Lietuvoje besimokančių mokinių ir studentų skaičius kasmet mažėja

Mykolo Romerio universitetas
Mykolo Romerio universitetas
© Paulius Peleckis
Alfa.lt
2017-05-22 11:22

2016–2017 mokslo metų pradžioje šalies mokymo įstaigose mokėsi ir studijavo 504 tūkst. mokinių ir studentų, arba 11 tūkst. (2 proc.) mažiau nei 2015–2016 mokslo metais, remdamasis Švietimo informacinių technologijų centro duomenimis, praneša Lietuvos statistikos departamentas. Palyginti su 2010–2011 mokslo metais, bendras besimokančiųjų skaičius sumažėjo 148 tūkst., arba daugiau kaip penktadaliu (23 proc.). Didžiausi pokyčiai vyko aukštosiose mokyklose – studijuojančiųjų skaičius per šešerius metus sumažėjo trečdaliu (62 tūkst., arba 33 proc.).

Mokinių ir studentų skaičiaus kitimas 2010–2016 m.

Mokinių ir studentų skaičiaus kitimas 2010–2016 m.

2016–2017 mokslo metų pradžioje šalyje veikė 1 151 bendrojo ugdymo mokykla, kurioje mokėsi 331 tūkst. mokinių, arba 4,3 tūkst. (1,3 proc.) mažiau nei 2015–2016 mokslo metais. Per metus pradinėse klasėse (1–4 klasės) mokinių skaičius išaugo 3,7 tūkst. (3 proc.), o 5–12 klasėse sumažėjo 8 tūkst. (4 proc.). Pradinukų skaičiaus augimą lėmė 2005–2009 m. didesnis gimstamumas šalyje. 2016 m. rudenį į pirmą klasę atėjo 30,5 tūkst. vaikų, arba 1,4 tūkst. (5 proc.) daugiau nei 2015 m.

2016 m. bendrojo ugdymo mokyklose pagrindinio išsilavinimo pažymėjimus gavo beveik 30 tūkst. mokinių (2015 m. – 31 tūkst.), brandos atestatus – 25 tūkst. abiturientų (2015 m. 28 tūkst.). Dauguma abiturientų (73 proc.) tais pačiais metais tęsė mokslus: 41 proc. – universitetuose, 22 proc. – kolegijose, 10 proc. – profesinio mokymo įstaigose.

Pastaraisiais metais augo mokinių skaičius profesinio mokymo įstaigose. 2016–2017 mokslo metų pradžioje šalyje buvo 74 profesinio mokymo įstaigos, jose mokėsi 47,7 tūkst. mokinių (2015–2016 m. m. – 46,5 tūkst., 2012–2013 m. m. – 45,8 tūkst.). 2016 m. į profesinio mokymo įstaigas priimta 25,6 tūkst. mokinių, tai 2 tūkst. daugiau nei prieš metus. Vis dažniau į profesinio mokymo įstaigas stojama turint aukštąjį išsilavinimą. 2016 m. į profesinio mokymo įstaigas priimta 2 tūkst. asmenų, baigusių aukštąsias mokyklas (2015 m. – 1 592, 2010 m. – 12).

2016 m. profesinio mokymo įstaigos parengė 16,4 tūkst. kvalifikuotų specialistų, tarp jų daugiausia inžinerijos (3,6 tūkst.), verslo (3,2 tūkst.), paslaugų asmenims (3,3 tūkst.), statybos (2 tūkst.) srities specialistų.

4,7 tūkst. absolventų kartu su profesija gavo brandos atestatus.

Šiuo metu šalyje yra 43 aukštosios mokyklos – 21 universitetas ir 22 kolegijos. 2016–2017 mokslo metų pradžioje aukštosiose mokyklose studijavo 125 tūkst. studentų, iš jų universitetuose – 88 tūkst., kolegijose – 37 tūkst. Palyginti su praėjusiais 2015–2016 mokslo metais, studentų universitetuose sumažėjo 5,5 tūkst. (6 proc.), kolegijose – 2,2 tūkst. (5,5 proc.). Nevalstybinėse aukštosiose mokyklose (7 universitetuose ir 10 kolegijų) studijavo 11 tūkst., arba 8 proc. visų studentų (2015–2016 m. – 12 tūkst., arba 9 proc.).

2016 m. aukštosios mokyklos į pirmos pakopos ir vientisąsias studijas priėmė 29 tūkst. studentų – 2,5 tūkst., arba 8 proc., mažiau nei 2015 m. Palyginti su 2010 m., priimtų į pirmos pakopos studijas studentų sumažėjo 9,2 tūkst., arba trečdaliu.

2016–2017 mokslo metų pradžioje universitetuose bakalauro studijose studijavo 57,6 tūkst., arba 65 proc. visų universitetų studentų. Magistro kvalifikacinio laipsnio siekia 25,8 tūkst., daktaro mokslo laipsnio – 2,4 tūkst. studentų. Rezidentūroje studijavo 1,8 tūkst. būsimų medikų.

Šalies aukštosiose mokyklose studijuoja 7,3 tūkst. užsienio piliečių, tai sudaro 6 proc. visų studentų. Palyginti su praėjusiais 2015–2016 mokslo metais, studentų užsieniečių padaugėjo 0,5 tūkst. (8 proc.), o palyginti su 2012–2013 m. – 1,5 karto. Daugiau negu pusė universitetuose ir kolegijose studijuojančių užsieniečių yra Europos šalių piliečiai, trečdalis studijuoti atvyko iš Azijos šalių.

Kasmet aukštosios mokyklos parengia vidutiniškai po 30 tūkst. aukštojo mokslo specialistų. 2016 m. kolegijose profesinio bakalauro laipsnį įgijo 8,9 tūkst. absolventų, universitetuose 12 tūkst. studentų įgijo bakalauro, 7,5 tūkst. – magistro, 286 – mokslo daktaro laipsnį, 693 absolventai, baigę laipsnio nesuteikiančias studijas, įgijo profesinę kvalifikaciją. Daugiausia parengta verslo ir administravimo specialistų (7 tūkst., arba beveik ketvirtadalis visų absolventų), inžinerijos (5 tūkst.), sveikatos mokslų (3,5 tūkst.), socialinių mokslų (3,4 tūkst.), teisės (1,9 tūkst.) specialistų.

Statistinė informacija parengta remiantis Švietimo informacinių technologijų centro statistiniais duomenimis.