Ministerijų neliečiamieji – pilkieji kardinolai, kuriems rotacija negresia?
Papildyta

Politikas
Politikas
  © Edvard Blaževič

Apie amžinųjų vadovų rotaciją kalba ne tik prezidentė Dalia Grybauskaitė, bet ir valdžioje įsitaisiusi Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS). Nors dešimtmečiais valstybės valdomoms įmonėms, įstaigoms vadovavę viršininkai po truputį atsisveikina su patogiomis kėdėmis, tačiau rotacija vis dar nepasiekia dalies labai įtakingų valdininkų, neoficialiai vadinamų pilkaisiais ministerijų kardinolais arba šešėliniais ministrais.

Ministerijų kancleriai nėra eiliniai valstybės institucijų raštininkai. Šie valdžios pareigūnai iš esmės koordinuoja visą ministerijos darbą, prižiūri ministerijai pavaldžias įstaigas bei stebi, kontroliuoja jų veiklą, tobulina ir prižiūri viešųjų pirkimų procedūras, užtikrina sklandų ministerijų struktūrinių pertvarkų procesą ir t. t.

Šiems viešojoje erdvėje itin retai šmėžuojantys, tačiau visam ministerijų aparatui diriguojančių kanclerių kadencijos nėra ribojamos. Šie karjeros tarnautojai į pareigas skiriami konkurso būdu (išskyrus Vyriausybės kanclerį).

Ministerijos kanclerio pareigybė vietoje valstybės sekretoriaus įvesta 2009 m.

Iš vienos ministerijos – į kitą

Po 2016 m. Seimo rinkimų ministerijoms pradėjus vadovauti naujiems ministrams, dalis kanclerių buvo pakeista.

Premjeras Saulius Skvernelis naująja Vyriausybės kanclere paskyrė anksčiau viešajai įstaigai „Investuok Lietuvoje“ vadovavusią Mildą Dargužaitę. Ji pakeitė 2012-2016 m. Vyriausybės kanclerio pareigas ėjusį Alminą Mačiulį.


Susisiekimo ministerijai (SM) pradėjus vadovauti buvusiam energetikos ministrui Rokui Masiuliui 2017 SM kanclere tapo Inga Černiuk, kuri 2012-2016 m. ėjo Energetikos ministerijos (EM) kanclerės pareigas.

Šiemet, prie EM vairo stojus Žygimantui Vaičiūnui, ministerijos kanclerės postą užėmė Agnė Kairytė, kuri EM įvairias pareigas eina nuo 2010 m.

Nors ir keitėsi ministrai, didžioji dalis ministerijų kanclerių ir toliau liko dirbti. Ūkio ministerijos kancleriu (nuo 2016 m. kovo) iki šiol dirba Nerijus Rudaitis, Krašto apsaugos ministerijos (KAM) kanclere (nuo 2016 m.) – Daiva Beliackienė (2007-2016 m. dirbo KAM Administracijos departamento direktore, 2005-2007 m. – KAM Personalo ir socialinės saugos departamento direktoriaus pavaduotoja).

Nuo 2015 m. Sveikatos apsaugos ministerijos kancleriu dirba buvęs ilgametis Seimo kanclerio pavaduotojas (2000-2002 m., 2006-2015 m.) Gediminas Aleksonis.

Nuo 2015 m. iki šiol Kultūros ministerijos (KM) kanclerio pareigas eina Laimonas Ubavičius. 2012-2015 m. jis dirbo Europos Sąjungos Tarybos darbo grupėse, 2003-2012 m. ėjo įvairias pareigas KM (ministerijos Informacinės visuomenės plėtros skyriaus vadovu, Kultūros politikos departamento direktoriumi).

Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) kancleriu nuo 2015 m. dirba Tomas Daukantas, kuris ministerijoje iki minėtų pareigų – 2003-2015 m. – darbavosi Teisės skyriaus vedėju.

Vidaus reikalų ministerijos (VRM) kanclerio pareigas nuo 2015 m. iki šiol eina buvęs ilgametis Policijos departamento (PD) vadovybės narys Algirdas Stončaitis. 1997-2001 m. jis dirbo PD vyriausiojo pasienio policijos komisaro pirmuoju pavaduotoju, 2001-2008 m. – PD Patarėjų grupėje, 2008-2015 m. – policijos generalinio komisaro pavaduotoju.

Į ministerijas atėjus naujiems vadovams, tie patys asmenys kancleriais liko dirbti ir Užsienio reikalų ir Socialinės apsaugos ministerijose. Dar praėjusios Vyriausybės kadencijos laikotarpiu – 2013 m. – paskirti ir iki šiol tebedirba Jūratė Raguckienė ir Danguolė Juozapavičienė.

Užsienio reikalų ministerijos kanclerė J. Raguckienė jau yra ragavusi kanclerės (valstybės sekretorės) duonos ir KAM – 2006-2009 m. Iš viso įvairias pareigas, tarp kurių – ministro patarėja, KAM J. Raguckienė yra ėjusi 1994-2009 m. Tuo metu Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) kanclerė D. Juozapavičienė SADM įsidarbino praėjusios Vyriausybės kadencijos metu – 9 mėnesius pradirbo tuometinės ministrės Algimantos Pabedinskienė patarėja ir ėmė vadovauti SADM kanceliarijai.

Amžinieji raštininkai

Peržvelgus ilgiausiai ministerijų kancleriais dirbančius pareigūnus, labiausiai į akis krenta Žemės ūkio, Teisingumo, Aplinkos ir Finansų ministerijos.

Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) kanclerė Dalia Miniataitė šias pareigas eina nuo 2009 m. ŽŪM ji pradėjo dirbti dar 1992 m., kai pradėjo eiti ministerijos Tarpvalstybinių ryšių departamento vyriausiosios specialistės pareigas. Vėliau D. Miniataitė tapo ŽŪM Tarptautinės prekybos skyriaus viršininko pavaduotoja, dar vėliau – ministerijos Integracijos į Europos Sąjungą departamento vadove. 2002-2004 m. D. Miniataitė dirbo žemės ūkio viceministre, 2004-2009 m. – ministerijos sekretore.

Nuo 2009 m. iki šiol nėra pasikeitę Teisingumo ir Aplinkos ministerijų kancleriai Arūnas Kazlauskas ir Robertas Klovas.


A. Kazlauskas 2004-2009 m. ėjo Teisingumo ministerijos sekretoriaus pareigas. 1990 m. savo karjerą valstybės tarnyboje jis pradėjo VRM, vėliau (1993-1999 m.) dirbo Vyriausybėje kanceliarijoje (Teisėsaugos skyriaus referentas, šio skyriaus konsultantas, kanceliarijos Juridinio skyriaus vedėjo pavaduotojas), 1999-2004 m. A. Kazlauskas grįžo dirbti į VRM (Teisinės ekspertizės skyriaus ir Teisės departamento vadovas).

Aplinkos ministerijos (AM) kancleris R. Klovas, neseniai dėl ministerijai pavaldaus departamento vadovo skyrimo patekęs Vyriausioji tarnybinės etikos komisijos akiratį, AM savo karjerą pradėjo dar 1994 m. Iki 1998 m. dirbęs ministerijos Juridiniame skyriuje, perėjo į AM pavaldų Miškų ir saugomų teritorijų departamentą, tačiau jau 2001 m. sugrįžo į ministeriją – 2001-2009 m. (su 7 mėn. pertrauka) vadovavo AM Teisės ir personalo departamentui.

Vis dėlto, ilgiausiai dirbančiu kancleriu tarp visų ministerijų raštininkų galime tituluoti Finansų ministerijos (FM) kanceliarijos vadovą Giedrių Rimšą. Šis valdininkas ministerijoje įsidarbino 1995 m. – FM Juridino skyriaus vyriausiuoju konsultantu. Vėliau tapo šio skyriaus viršininku, 1998-2000 m. vadovavo Teisės departamentui.

Oficialiai G. Rimša kancleriu FM dirba nuo 2009 m., tačiau 2002-2009 m. jis dirbo ministerijos valstybės sekretoriumi, o tai iš esmės yra analogiška kancleriui pareigybė, taigi šis pareigūnas kanclerio pareigas eina apie 15 metų.

Ragina imtis rotacijos principų

Alfa.lt kalbintas Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininkas, Liberalų sąjūdžio frakcijos narys Vitalijus Gailius įsitikinęs, kad ministerijų kancleriai turėtų būti rotuojami, atsižvelgiant į jų veiklos vertinimą.

„Jeigu kalbėtume apie rotaciją, tai, aš manau, jeigu mes kalbame apie biudžetinių įstaigų vadovų rotaciją, tai turėtume kalbėti ir apie kanclerių rotaciją ir kanclerio pareigybės konkursavimą. Sakykime, jei pasibaigia kažkoks laikotarpis, tai galėtų būti skelbiami konkursai kaip ir biudžetinių įstaigų vadovams. Nekalbu apie „mirties bausmę“, kad penkis metus padirbo ir daugiau negali dirbti. Jei kancleris dirba labai gerai, tai gali pretenduoti. Gali būti nustatomos kadencijos, bet yra galimybė konkursuoti. Tada būtų atrenkami geriausi“, – svarstė V. Gailius.

„Pasikeitus politinei vadovybei, kancleris yra tas žmogus, kuris vykdo įsipareigojimų tęstinumą. Galų gale įveda į darbus tuos naujus politinio pasitikėjimo pareigūnus. Be jokios abejonės, tai yra labai svarbi pozicija ministerijoje ir tai pozicijai turbūt turėtų būti taikomi tokie reikalavimai, kaip konkursas, kaip vertinimas, kaip kadencijų klausimas, konkursuojant“, – kalbėjo Antikorupcijos komisijos vadovas.

Panašiai kalbėjo ir Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto (VVSK) pirmininkas, LVŽS atstovas Povilas Urbšys.


„Faktiškai kancleriai yra šešėliniai ministrai. <...> Jeigu mes įvedame rotacijas teisėsaugos, teisėtvarkos struktūroms, jeigu įvedami rotaciją valstybės, savivaldybių įmonių vadovams, jeigu rotacijas įvedami teatrinių, koncertinių įstaigų vadovams, tai, man atrodo, jei ministerijų kancleriai nėra rotuojami, nėra tokios tvarkos, tai situacija atrodo daugiau negu keista“, – Alfa.lt komentavo P. Urbšys.

Anot jo, Vyriausybė, rengdama Valstybės tarnybos įstatymo pataisas, turėtų panaikinti ministerijų kanclerių neliečiamumą.

Perspėjo apie pavojų: ministrai tampa tik simboline figūra

Anot P. Urbšio, stebint kai kurių ministerijų darbą, susidaro įspūdis, kad tikraisiais šeimininkais juose tampa ne ministrais, o būtent kancleriai.

„Kai kuriais atvejais susidaro įspūdis, kad ministerijas valdo ne ministrai, atėję trumpam laikui, o būtent kancleriai. Galbūt galima perfrazuoti seną posakį – „atėjo kancleriai visiems laikams“.

Nors ateina nauji ministrai, susiformavus naujoms politinėms daugumoms po Seimo rinkimų, bet kažkodėl jie palieka kanclerius, kurie tiko visoms politinėms daugumoms. Kai kas gali pasakyti, kad tai yra aukšto rango profesionalai. Galbūt, bet tik tiek, kad bet koks aukšto rango profesionalas savo pareigose neturi pasijausti amžinai nepakeičiamas.

Pasikeitus politinei daugumai, pasikeičia ministras, bet tam tikras kontingentas ministerijose nesikeičia dešimtmečiais ir savotiškai po kiek laiko ministras yra įsiurbiamas ir jis tampa tik tos sistemos dalimi“, – svarstė „valstiečių“ frakcijos narys.

VVSK vadovas priminė, kad ministerijų kanclerių rankose neretai atsiduria viešųjų pirkimų organizavimas. P. Urbšys perspėjo, jog ilgainiui nesikeičiant ministerijų biurokratiniam aparatui, kuriam diriguoja kancleriai, gali kilti įtarimų dėl valstybės lėšų naudojimo skaidrumo.

„Gal todėl nėra ko stebėtis, kad dešimtmečiais neiškeičia situacija kai kuriose ministerijose ir ministerijoms pavaldžiose įstaigose dėl viešųjų pirkimų? Jokių pokyčių neįvyksta, nes figūruoja tie patys tarpininkai, tie patys laimėtojai ir tai kartojasi metai iš metų. Kas nesikeičia, tai nesikeičia tie asmenys, kurie įtakoja palankių sprendimų priėmimą tam, kad gautų pelną tie, kurie tuos pelnus iš valstybės ir savivaldybių užsakymų gauna jau kurį laiką.

Tarsi yra žmonės, kurie saugo tam tikrą sistemos dalį, į kurią niekas nesikėsintų, kur nuo amžių sutarta, kas, kam ir po kiek“, – aiškino P. Urbšys.

Premjeras reaguoja ir siūlo įvesti kadencijas

Ministras pirmininkas Saulius Skvernelis siūlo ministerijų kancleriams įvesti ketverių metų kadencijas.

Pagal įstatymo projektą, kuris trečiadienį turėtų būti svarstomas Vyriausybės pasitarime, kancleriai negalėtų eiti daugiau kaip dviejų kadencijų iš eilės.

Vyriausybės kanceliarija aiškinamajame rašte nurodo, kad kadencijos leistų vykdyti dažnesnę kanclerių rotaciją, sudarytų geresnes sąlygas kitiems tarnautojams kilti karjeros laiptais.