Ministras Kukuraitis pripažino – Lietuvoje neįgalumo ir nedarbingumo pažymų išdalijama labai daug

Linas Kukuraitis
Linas Kukuraitis
© Edvard Blaževič
Alfa.lt
2017-06-27 13:13

Neįgalumo ir darbingumo nustatymo sprendimai dėl galimos korupcijos bus aktyviau tikrinami. „Mes Lietuvoje esame tikrai labai daug išdalinę neįgalumo ir nedarbingumo pažymų“, – pripažino Socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis, pažadėjęs, kad bus greičiau peržiūrėtas didesnis skaičius sprendimų ir galvojama apie visos sistemos keitimą.

Atidžiau patikrins keliolika tūkstančių atvejų

Po STT kratų Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos Klaipėdos ir Šiaulių skyriuose pasitvirtino prielaidos, kad neįgalumas yra perkamas ir parduodamas. Sulaikyti tarnybų medikai, juos papirkę asmenys, norėję neįgaliųjų pažymų. Skaičiuojama, kad norimas didesnis neįgalumo ir mažesnis darbingumo lygis žmonėms kainuodavo nuo 100 iki tūkstančio eurų. Susimokėti tekdavo ir už tai, kad dokumentuose atsirastų įrašas apie negalią.

Korupcinių veiksmų atsirasdavo tuomet, kai medikai skirdavo kreiptis į tarnybą ir jau vėliau, pačioje tarnyboje. Kalbėdamas apie situaciją, Socialinės apsaugos ir darbo ministras pripažino, kad gydymo įstaigos ir Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba yra dvi vietos, kuriose galimas „korupcinis ryšys“.

„Tris žingsnius esame numatę, pirmasis tai iš naujo peržiūrėti – pagal įstatymo tvarką, sistemiškai, kartu su Sveikatos apsaugos ministerija – tuos, kurie jau yra gavę terminuotus neįgalumo, nedarbingumo nustatymus, atsitiktine tvarka. Patikrinti, ar nebuvo klaidingai nustatyta, nes tai metai iš metų trunkantis procesas“, – būsimus pokyčius įvardijo L.Kukuraitis.

Anksčiau atsitiktine tvarka parinktiems asmenims parengtų dokumentų patikrinimo procedūra taip pat vykdavo, per metus buvo patikrinama apie 11 tūkst. atvejų. Dabar ministerija ketina procesą atlikti intensyviau, greičiau, peržiūrėti daugiau bylų. Kilus įtarimui, kad buvo piktnaudžiauta, kai kurie žmonės gali netekti išmokų. Tiesa, užfiksavus neatitikimų, išmokos atgaline data nebus išieškomos – neįgalumą, nedarbingumą gaunančių žmonių būklės per tam tikrą laiką kartais pasikeičia.

Atlikus pirmuosius porą žingsnių, patikrinus neįgalumo nustatymo tvarką, terminuoto nedarbingumo nustatymus, bus svarstoma, ar pati Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba veikia efektyviai.

„Kalbėjausi su STT vadovu, jie pasiruošę mums padėti padaryti sisteminius pokyčius. Darbuotojams numatyti prevenciniai mokymai“, – kelis planuojamus darbus paminėjo ministras.

Kritika: priskiriamas diskriminacinis nedarbingumas

Pasak ministro, reikėtų iš naujo peržiūrėti pačią neįgalumo ir nedarbingumo nustatymo sistemą – tuo labiau, kad per visus patikrinimus randama pažeidimų.

Šių metų pradžioje mūsų šalyje netekto darbingumo pensijos buvo mokamos 245 tūkst. gyventojų, palygintus su 2016 metais, šis skaičius šiek tiek sumažėjo. Neįgalumo pensijas gauna apie 48 proc. vyrų ir apie 52 proc. moterų. Neįgalių vaikų skaičius, palygintus su 2016 m., šiek tiek didėjo ir siekė 14,8 tūkst.

„Tam tikra dalis turi sunkią negalią, statistika praktiškai nesikeičia, nuo 2007 metų turime tą patį skaičių. Dabar daugėja neįgalių vaikų, bet tai susiję su pagausėjusiu skaičiumi onkologinių susirgimų, psichikos ir elgesio sutrikimų“, – patikslino viceministrė Eglė Radišauskienė.

Neįgaliųjų organizacijos, tarptautines normas žinantys ekspertai piktinasi, kad Lietuvoje darbingumas vertinamas naudojant pasenusias metodikas, kuriose vyrauja medicininiai faktoriai, daug subjektyvumo ir viskas siejama su išmokomis, o ne paslaugomis.

„Neįgaliųjų arba nedarbingumą turinčių asmenų skaičius mažėja. Turime didelį emigracijos mastą, dalis tų, kurie taptų potencialiais neįgaliaisiais, išvažiuoja. Šiuo metu nėra tokio spartaus šuolio, kurį turėjome 2007 metais, ypač atėjus krizei – tada suskubta užkardyti tuos atvejus, nuo to laiko mažėja, bet vis dar turime tokią sistemą“, – statistiką paminėjo L. Kukuraitis.

Neįgalumo ir darbingumo nustatymo sistemos klaidos viešoje erdvėje minimos jau senokai.

„Jau seniai rodėme, kad nedarbingumo vertinimas Lietuvoje yra ydingas pagal savo prigimtį, klasifikuojant ir graduojant žmones pagal negalias, su negalia susiejant pašalpų teikimą, kai ši tampa bene vienintele žmonių išgyvenimo galimybe.

Pagal Jungtinių tautų (JT) Neįgaliųjų teisių konvenciją, negalios nustatymas yra prasmingas tik jei yra atliepiama į individualius asmens sveikatos, ugdymo, darbo atviroje rinkoje poreikius ir sudarant galimybės gydymui, reabilitacijai ir aktyviam dalyvavimui visuomenėje, o ne priskiriant jam diskriminacinį nedarbingumą. Kompensacija už dėl negalios prarastas galimybes yra savaime suprantama, tačiau valstybės uždavinys yra, vertinant negalią, visų pirma vertinti asmens poreikius, jo aplinkoje esamas kliūtis visavertiškai dalyvauti visuomenėje, skatinti socialinę įtrauktį pagal individualius poreikius sudarant tinkamas sąlygas mokytis, dirbti visuomenėje kartu su visais“, – pastebėjo Vytauto Didžiojo universiteto profesorius, socialinių mokslų daktaras, taip pat – Jungtinių Tautų ekspertas, pirmasis Lietuvos atstovas, tapęs JT Neįgaliųjų teisių komiteto nariu.

STT pradėjo ikiteisminius tyrimus dėl gydytojų ir Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos ir Šiaulių teritorinių padalinių tarnautojų galimų sisteminių korupcinio pobūdžio nusikalstamų veikų.

Neįgalių asmenų skaičiaus dinamika pagal darbingumo lygį (invalidumo grupes) ir neįgalumo lygį 2012–2016 metais

Grafikas

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, 2012–2016 metais neįgaliųjų skaičius visose apskrityse mažėjo. Taip pat 2016 metais mažėjo neįgalių asmenų, kurie nėra deklaravę savo gyvenamosios vietos nei vienoje apskrityje, skaičius.

2009 metais pradėjo mažėti pirmą kartą pripažintų neįgaliais asmenų skaičius, t. y. 2008 metais – 27,2 tūkst., o 2009 metais – 22,8 tūkst., 2012 metais tokių asmenų buvo 14,3 tūkst., 2013 metais ir 2014 metais – po 13,8 tūkst., 2015 metais – 12,9 tūkst., 2016 metais – 12 tūkst.

Dažniausiai darbingo amžiaus asmenys pripažįstami neįgaliais dėl piktybinių navikų, kraujotakos sistemos, jungiamojo audinio ir skeleto bei raumenų sistemos ligų. Sunkiausią negalią dažniausiai lemia navikai, kraujotakos sistemos ligos ir psichikos bei elgesio sutrikimai.

Vaikų pagrindinė negalios priežastis – psichikos ir elgesio sutrikimai, įgimtos formavimosi ydos, deformacijos ir chromosomų anomalijos bei nervų sistemos ligos.

Per 2012–2016 metais stabilizavosi asmenų, gaunančių priežiūros (pagalbos) kompensacijas, skaičius (2012 metais – 58,3 tūkst., 2013 metais – 56,8 tūkst., 2014 metais – 56 tūkst., 2015 metais – 56,4 tūkst., 2016 metais – 56,3 tūkst. asmenų). Neįgaliųjų, kuriems paskirta slaugos išlaidų kompensacija, per tą patį laiką padaugėjo.