Uždaromas Vaikų tuberkuliozės skyrius Valkininkuose – gydymo metodai pasenę

Susirgimas tuberkulioze vaikus pasmerkia patyčioms (fotografas S. Tvirbutas)
Susirgimas tuberkulioze vaikus pasmerkia patyčioms (fotografas S. Tvirbutas)
  © Asmeninis albumas

Vaikų tuberkuliozės skyrių uždaro, nes lietuviški gydymo metodai pasenę – nuo gruodžio mėnesio turėtų nebelikti Valkininkų „Pušelės“. Gydytis vaikai bus vežami į Santaros klinikas. Sveikatos apsaugos ministras prašymo ligoninę palikti veikti nepatenkino. Nors sakoma, kad tokia ligoninė – vienas iš tuberkuliozės gydymo reliktų, šia liga sergančiųjų kasdienybę išmanantys žmonės abejoja, ar socialinės rizikos šeimos sugebės vaikams pačios reguliariai duoti vaistų, vedžioti į polikliniką.

Vaikų tuberkuliozės skyrius uždaromas

„Prieš kelias dienas prie taromato sutikau žmogų, kuris baisiai kosėjo, spjaudėsi tamsiais skrepliais. Iki penktadienio bus aišku, ar ir mano vaikas tuo pačiu neužsikrėtė. Nes buvo prie to paties taromato“, – su Alfa.lt savo nerimu pasidalijo anonime norėjusi likti vilnietė, viena iš šimtų Lietuvos mamų, kurioms tenka laukti panašių žinių.

Šalis tarptautinėje arenoje yra kritikuojama už pasenusius tuberkuliozės gydymo būdus ir negebėjimą veiksmingai išgydyti vaikų. Todėl būsimas Santaros klinikų Vaikų ligoninės Pediatrijos centrui priklausančio vaikų tuberkuliozės skyriaus Valkininkų „Pušelė“ uždarymas žmonėms tapo jautriu klausimu.

Su Sveikatos apsaugos ministru Aurelijumi Veryga aptarti planuojamą ligoninės uždarymą susitikęs Varėnos rajono savivaldybės tarybos narys Algis Kašėta socialiniame tinkle „Facebook“ parašė, kad planuotas „Pušelės“ uždarymas nebus sustabdytas, tačiau sutiko su išsakytais argumentais dėl neužbaigtų pasiruošimo darbų.

Po kurio laiko vaikų ligoninę aplankė Seimo sveikatos reikalų komiteto nariai, pažadėję dėti pastangas, kad nebūtų daromi skuboti sprendimai dėl įstaigos uždarymo.

Valkininkų „Pušelė“, kurią nemažai žmonių laiko sanatorija, iš tiesų yra Vaikų ligoninės, Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų filialo Pediatrijos centro Vaikų tuberkuliozės skyrius. Santaros klinikų steigėjams, Vilniaus universitetui ir Sveikatos apsaugos ministerijai, pritarus, šis skyrius iki gruodžio mėnesio turėtų būti reorganizuojamas.

„Pušelė“ ir į ją panašios įstaigos taiso tik socialinės sistemos klaidas?

Medikai ir sveikatos apsaugos specialistai įsitikinę, kad hospitalizuoti vaikus, kurie serga aplinkiniams nepavojinga tuberkuliozės forma, yra netinamas gydymo būdas. „Pušelės“ reorganizuojama siekiant ne pabloginti, o pagerinti tuberkulioze sergančių vaikų gydymo kokybę, remiantis šalių, kurios suvaldė šią ligą, gydymo patirtimi.

„Keičiasi čia teikiamų tuberkuliozės paslaugų pobūdis, atsižvelgiant į tarptautines šios ligos gydymo rekomendacijas, – informavo Santaros klinikų filialo, Vaikų ligoninės, atstovė ryšiams su visuomene Jolanta Normantienė. – Lietuva yra viena paskutiniųjų Rytų Europos šalių, kurioje iki šiol latentine tuberkulioze sergantys pacientai yra hospitalizuojami“.

Pasaulyje pripažįstama, kad toks pacientų gydymas brangus, neekonomiškas, neracionalus ir psichologiškai traumuoja vaiką dėl ilgalaikio atskyrimo nuo šeimos. Lietuva, pasak J. Normantienės, ne kartą gavo pastabų iš tarptautinių sveikatos priežiūros organizacijų dėl pasenusio ir šiuolaikinių gydymo standartų neatitinkančio požiūrio į tuberkuliozės gydymą.

Lietuvoje pagal europines rekomendacijas patvirtintas tuberkuliozės kontrolės ir plėtros planas. Siekiant spręsti latentine tuberkulioze sergančių pacientų priežiūros problemas, numatyta steigti DOTS kabinetus, stiprinti ir plėsti socialinių paslaugų teikimą rajonų savivaldybėse. Vaikų ligoninės Pediatrijos centras tikino besirūpinantis teikiamų paslaugų kokybe, atsižvelgdamas į kintančią pasaulyje tuberkuliozės gydymo strategiją ir taktiką. Jai dabar reikia modernios diagnostikos, naudojant kompiuterinę tomografiją, mikrobiologinės ir imunologinės diagnostikos, daugiadalykės specialistų komandos.

Vaikų ligoninės Vaikų tuberkuliozės skyriaus Valkininkų „Pušelė“ reorganizacija yra sudėtinė šio plano dalis.

„Pacientai, sergantys atvira tuberkuliozės forma, sudaro tik nedidelę visų Valkininkų „Pušelėje“ gydomų pacientų dalį. Numatyta, kad tokie pacientai, kuriems dėl tuberkuliozės reikalingas stacionarinis gydymas, bus gydomi Vaikų ligoninės Pediatrijos centre, kuriame yra visos sąlygos užtikrinti tinkamą gydymą ir šiuolaikinius reikalavimus atitinkančią priežiūrą. Pavojinga visuomenei atvira tuberkuliozės forma sergantys vaikai ir dabar yra gydomi Vaikų ligoninės Pediatrijos centro Vaikų infekcinių ligų skyriuje. Tokių ligonių būna apie dvidešimt per metus. Tie ligoniai yra gydomi specialiose tam įrengtose palatose su ištraukiamąja ventiliacija“, – aiškino Santaros klinikų Vaikų ligoninės atstovė.

Šiuo metu Vaikų tuberkuliozės skyriuje Valkininkų „Pušelė“ gydomi mažieji pacientai, kuriems prireikia brangių tyrimų, procedūrų, specialistų konsultacijų, vežami į Santaros klinikų filialą, Vaikų ligoninę. Be to, ketinama teikti paslaugas ambulatoriškai, kad vaikai nebūtų atitraukti nuo savo gyvenamosios aplinkos.

„Iki šiol stacionarizuojami vaikai, turintys latentinės tuberkuliozės formą, o tai reiškia, kad gydomi infekuoti tuberkuliozės bakterijomis, bet nesergantys ir negalintys užkrėsti aplinkinių vaikai. Jiems prevenciškai duodama vaistų, vaikai mankštinasi, tęsia mokslus, bet praleidžia apie du mėnesius, izoliuoti nuo šeimos, jiems įprastos aplinkos, bendruomenės, mokyklos draugų. Ar tai racionalu? Be abejo, kad ne. Vaikams tai – nereikalinga stigma, kad jie „kitokie“, nei kiti sveikieji, ligoninėms – neefektyviai veikiantys padaliniai, sprendžiantys daugiau socialines, o ne medicinines problemas“, – sakė Vaikų ligoninės Vaikų infekcinių ligų skyriaus vedėja, dr. Inga Ivaškevičienė.

Nepavojinga visuomenei tuberkuliozės forma sergantys vaikai gali būti prižiūrimi ambulatoriškai, ir tai, pasak gydytojos, įrodo faktas, kad Vaikų ligoninės Vaikų konsultacijų poliklinikos Vaikų tuberkuliozės ambulatoriniame poskyryje kas mėnesį apsilanko apie 270 Vilniaus miesto ir rajono vaikų. Tokių pacientų, kurių liga kelia pavojų jiems patiems ir aplinkiniams, per metus pernai gydyta tik apie dvidešimt.

Valkininkų ir Kulautuvos pušynuose išlikę stacionarūs vaikų tuberkuliozės skyriai, pasak I. Ivaškevičienės, yra bandymas ištaisyti socialinės sistemos klaidas – kartais porą mėnesių pabuvę izoliuoti, vaikai grįžta į savo aplinką ir jų gydymas nutrūksta. Jie galėtų būti gydomi palatose, jei būtų rizika užkrėsti aplinkinius, o paskui gydymas tęstųsi ambulatoriškai, tereikėtų, kad specialistas, pavyzdžiui, slaugytojas, prižiūrėtų, ar jie reguliariai geria vaistus.

Šiuo metu Valkininkų „Pušelėje“, pasak Santaros klinikų Vaikų ligoninės atstovų, pacientai dažniau atsiduria dėl socialinių, o ne medicininių priežasčių. Universiteto lygio ligoninėse turėtų būti gydomi tik sergantys vaikai, kuriems reikalingas sudėtingesnis gydymas, o vaikai, kurie tik infekuoti tuberkuliozės mikobakterijomis, yra nesergantys, profilaktinį gydymą turėtų gauti namuose ar globos įstaigose. Jie būtų prižiūrimi pirminės sveikatos priežiūros įstaigų ar DOTS (tiesiogiai stebimo trumpo gydymo kurso) kabinetų medikų bei socialinių darbuotojų.

Toks planas yra priimtas visoje Lietuvoje, Sveikatos apsaugos ministerija Alfa.lt informavo jam pritarianti.

Mažėja lovų sergantiems tuberkulioze vaikams?

Tuo metu labdaros ir paramos sergantiems tuberkulioze fondo „Saulės smiltys“ steigėja Marija Dubickienė, neseniai apie šios ligos keliamas problemas šalyje kalbėjusi su ministru Aurelijumi Veryga, atkreipė dėmesį į tai, kad būtina susidoroti ir su tuberkuliozę sėjančiais socialiniais iššūkiais. Nėra garantijų, kad visos šeimos vedžios vaikus gydytis ambulatoriškai, tuberkuliozė paženklinta stigmos, o Lietuva neskuba pasinaudoti kitų šalių patirtimi suvaldant ligos plitimą.

„Jeigu žmogus skleidžia tuberkuliozės bakteriją, jis privalo būti izoliuotas, nes vienas sergantis per metus užkrečia 25 nesergančius. Mūsų asociacija yra vienintelė Lietuvoje, kovojanti su tuberkulioze, esame kalbėję ir apie priverstinį gydymą, ir apie mobilias laboratorijas.

Kai žmogus su atvira tuberkulioze papuola į ligoninę, jam pradedamas duoti tuberkulinas. Maždaug po 10–20 dienų jis nustoja skleisti bakteriją, bet dėl prevencijos vis tiek apie du mėnesius laikomas ligoninėje. Didžiausia dalis tuberkuliozės užkrato nešiotojų yra socialinės rizikos šeimos, ir jeigu vaikus sugrąžinsi į jas gydyti ambulatoriškai, bus pamiršta ir tabletę išgerti, ir į polikliniką nuvesti. O nutraukus gydymą, atsiranda latentinė, atspari vaistams, tuberkuliozė, vaikams labai stiprūs medikamentai pažeidžia organus“, – problemas, kylančias bandant suvaldyti vaikų sergamumą, išvardijo fondo atstovė.

Į Santaros klinikų Vaikų ligoninę ir Kauno klinikas, prireikus išsamesnių tyrimų ir rimtesnio gydymo, suvežami vaikai iš visos Lietuvos. Tačiau, kaip pasakojo M. Dubickienė, ne visos regionų medicinos įstaigos paskui pajėgios tęsti kokybišką gydymą.

„Mane pasiekė kalbos, kad Kaune mažina tuberkulioze sergantiems vaikams skirtų lovų, nors tuberkuliozės nemažėja, ligoniukai guli Pulmonologijos skyriuje.

Prieš du metus į Pietų Afrikos Respubliką siunčiau gydytojų grupę aptarti naujų gydymo metodų – paaiškėjo, kad nieko kito, išskyrus tuberkulino mėginį, nuo XIX amžiaus išlikusios metodikos, nesugalvosi. Kitas dalykas, izoliacija: pati daug apie tai esu galvojusi, jeigu šeimoje sugebėsi virinti indus, vaikščioti su respiratoriumi, bakterija neužsikrėsi, bet prevencija būtina“, – ar ministerija supranta visą sergamumo tuberkulioze problematiką, suabejojo „Saulės smilčių“ vadovė.

Tiek jai, tiek Santaros klinikų Vaikų ligoninės atstovams atrodo aktuali sergančių tuberkulioze vaikų patiriamų patyčių problema: ją padėtų spręsti visuomenės švietimas, aktyvesnė prevencija.

Sveikatos apsaugos ministerijos atstovai patikino, kad informacija apie mažinamą lovų skaičių netiksli: Kauno klinikinėje ligoninėje nuo tuberkuliozės gydomiems mažiesiems pacientams skirta 20 lovų. Šis skaičius artimiausiu metu nemažės.

Suaugusieji užkrečia vaikus

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, pernai, paėmus tuberkulino mėginį, Lietuvoje išaiškinti 47 tuberkulioze sirgę vaikai. 2015 metais tokių buvo 45.

„Ministro įsakymu nustatyta kiekvienais metais patikrinti tuberkulioze užsikrėtusius vaikus. Yra kelios rizikos grupės, kuriems kiekvienais metais atliekamas tuberkulino mėginys – tai septynerių metų vaikai, kadangi jie aktyviai su tėvais ateina pasiimti sveikatos pažymų, tuo pačiu yra patikrinami ir dėl tuberkuliozės. Paminėtini vaikai, gyvenantys aplinkoje, kurioje suaugę šeimos nariai serga tuberkulioze, turintys rimtų sveikatos problemų, kuriems dirbtinai mažinamas imunitetas, užsikrėtę ŽIV, emigrantų vaikai iš tam tikrų šalių ar vaikai, dažnai sergantys kvėpavimo takų infekcijomis“, – rizikos grupes, kurioms priklausantiems vaikams skiriama patikra paėmus tuberkulino mėginį, išvardijo Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULC) epidemiologinės priežiūros skyriaus vedėja Galina Zagrebnevienė.

Teigiamas tuberkulino mėginys, pasak specialistės, dar nereiškia, kad vaikas serga tuberkulioze – nors būtent dėl to dažnai kyla panika klasėse, mokyklose.

2016 metais tuberkulino mėginys (TM) atliktas 42 920 vaikų, iš jų – 24 127 septynmečiams ir 18 793 vaikams, priklausantiems įvairioms rizikos grupėms. Teigiamas TM nustatytas daugiau nei 10 proc. visų vaikų.

Kaip ir kiekvienais metais, daugiausiai tuberkuliozės atvejų diagnozuota vaikams, kurie bendravo su sergančiais tuberkulioze asmenimis artimoje aplinkoje. 2016 metais nustatytas 31 atvejis, iš jų – 3 atviros tuberkuliozės formos. 2015 metais – 20 atvejų, iš kurių – 3 atviros tuberkuliozės formos.

ULAC medikai primena, kad teigiama tuberkulino reakcija dažniausiai pasireiškia, kai vaikas yra užsikrėtęs tuberkuliozės mikobakterijomis, tačiau tuberkuliozei būdingų požymių dar nėra. Toks vaikas neplatina tuberkuliozės mikobakterijų ir nėra pavojingas aplinkiniams. Ši būklė kitaip dar vadinama latentine tuberkuliozės infekcija.

„Lietuva yra aukšto sergamumo tuberkulioze šalis, – patvirtino G. Zagrebnevienė, paminėjusi, kad vis dar nemažai suaugusiųjų netinkamai gydosi arba išvis atsisako tai daryti, užkrečia ir vaikus. – Būtent vaikų tuberkuliozė rodo suaugusiųjų neišaiškintus, neišgydytus atvejus, vaikštančius tarp mūsų – tai yra problema“.

Kalbėdama apie prevenciją, specialistė atkreipė dėmesį, kad žmonės linkę neplauti rankų pasinaudoję viešaisiais tualetais.