Visuotinio lietuvių pikniko organizatorės Daučiūnienė ir Dilienė: esame įsimylėjusios Lietuvą

Iš kairės: Milda Daučiūnienė ir Dovilė Dilienė
Iš kairės: Milda Daučiūnienė ir Dovilė Dilienė
  © Asmeninis albumas

„Lietuvius apėmusi neigiama nuotaika, pyktis. Mums norisi kurti kitą, pakilesnę nuotaiką, kokia apima, grįžus laimėjusiems krepšininkams. Aišku, aukso mes neparvežame, bet norėtume, kad žmonės išeitų į kiemus, parkus ir galvotų, blemba, kaip gerai, kad esame lietuviai, ir tuo pasidžiaugtų“, – savo ir draugės Dovilės Dilienės sumanymą atskleidė Milda Daučiūnienė. Jos ne tik įkūrė ir rašo apgaulingus „stebuklus“ demaskuojantį tinklaraštį „Monų monai“, kaunietės gegužės 26-ąją tikisi tikro stebuklo – jos užsimojo išvilioti visus lietuvius tądien smagiai leisti laiką lauke.

„Atsiradus vaikams, motyvacija dešimtkart padidėja“

Spėju, tinklaraščio „Monų monai“ rašymas nėra pagrindinė jūsų veikla. Kuo abi užsiimate pragyvenimui?

Aš esu mama-verslininkė, o Dovilė mama-mokytoja, taip juokais prisistatome. Stengiamės nevaidinti, kad mums labai svarbi mūsų veikla. Abidvi turime po du vaikus, pripažįstame, kad esame mamos, mamiški reikalai mums irgi rūpi, – į klausimus atsakinėja Milda, kol Dovilė mokytojauja. Dvi kaunietės draugės savo tinklaraštį į pasaulį paleido šių metų pradžioje. –

Ši idėja kilo iš noro žmones įkvėpti gyventi sveikiau, aktyviau, geriau. Mes nesame nei maniakės, nei fanatikės, neskatiname visų tapti žaliavalgiais, tiesiog siekiame, kad žmonės pradėtų truputį sąmoningiau į viską žiūrėti.

O kas jus įkvepia? Kaip supratau iš jūsų abiejų prisistatymų tinklaraštyje, nemažą postūmį domėtis, kuo maitinatės ir kaip gyvenate, suteikė vaikai?

Kai kuriems pasiseka, sveikatos suvokimas ir įpročiai ateina iš šeimos, jie susiformuoja nuo vaikystės. Kiti, kaip ir mes, skirtingais keliais į tai einame.

Dėl savęs stengtis yra viena, bet atsiradus vaikams, motyvacija dešimtkart padidėja, norisi teisingiau, atsakingiau, protingiau gyventi. Tai darome ne tik dėl sveikatos ar socialinės atsakomybės, bet ir iš meilės Lietuvai.

Esate artimos draugės, kurios ne tik tais pačiais dalykais domisi, juos tyrinėja, bet kartais tą patį pagalvoja ir padaro. Juokaujate, kad susitikti nė nereikia, ir taip viskas aišku. Tai kodėl nusprendėte savo atradimais, pamąstymais dalytis su kitais, jūsų artimam ratui nepriklausančiais žmonėmis?

Iš vienos pusės, realiai skaitome tuos pačius dalykus, todėl pasidalijusios, tiesiog galime daugiau perskaityti. Iš kitos pusės, savo aplinkoje pastebėjome, kad kai kurie gyvena, vadovaudamiesi mitais. Pagalvojome, galbūt kelis mūsų draugus, kitus žmones patrauks mūsų pateikta informacija ir galbūt kai kuriuos mitus sugebėsime išsklaidyti.

Stengiamės kuo daugiau tokios informacijos pateikti, bet jokiu būdu nenorime jos niekam brukti. Jeigu žmogus paskaitė ir tai „nelimpa“ prie jo gyvenimo stiliaus, įpročių, tai viskas gerai, galbūt jį sudominsime kita žinute. Jau sulaukiame laiškų, kuriuose žmonės mums dėkoja, nes kai kuriuos mūsų aprašytus principus pritaikė savo gyvenime. Mums tą girdėti žiauriai smagu.

Esame sugalvojusios tokią Metų programą, kurią sukūrėme pirmiausia sau, bet tikėjomės, galbūt atsiras sekėjų, kuriems irgi netinka pokyčių imtis nuo sausio pirmosios, kai viską turi pradėti daryti iškart – sportuoti, lįsti po šaltu dušu, valgyti daržoves. Žodžiu, vienu metu užklumpa milijonas reikalų.

Mums svarbu, kad pokyčiai vyktų visus metus ir pamažu, kad organizmas nepatirtų nei fizinio, nei psichologinio šoko. Kiekvieną metų mėnesį paskyrėme kokiai nors temai ir naujam įpročiui įgyti. Tarkime, gegužis skirtas sveikai odai ir plaukams. Prieš tai buvo mėnuo be cukraus, sporto mėnuo ir kiti iššūkiai. Pagal tai rašome straipsnius, darome interviu ar reportažus, taip skatiname per mėnesį prisitaikyti sau bent vieną naują įprotį.

„Buvo labai sunku žengti ir patį pirmą žingsnį“

Tinklaraštį rašote dviese, todėl skaitytojai puslapyje randa ne monologus, o dialogus ar diskusijas. Abi savo nuomonę ir įspūdžius reiškiate nuoširdžiai ir atvirai. Ar buvo lengva taip atsiverti nepažįstamiems žmonėms?

Buvo labai sunku žengti ir patį pirmą žingsnį – paleisti tinklaraštį „Monų monai“. Buvo baisu, kad jį palaikins šeimos nariai, draugai, tuo viskas ir baigsis. Iš tikrųjų stengiamės daryti viską nuoširdžiai, čia jau nepasislėpsi. Dedame netgi tokias nuotraukas, kai iš ryto atsikeliame užtinusios, kad skaitytojas matytų – esame paprastos moterys, mamos ir pamąstytų „jei jos gali nueiti į fechtavimą, galiu ir aš“.

Tuoj bus pusmetis, kai rašote tinklaraštį, kaip tai jus abi pakeitė?

Šiuo metu mums siūloma labai daug stebuklų, – kaip išgyti, išgražėti, pradedant nuo produktų, paslaugų, baigiant idėjomis ar netgi religijomis. Mes stengiamės tarp visų tų „stebuklų“ arba monų atrasti tikruosius stebuklus, kurie tikrai veikia ar padeda.

Visi tie nauji pokyčiai skatina mus pačias pirmiausia įveikti save, kad ir organizuojant „Lietuvos pikniką“. Skambiname nepažįstamiems ar garsiems žmonėms, rašome gimnazijoms, mokykloms, verslo įmonėms, asociacijoms. Tai suteikia mums naujos stiprybės ir patirties. Nauji įpročiai, kuriuos aprašome savo bloge, daro mus pozityvesnes, sveikesnes, energingesnes. Tai, ką siūlome žmonėms, iš tiesų veikia.

Suprantama, savas miestas jums svarbus, Kaune gyvenate, dirbate, kuriate. Su pikniku savo veiklos ir bendrystės, bendruomeniškumo idėjos spindulį siekiate paskleisti daug plačiau. Raginate vienu metu, gegužės 26 dieną, visus lietuvius, kad ir kuriame pasaulio krašte būtų, eiti į lauką „piknikauti“, būti gryname ore, bendrauti. Ar tam įkvėpė pernai Kaune vykęs „Laisvės piknikas“? Koks šio pikniko tikslas?

Mums nuo pat pradžių buvo svarbūs ne tik kauniečiai, o visi lietuviai. Gal bloge tiesiai to nerašome, bet abi esame didelės savo šalies patriotės, įsimylėjusios Lietuvą. Žinoma, „Lietuvos pikniko“ idėja turi kai ką bendro su „Laisvės pikniku“. Mes taip pat palaikome meilės savo šaliai idėją.

Paskutiniu metu pasipylė daug kritikos valdžiai, apie ją išvis nenorime kalbėti, bet ta kritika nukreipta ir prieš šalį. Lietuvius apėmusi neigiama nuotaika, pyktis. Norisi kurti kitą, pakilesnę nuotaiką, kokia būna grįžus laimėjusiems krepšininkams. Aišku, aukso mes neparvežame, bet norėtume, kad žmonės išeitų į kiemus, parkus ir galvotų, blemba, kaip gerai, kad esame lietuviai, ir tuo pasidžiaugtų.

Kviečiame visus žmones, visas organizacijas (įmones, mokyklas, universitetus) savaip prie pikniko prisijungti. Vienas prekybos centras žada pasiūlyti akcijų iškylų prekėms, kelios įmonės tą dieną padarys susirinkimus lauke ar eis pietaut į parką. Treneriai žadėjo rengti treniruotes ne salėje, o gryname ore, mokyklose per pertrauką moksleiviai visuotinai išeis nusifotografuoti lauke. Kviečiame jungtis visus ir kievienam pasidaryti savo pikniką savaip.

Ne tik kalbėdamos apie šį renginį, bet ir rašydamos tinklaraštį, nagrinėjate laimės temą. Pabrėžiate, kad galime būti tiek sveiki, tiek laimingi, net jei gyvename ne pačioje turtingiausioje ar saulėčiausioje šalyje.

Tikrai nemanome, kad pikniku įmanoma stebuklą padaryti. Bet kuo daugiau tokių iniciatyvų bus, tuo geriau. Esame 100 procentų įsitikinusios, kad ir esamomis sąlygomis galima būti laimingiems. Dar ne tokios šalys mus lenkia, kur tikrai ir pinigų žmonės turi mažiau, ir valdžia blogesnė, o jie – laimingi, džiaugiasi gyvenimu.

Kas pačioms padeda taip jaustis, nepaisant neigiamo fono, kuris buvo ir bus, suaktyvės ar vėl prislops?

Mums laimę sugrąžina sveiki įpročiai. Noriu tik pabrėžti, kad nesame už kategoriškus pokyčius. Tiesiog tikime, kad sveika gyvensena padeda gaminti laimės hormonus, prisideda prie teigiamos savijautos.

Taip pat stengiamės palaikyti gerus ryšius su šeima, draugais, kas leidžia išlaikyti fizinę ir psichologinę pusiausvyrą. Tada lengva balansuoti ant tos laimės ribos, gyventi su šypsena, – sakė M. Daučiūnienė, su drauge D. Diliene rašančios tinklaraštį „Monų monai“, o šį gegužį užkūrusios ir „Lietuvos pikniko“ idėją.

Visuotinio lietuvių pikniko organizatorės Daučiūnienė ir Dilienė: esame įsimylėjusios Lietuvą

Iš kairės: Milda Daučiūnienė ir Dovilė Dilienė
+1