės konstitucijos apsaugos biuras, nustatė, kad apie 22,6 tūkst. žmonių visoje šalyje palaiko kraštutinių dešiniųjų pažiūras. Tikėtina, kad mažiausiai 40 proc. tų žmonių yra pasiryžę dėl savo ideologijos imtis smurto.

Ebenas Louwas dirba psichologu „Opra Gewalt“ grupėje prieš smurtą, kurioje jis suteikia pagalbą tokiems nukentėjusiems pabėgėliams, kaip F. Naemas. Jis sako, kad grasinimų galima sulaukti iš bet kur.

Ebenas Louwas gina smurto aukas, Nadine Schmidt/

„Vieno kaimynas gali tapti smurtautoju per kelias minutes vien dėl to, kad tokie žmonės nenori savo šalyje matyti pabėgėlių, ir ne tik – bet kurio asmens, laikomo migrantu.“

F. Naemas vis dar nežino, kas yra jo užpuolikai, ir gali būti, kad niekada nesužinos. Šioje byloje policija dar nieko nesulaikė.

Iki šiol išliko tik psichologinis randas: „Viskas, ko noriu – likti savo kambaryje. Nebesijaučiu saugiai palikdamas namus ir kartais nepasitikiu vokiečiais“, – sako jis.

F. Naemas žino tik tiek, kad jam, pabėgusiam nuo karo gimtojoje šalyje, Vokietija jam nebeprimena saugaus rojaus.