Niūrioji statistika: beveik pusė Lietuvos vyrų – alkoholizmo rizikos grupėje, svaigalai besilaukiančioms – joks tabu

Alkoholis
Alkoholis
  © Fotodiena.lt

48 procentai Lietuvos vyrų ir 16 procentų moterų alkoholį vartoja problemiškai, 4 iš 10 besilaukiančių mamų per savo nėštumą yra vartojusios alkoholio, o 8 iš 20 penkiolikmečių buvo girti du ir daugiau kartų iki savo 15-ojo gimtadienio. Tokios statistikos pluoštu mostelėjo sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga, tačiau ne ką malonesnių faktų atskleidė ir toje pačioje konferencijoje dalyvavę ir kiti medicinos mokslų atstovai. Pasirodo, jog alkoholizmą įveikti padedantys medikamentai ne pagal kišenę būtų dažnam lietuviui, ką jau kalbėti apie dažnai darbo neturinčius, alkoholio liūne klimpstančius pacientus.

Vaistų kaina Lietuvoje ir Lenkijoje gali skirtis dvigubai

Šiandien Seime surengtoje konferencijoje „Priklausomybė nuo alkoholio: pagalbos sistema ir jos trūkumai“ dalyvavo skirtingų sričių profesionalų – medikų, nevyriausybinių organizacijų atstovų, politikų ir policijos pareigūnų. Tarp jų kalbėjęs toksikologas, gydytojas psichoterapeutas ir psichoanalitikas Tomas Vilius Kajokas sako, kad geriantieji ir jų artimieji dažnai puoselėja du mitus. „Atidžiau įsižiūrėjus, tie mitai yra vieno mito dvi skirtingos versijos. Pirmasis mitas sako, kad „aš negerčiau, jei gyvenimas būtų lengvesnis“, antrasis sako – „jei nustotum gerti, gyvenimas susitvarkytų“. Tačiau lengvesnis gyvenimas neapsaugo nuo pasikartojančių išgėrimų ir, maža to, blaivus gyvenimas primeta savo papildomų sunkumų“, – sako medicinos mokslų daktaras.

Pasak jo cituotų skaičių, maždaug trečdalis visų gydytų pacientų vėl išgeria per pirmus tris mėnesius po gydymo, o per penkerius metus „atkrenta“ 9 iš 10 jau pažengusių buvusių alkoholikų. Kaip teigė T. Kajokas, reikia turėti omenyje, kad ne trečiarūšį vaidmenį turi ir genai – gerti linkusių asmenų paveldimas pažeidžiamumas.

Girtas vyras

„Skirtinga klinikinė tipologija kartu reiškia skirtingas prielaidas galimai intervencijai. Vieni geria, nes yra itin pažeidžiami, antrieji geria, nes yra pernelyg nerimastingi, tretieji – bandydami suvaldyti nuotaikas, ketvirtieji tai perima kaip neatskiriamą gyvensenos bruožą, tampantį tapatybės dalimi“, – sakė medicinos mokslų daktaras.

Pasak T. Kajoko, jeigu priežastys, kodėl žmonės nardina save butelyje, yra labai įvairios, tai aplinkybės, kurios dažniausiai motyvuoja nebegerti, yra išorinės – pašlijusi sveikata, susidūrimai su teisėsauga, artimųjų spaudimas. Iš savo patirties gydytojas pasakojo, kad rimčiau žiūri į gydymąsi įprastai visgi tie, kuri turi ilgą ligos istoriją. Jie supranta, kad su kiekvienu įveiktu laipteliu išlieka rizika suklupti ir vėl imti gerti.

Medikas pasakojo, kad pasaulyje yra vos keli vaistai, skirti priklausomybei gydyti, tačiau vien tik jų nepakanka. Tokie medikamentai įprastai mažina potraukį alkoholiui ir jo teikiamą malonumą, bet kainuoja labai brangiai. „Paklauskite, ką galvoja pacientas, kuriam išrašai vaistą trim mėnesiams už 240 eurų ir jam sakai, kad skirtumas bus 8 procentai tarp to, kad tu gausi visai nieko neveiksnaus ir tu gausi tą vaistą“, – kalbėjo T. Kajokas.

Kiti vaistai, Europoje ir Jungtinėse Valstijose vartojami dešimtmečiais, Lietuvoje yra neregistruoti. „Jeigu neregistruotas kaip įprastas vaistas, norint jį išrašyti, reikia vardinę deklaraciją, papildomai registruoti, tvarkyti popierius – tai yra papildoma kaina“, – apie problemą dėstė gydytojas. Kai kuriais atvejais tas pats vaistas Lenkijoje ir Lietuvoje gali skirtis dvigubai, pavyzdžiui, kaip teigė T. Kajokas, atitinkamai 30 ir 60 euro centų.

Alkoholis paplūdimyje

Europoje nepralenkiamas jaunimas

Manipuliacijomis statistika kartą jau apkaltintas sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga turėjo kuo pašiurpinti ir šioje konferencijoje. Jis sakė esąs nustebęs, kad viešumoje taip sureikšminti skaičiai, kurioje vietoje pagal alkoholio suvartojimą pasaulyje vis dėlto yra Lietuva. „Žmonės matuojasi kaip suknelę – ar tikrai aš tiek galėjau išgert, kas išgėrė mano kiekį ir kaip čia taip yra, kad mes esame pirmoje, antroje ar trečioje vietoje pasaulyje“, – teigė ministras.

Pasak jo, Lietuvoje apie 48 procentai vyrų problemiškai vartoja alkoholinius gėrimus, tokių moterų yra 16 procentų. Tarp šių žmonių, kurie yra rizikos grupėje, apie 80 procentų jau turi išsivysčiusią priklausomybę.

Be to, kuo iš tikrųjų neraminančiai pirmaujame Europoje, pasak A. Verygos, yra alkoholinių gėrimų vartojimas Europoje tarp jaunimo 8 iš 20 penkiolikmečių buvo girti du ir daugiau kartų iki savo 15-ojo gimtadienio.

Maža to, kaip sakė ministras, dalis vaikų Lietuvoje jau gimsta su potencialiomis sveikatos problemomis, mat 42 procentai nėščiųjų apklausoje prisipažino vartojusios alkoholinių gėrimų, kol laukėsi. „Mes jau gimdom vaikus, kurie turi problemų. Jau net neleidžiam jiems į pasaulį ateiti sveikiems. <...> O kiek iš jų nedrįso tą pasakyti, nes, žinot, vis dėlto gėda yra tegul ir anonimiškai anketoj prisipažinti. Žinoma, ne visos jos girtuokliavo, gink Dieve. <...> Bet pats vartojimas kaip faktas rodo, kiek tai yra priimtina ir kokia yra didelė rizika šiems vaikams“, – kalbėjo ministras.

Aurelijus Veryga

Netiesioginių priekaištų ministras turėjo ir žiniasklaidai, kurioje aptarinėtos su alkoholizmo ribojimu susijusios valdančiųjų iniciatyvos. „Žinoma, vėl visuomenei yra primenama, kad šalia yra Latvija, šalia yra Lenkija. Ir ar tikrai reikia tą kiekvieną kartą priminti? Yra galima pavogti – gal ir šituos dalykus priminkim? Tikrai yra dalykų, kaip apeit bet kokį įstatymą, bet kokį reguliavimą, bet ką galima bandyt apeidinėt. Ir man atrodo, kad tas neigiamas visuomenės programavimas nuolatinis, primenat, kad yra tvarka – bus ir apėjimas, jis mus ir žlugdo. Nes tie visi apeidinėjimai yra mūsų pačių sveikatos sąskaita, mūsų biudžeto sąskaita“, – dėstė A. Veryga.

Ministras užsiminė ir apie vykdomas reformas bei planuojamas naujoves. Tikimasi, kad nuo jau nuo lapkričio 1-osios darbą pradės respublikinis Priklausomybės ligų centras su filialais skirtinguose miestuose. Be to, bus mėginama perimti lenkišką patirtį, pagal kurią Lietuvoje, kaip ir kaimyninėje šalyje, atsirastų priklausomybių konsultantų.

„Mes turim pripažint, kad psichiatrų Lietuvoje mes niekada neturėsime tiek, kad visiems pacientams suteiktume pagalbą, jų yra tiesiog per mažai. Kadangi priklausomų žmonių yra labai daug, mes turim ieškot mechanizmų, kaip be psichiatro, be paties brangiausio elemento, padėt žmonėm, kurie susiduria su problemom“, – aiškino ministras. Kaip tokie specialistai būtų rengiami, konferencijoje ministras nedetalizavo.

Specialistų nepakankamumas kartu yra ir viena priežasčių, kodėl ministras sakė nepalaikantis priverstinio gydymo. Tai, pasak A. Verygos, būtų sunku įgyvendinti ir vargiai efektyvu, turint omenyje tai, kiek Lietuvoje yra kenčiančių nuo šios problemos. „Mes turėtume tokį maždaug Kelmės dydžio miestą aptverti bent trijų metrų aukščio tvora, sustatyti sargybą ir ten visus ir suvaryti, kuriuos gydytume prievarta. <...> Šiandien, kai sistema sunkiai sugeba priimt visus, kurie nori patys ateiti, kalbėti apie priverstinį gydymą yra mažų mažiausiai neatsakinga“, – pabrėžė A. Veryga.